Įvadas
Tikriausiai kiekvienas žmogus yra patyręs uodo įkandimą savo kūne: niežėjimas ir paraudimas paprastai trunka kelias dienas po tikrojo įkandimo, kol jie nurimsta. Uodų įkandimai taip pat gali atsirasti ant veido, srityje nuo smakro aukštyn iki plaukų linijos. Priklausomai nuo to, kur tiksliai yra uodo įkandimas ant veido, tada jis gali pasirodyti skausmingesnis ar didesnis nei uodo įkandimas kitoje kūno vietoje. Nepaisant to, jis nedaug skiriasi nuo uodų įkandimų, kurie nėra ant veido. Todėl įkandimo gydymas niežuliui ir patinimui palengvinti nedaug skiriasi nuo likusio kūno įkandimų gydymo.
Susiję simptomai
Uodų įkandimas, kaip ir dauguma vabzdžių įkandimų, vienu metu prasiskverbia į odą ir sukelia vadinamąjį mikro sužalojimą. Kai uodas išsiurbia kraujas, tam tikras baltymai tada į įkandimo vietą pridedami peptidai, ty baltymų molekulės. Jie padeda slopinti kraujo krešėjimą kraujas, bet vėliau sukelia tipiškus simptomus, tokius kaip patinimas, paraudimas ir niežėjimas.
Tai sukelia uždegimą skatinančios molekulės, kurios išsiskiria organizme kaip reakcija į jas baltymai. Ši tema taip pat gali jus dominti:
- Tinklelis nuo uodų
Patinimas jungiamasis audinys yra būdingas alerginėms ar net uždegiminėms reakcijoms. Abiejų šių reakcijų metu kraujas kraujagyslių sienos tampa pralaidesnės, todėl ląstelės imuninė sistema gali pasiekti potencialios infekcijos vietą ir atremti potencialiai pavojingus įsiveržiančius patogenus ar medžiagas.
Mažesnės molekulės, tokios kaip skystieji kraujo komponentai, taip pat natūraliai praeina pro šias pralaidžias kraujagyslių sienas. Dėl to dėl skysčių susilaikymo audinys išsipučia ir ant odos gali susidaryti ragai. Niežėjimas (medicininis terminas: niežulys) yra tipiškas simptomas alerginė reakcija, bet taip pat gali pasireikšti daugeliu kitų nusiskundimų ir ligų.
Kaip tiksliai išsivysto niežėjimas, nėra visiškai suprantama. Paplitusi teorija yra ta, kad niežulį sukelia tam tikros rūšys skausmas receptoriai, tačiau jų dirgikliai nėra suvokiami kaip skausmas. Taip pat daroma prielaida, kad pirmiausia šias nervų galūnes turi suaktyvinti tam tikros medžiagos.
Tačiau yra žinoma, kad šias nervų galūnes gali moduliuoti kiti dirgikliai, tokie kaip šiluma ar šaltis, taip palengvindami niežėjimą. Todėl ūminio niežulio gydymo galimybė yra terminė (ty su temperatūra susijusi) terapija, tokia kaip šalčio ir karščio pagalvėlės ar kapsaicino tepalas. Jei dūrio vietoje veido oda yra per stipriai sužalota įbrėžus dėl atsiradusio niežėjimo, tai yra patogenų patekimo taškas.
Atsižvelgiant į įbrėžimo sužalojimo gylį, infekcijos rizika gali būti rimta. Todėl kaip prevencinę priemonę svarbu užtikrinti, kad niežėjimas išliktų kontroliuojamas ir kad galbūt jau sužeista oda būtų kuo švaresnė. Makiažą ar kremus reikia laikyti atokiau nuo subraižytų vietų.
Be to, gali atsirasti vabzdžių perduodamų ligų sukėlėjų infekcijos. Tokios ligos apima maliarija, dengės karštligė ir geltona karščiavimas. Visoms šioms infekcinėms ligoms nėra gimtoji Europa, todėl prieš jas keliaujant į atitinkamas vietoves jų reikėtų užkirsti tinkama profilaktika.
Visi šios serijos straipsniai:
