Švilpiančios liaukinės karštinės gydymas vaikams
Jei infekcija nekenksminga, gydymas nėra būtinas. Specifinė terapija nuo viruso neegzistuoja. Jei terapija tampa būtina, tai yra simptominė terapija. Kadangi antibiotikai dirba tik prieš bakterijos o ne prieš virusai, jų naudojimas yra beprasmis.
Kartais Pfeifferio liauka karščiavimas yra painiojama su tonzilitas o paskui gydoma antibiotikai. Jei šis gydymas tada atliekamas su antibiotiku iš aminopenicilinų grupės, tai yra būdinga savybė odos bėrimas atsiranda esant Pfeifferio liaukai karščiavimas.
- Svarbu išlaikyti lovos režimą.
- Be to, kruopštus burna valymas turėtų būti atliekamas dantų valymo ir gerklės metu.
- Svarbu, kad vaikas daug gertų ir valgytų lengvai virškinamą maistą karščiavimas.
Maistas visų pirma turėtų būti lengvai nurytas dėl dažnai pasitaikančio maisto tonzilitas.
- Šalti gėrimai ir ledas taip pat gali palengvinti simptomus.
- Verčiau reikėtų vengti rūgštaus ir aštraus maisto, nes jie dirgina gleivinę.
- Homeopatinė terapija taip pat gali padėti.
Švilpiančią liaukinę karštinę turėtų gydyti gydytojas, kad komplikacijas būtų galima nustatyti pakankamai anksti. Jeigu odos bėrimas arba gelsvas odos spalvos pakitimas lydi tai ir limfa mazgai yra patinę, tai rodo sunkesnę ligos eigą, todėl būtinai reikia kreiptis į gydytoją. Jei staiga prasideda sunkus pilvo skausmas, ypač kairėje viršutinėje pilvo dalyje, ir kartu su blyškumu, reikia nedelsiant kviesti greitosios pagalbos gydytoją, nes plyšo blužnis yra įtariamas.
Būtina nedelsiant operuoti esamą blužnies plyšimą. Jei atsiranda tamsiai raudonos odos dėmės, tai rodo jų trūkumą kraujas trombocitai, todėl padidėja kraujavimo rizika, kuri taip pat gali sukelti gyvybei pavojingas pasekmes. Kitos komplikacijos, kurios gali pasireikšti, yra dusulys dėl sunkiai pasireiškiančio patinusios tonzilės.
Be to, plaučių uždegimas, kepenų uždegimas su palyda gelta ir meningitas gali atsirasti. Apskritai išvardytos komplikacijos retai pasireiškia vaikams, kuriems taikoma švilpanti liaukinė karštinė. Vaikams nuo 4 iki 16 metų dažniausiai būdinga Pfeifferio liaukinės karštinės infekcija.
Tačiau daugeliu atvejų infekcija yra labai lengva ir dažnai painiojama su lengvu peršalimu. Nepaisant to, liga taip pat gali virsti rimta eiga su komplikacijomis. Jei karščiavimas viršija 39 ° ir bendras būklė yra žymiai sumažėjęs, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar keičiasi vaiko budrumas.
Jei vaikai karščiuoja, jie dažnai nustoja gerti ir vartoja per mažai skysčių. Jie apsiniaukia ir tampa labai mieguisti. Esant tokiai būklei, reikėtų kreiptis į ligoninę, kad būtų užtikrintas pakankamas skysčių vartojimas ir stabilizuotas bendras būklė.
Jei yra stiprus patinimas limfa mazgai, gerklė ir rijimo sunkumai, taip pat gali sumažėti skysčių ir maisto suvartojimas. Be to, vaiką reikia stebėti ligoninėje, jei jis sunkus pilvo skausmas atsiranda. Tai gali pasireikšti ES plėtros metu blužnis o blogiausiu atveju rodo blužnies plyšimą.
Atskiru užsikrėtimo Epstein Barr virusu atveju neprivaloma pranešti. Vokietijos infekcijos įstatymas nenumato, kad reikia pranešti. Tačiau jei bendruomenės objekte įvyksta keli incidentai, ty a vaikų darželis ar mokykla, sveikatai skyrius turi būti informuojamas pateikiant ataskaitą.
Jei vaikas taip serga virusu ir ūmi liga buvo įrodyta kraujas testus, tada tėvai turėtų apie tai pranešti bendruomenės įstaigai, į kurią eina jų vaikas. Tada įstaiga gali sudaryti ataskaitą apie kitas ligas. Pfeifferio liaukinės karštinės inkubacinis laikotarpis gali svyruoti nuo maždaug 1 savaitės iki maždaug 50 dienų.
Tai reiškia, kad laikotarpis nuo infekcijos Epstein Barr virusu iki švilpiančios liaukinės karštinės simptomų atsiradimo gali trukti nuo vienos iki kelių savaičių. Atskirais atvejais inkubacinis laikotarpis gali trukti kelis mėnesius. Užkrėstas asmuo inkubaciniu laikotarpiu jau yra užkrečiamas.
Laikas tarp infekcijos ir ligos protrūkio yra nuo 10 iki 50 dienų. Šis laikas, kurio virusui reikia užkrėsti organizmą, vadinamas inkubaciniu periodu. Virusas perduodamas per seilės kontaktas, nes virusas išsiskiria per seiles. Net prieš pasirodant pirmiesiems simptomams, liga jau yra užkrečiama, nes virusas jau yra seilės ir todėl gali būti perduodami per lašelių infekcija.
Infekcijos rizika gali būti ne tik ūmi liga. Paprastai infekcijos rizika yra kelis mėnesius, bet kartais ir metus. Jei žmogus jau serga Pfeifferio liaukine karštine, ateityje jis yra neapsaugotas.
Negalima aiškiai nurodyti, kiek laiko yra infekcijos pavojus. Po infekcijos virusas visą gyvenimą išgyvena užkrėstojo žmogaus organizme ir periodiškai išsiskiria į seilės. Tada pacientai teoriškai yra užkrečiami.
Kadangi beveik visi vyresni nei 30 metų gyventojai turi kontaktą su virusu, infekcijos rizika nebėra svarbi. Tačiau infekcijos rizika ir kelios savaitės po jos padidėja, nes per tą laiką į seiles išsiskiria didelis viruso kiekis, todėl lengviau užsikrėsti. Tačiau norint užsikrėsti, reikia užmegzti artimą kontaktą su užkrėstu asmeniu, pavyzdžiui, bučiuojantis.
Visi šios serijos straipsniai:
