Veidrodinis judesys yra medicininis pasyviai stebimų veiksmų primate atvaizdavimo terminas smegenys. Šis neuronų vaizdavimas vyksta per veidrodinius neuronus. Tikėtina, kad veidrodinė sistema vaidina vaidmenį imituojant ir įsijaučiant.
Kas yra veidrodiniai judesiai?
Veidrodiniai neuronai yra smegenys. Jie aktyvuojami pasyviai stebint įvykį, rodant tuos pačius veiklos modelius, tarsi stebėtojas pats atliktų stebimą veiklą. Veidrodiniai neuronai yra nervinės ląstelės smegenys. Jie aktyvuojami pasyvaus proceso stebėjimo metu ir rodo tuos pačius veiklos modelius, tarsi stebėtojas pats atliktų stebimą veiklą. Be su veiksmu susijusių garsų, veidrodiniai neuronai taip pat rodo stebimą motorinę veiklą tą patį, kokį jie parodytų, jei stebimas veiksmas būtų iš tikrųjų atliktas. Nuo pradinio aprašymo 1992 m. Medicinos mokslas prisiėmė veidrodinių neuronų dalyvavimą elgesio modeliuose, imituojant ir empatija. Veidrodinė sistema atitinka Brodmanno rajoną 44 ir ją atrado italas Giacomo Rizzolatti. Panašu, kad veiksmų atpažinimas ir mėgdžiojimas yra tiesiogiai susiję su vietove. Nors žmonių veidrodinių neuronų buvimas jau patvirtintas, neuronų paskirtis dar nėra išsamiai išaiškinta. Be veidrodinių neuronų, žmonės turi anti-veidrodinius neuronus, kurių veiklos modeliai skiriasi stebint ir vykdant veiksmą. 2008 m. Mokslininkai stebėjo veidrodinės sistemos smegenų veiklą, kuri pateikia įtikinamų įrodymų apie motorinės ir somatosensorinės žievės veikimą ir su tuo susijusią veidrodžio sistemos aktyvaciją. Šie įrodymai taip pat žinomi kaip veidrodinis judėjimas. Veidrodiniai judesiai yra pasyviai stebimų judesių veikimas veidrodžio sistemoje.
Funkcija ir užduotis
Žmonės turi galimybę imituoti kitų ketinimus ir suprasti juos vien stebėdami. Tyrimo grupės 2000 m. Koordinavo „Veidrodžio“ tyrimų projektą ir tyrė veidrodinės sistemos organizavimą, kuris rodo stiprų dalyvavimą žmogaus pažinimo funkcijose. Tyrimo grupė ištyrė motorinės žievės vietą mėgdžiojant ir pasyviai stebint veiksmus. Smegenų regiono įsitraukimas buvo išaiškintas atliekant 14C-deoksigliukozės procedūrą, kuri vaizdžiai vaizdavo visą smegenų veiklą. Procedūra pagrįsta tuo, kad santykinis rodiklis gliukozė suvartota ir energinė medžiagų apykaita bent tam tikru mastu atspindi smegenų regionų funkcinį aktyvumą. Veidrodinės sistemos įtraukimas į stebimus veiksmus beždžionėms buvo pastebėtas daug anksčiau. Beždžionės žiūrėjo į žmones, kurie griebė daiktą, arba patys atliko šią veiklą. Ir imitacija, ir stebėjimas apėmė atitinkamų motorinės ir pirminės somatosensorinės žievės sričių aktyvavimą. Veidrodinėje sistemoje dalyvauja abu regionai. Taigi beždžionės stebėdamos ir atlikdamos veiksmus parodė panašius neurologinio aktyvumo modelius. Taigi, įrodymai, kad beždžionių motorinėje žievėje pavaizduoti pastebėti veiksmai, buvo laikomi saugiais. Projekto „Veidrodis“ tyrimo grupė manė, kad judėjimo detalės saugomos neurologinio pavidalo veidrodžio sistemoje pavidalu. Veidrodinis judesys bent jau beždžionėms leidžia geriau suprasti stebimo judesio ketinimus. Primatų veidrodiniai neuronai jau veikia prieš pat faktinį judesio suvokimą. Taigi smegenys, matyt, sukuria apytikslę numatomų įvykių idėją ir stimuliuoja susijusius regionus. Tokiu būdu žmogaus smegenys, tikėtina, taip pat numato netikėtumą ir ateitį. Variklio modeliavimas taikomas ne tik stebint kitus žmones, bet ir stebint judančius taškus ar mašinas. Be veidrodžio judesių, skirtų stebėti kūno judesius, tikriausiai yra veidrodiniai judesiai, skirti stebėti emocinius judesius. Tyrėjai šiandien spėja bent jau apie veidrodžio sistemos svarbą pasyviai stebimiems emociniams judesiams ir empatijai. Emocijų veidrodinių neuronų egzistavimas dar nėra laikomas įrodytu, tačiau ryšys tarp motorinių veidrodinių neuronų ir empatijos aptariamas kaip galimybė.
Ligos ir sutrikimai
Veidrodinės sistemos ligos ir negalavimai dar nėra žinomi, nes tai dar tik kuriama. Tikėtina, kad įvairūs neurologiniai ligų modeliai gali paveikti veidrodinius neuronus. Pavyzdžiui, uždegimas veidrodinio neuroninio nervinio audinio, kaip būna autoimuninėje ligoje išsėtinė sklerozė, būtų galima įsivaizduoti. Lygiai taip pat gali būti veidrodinių neuronų pažeidimų kontekstai - navikai 44 Brodmanno srityje arba insultai. Ar po veidrodinių neuronų pažeidimų atsiranda skundų su imitacija ar empatija, tebėra tyrimų objektas. Žmonių veidrodžių sistemos ir veidrodžio judesio tyrimai buvo išskirtiniai. Dažniausiai tyrimai buvo atliekami smegenų chirurgijos kontekste ir kitaip negydomi epilepsija. Jeigu epilepsija, gylio elektrodai buvo persodinti į atitinkamus pacientų regionus, kad tiksliai lokalizuotų židinius. Po pacientų sutikimo elektrodai buvo naudojami papildomiems moksliniams matavimams ir tokiu būdu prisidėjo prie veidrodžio judėjimo radinių. Žmonėms vis dėlto makakų veidrodinių neuronų zonų neuronai nebuvo tiriami, nes epilepsija šiose vietovėse randama retai. Matavimai kitose vietovėse buvo naudingi norint išmatuoti vietinį paskirstymas veidrodinių neuronų, kurie žmonėms nebūtinai atitinka makakoms pasiskirstiusias sritis. Tokiu būdu bent jau būtų galima aptikti nedidelį veidrodinių neuronų skaičių. Tačiau kadangi tyrimo dalyviai buvo išimtinai neurologine liga sergantys pacientai, visuotinės koreliacijos tebėra prieštaringos. Kritikai taip pat teigia, kad veidrodiniai neuronai negali vaidinti kaltininko vaidmens supratimo, nes jie nėra protingi agentai. Jie teigia, kad tokie sudėtingi dalykai, kaip kitų žmonių ketinimai, priklauso bent jau tokiems pat sudėtingiems tinklams.
