Padedame jums apžvelgti šiuos valgymo sutrikimus:
- Anoreksija (= nervinė anoreksija)
- Nervinė bulimija (= bulimija)
- Besaikis valgymas (= psichogeninė hiperfagija)
Apibrėžimas
Kiekvienam gyvam padarui reikia taisyklingo ir (pageidautina) subalansuoto dieta užtikrinti savo išlikimą. Tačiau mums, žmonėms, maistas turi ir kitų prasmių. Pavyzdžiui, maistas gali būti vertinamas kaip vidinės psichologinės būsenos veidrodis.
Pavyzdžiui, pirmoji konsultacija su a psichiatras visada apima apetito klausimą. Tačiau mitybos įpročių pasikeitimas gali tapti toks didelis, kad tai nebe ligos simptomas, o pati liga. Apskritai jokiu būdu negalima vadinti patologiniu, jei reaguojama į psichologinį stresą ir pokyčius pasikeitus valgymo elgsenai (kuris asmuo nežino apetito praradimas prieš egzaminus ar šokolado alkį, jei atsirastų meilės liga).
Tačiau pasikeitęs valgymo elgesys tampa problemiškas, kai jis nebėra laikinas, o tampa fiksuotu ir vėliau kontroliuojančiu gyvenimo veiksniu ir atsiranda valgymo sutrikimas. Pakankamai dažnai valgymo sutrikimai atsiranda kartu su kitais psichologiniais sutrikimais. Pavyzdžiui, rizika pacientams, turintiems ribinį sutrikimą, išsivystyti papildomam valgymo sutrikimui yra daugiau nei 50%.
Anoreksija
Anoreksija Anoreksija yra valgymo sutrikimas, kai svorio metimas yra pagrindinis rūpestis. Šio tikslo pacientas dažnai siekia taip nuosekliai, kad gali sukelti net gyvybei pavojingas sąlygas. Diagnozę patvirtina, be kita ko, faktas, kad paciento kūno svoris yra mažiausiai 15% mažesnis už „normalaus“ palyginamojo asmens svorį ir kad pastebimas paciento hormono pokytis subalansuoti.
Bulimija
Pagrindinė sutrikimo savybė bulimija yra pasikartojantis valgymo priepuolis. Šių valgymo metu pacientas per trumpą laiką suvalgo labai didelį kiekį maisto. Šis kiekis yra žymiai didesnis nei suvartojo sveikas žmogus per panašų laikotarpį. Valgymo priepuolius gali sukelti patys vėmimas, bet tai nėra būtina.
