Profilaktika Vėjaraupių terapija

profilaktika

Vaikai su vėjaraupiai ligoninės metu reikia izoliuoti. Praėjus 5 dienoms po paskutinių šviežių odos pūslelių atsiradimo, vėjaraupiai nebėra užkrečiama. Vaikai gali grįžti į bendruomenės patalpas, tokias kaip vaikų darželis ar mokykloje be jokios infekcijos rizikos.

Yra veiksminga vakcinacija nuo varicella zoster viruso, kuris sukelia vėjaraupiai ir zoster. Nuo 2004 m. Roberto Kocho instituto Nuolatinė vakcinacijos komisija (STIKO) rekomendavo skiepytis nuo viruso 9–17 metų vaikams, kurie dar nėra patyrę vėjaraupių. Vaikams iki 100 metų apsauga nuo vėjaraupių ligos yra beveik 14%; vyresnio amžiaus paaugliams ir suaugusiems šis rodiklis yra apie 90%. Ši vakcinacija yra vadinamoji aktyvi imunizacija gyvąja vakcina: vakcinos gamybos proceso metu silpnėja viruso poveikis ir pašalinamas jo gebėjimas daugintis.

Kūno kontaktas su susilpnėjusia viruso forma sukelia imuninį atsaką, susidarant antikūnams. Skiepyti asmenys yra imunitetai, ty jei jie vėl kontaktuoja su virusu, liga neatsiranda. Papildomai, gyvoji vakcinacija rekomenduojama asmenims, kurie nėra skiepyti, bet kuriems gresia infekcija, pvz., medicinos personalui ar pacientams, turintiems visų rūšių imuninės sistemos nepakankamumą, arba asmenims, galintiems perduoti virusą rizikos grupei priklausantiems asmenims, pvz., imuninės sistemos sutrikimų turinčių vaikų broliams ar seserims ar medicinos personalui.

Taip pat moterys, norinčios turėti vaikų, turėtų būti skiepijamos, kad būtų išvengta pavojaus kūdikiui, atsirandančio dėl vėjaraupių infekcijos nėštumas. Galima vadinamoji pasyvi imunizacija. Tai naudinga vaikams, kurių motinos sirgo vėjaraupiais likus 7 dienoms iki 2 dienų po gimimo, arba nėščioms moterims, kurios patyrė virusą, per 48 valandas.