Viršutinės nugaros dalies skausmo lokalizacija Nugaros skausmas viršutinėje nugaros dalyje

Viršutinės nugaros dalies skausmo lokalizacija

atgal skausmas dabar yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių skundų, dėl kurio pacientai kreipiasi į gydytoją. Beveik kiekvienam vyresniam nei 20 metų asmeniui nugara buvo stipresnė ar silpnesnė skausmas tam tikru gyvenimo momentu. Dauguma nugaros skausmo priežastys viršutinės nugaros dalies yra nekenksmingos. Tačiau taip pat labai svarbu atsižvelgti į pavojingus nugaros kursus ir juos gydyti skausmas ir jų priežastys.

Skausmas, prasidedantis viršutinės nugaros srityje kairėje stuburo pusėje, dažniausiai neturi nieko bendra su disku. Stuburo šone yra stiprios raumenų sruogos, atsakingos už stuburo stabilumą ir judėjimą. Dažniausia priežastis nugaros skausmas viršutinės nugaros dalies kairėje pusėje yra raumenų įtempimas ar įtempimai.

Jis taip pat vadinamas miogeliozė. Skausmas gali atsirasti judant ar net ramybėje, jis gali tęstis iš kairės pusės per vidurį į dešinę. Raumenų įtampa paprastai nesukelia neurologinio deficito, pavyzdžiui, sklinda į rankas ar kojas.

Tokios neurologinės anomalijos tada atitiktų galimą išvaržos diską, kuris paprastai palieka centrą nukreiptą skausmą. Tačiau a inkstas viršutinės kairės nugaros srities problema visada turėtų būti svarstoma ir atmesta. Inkstas akmenų, bet taip pat vadinamasis inkstų dubens gali sukelti kairės pusės, duriantį ar spaudžiantį skausmą viršutinės nugaros srityje.

Egzaminuotojas baksteli į skausmingą vietą, paskiria pacientą atlikti atitinkamus lenkimo pratimus (bagažinės ir šoninius lenkimus), kad pamatytų, koks yra stuburo lankstumas. Jei kyla abejonių, ar tai stuburo problema, ar a inkstas problema, an ultragarsas viena vertus, reikia atlikti nugaros tyrimą ir, kita vertus, šlapimo tyrimą, kuris leistų parodyti anomalijas inkstų išsiskyrimo srityje. Dešinės nugaros viršutinės dalies skausmas yra toks pat dažnas, kaip ir kairės pusės skundai.

Čia taip pat dažniausiai dėl raumenų sukietėjimo nukentėjęs asmuo nurodo vidutinį ar stiprų skausmą dešinės pusės srityje ramybės būsenoje, bet ir judėjimo metu. Apžiūrint pacientą taip pat pirmiausia reikėtų patikrinti, kiek jo stuburas yra judrus ir kur yra apribojimų. Šiuo tikslu ortopedas pacientui atliks judesius stuburo srityje, daugiausia susidedantį iš lenkimo į priekį, atgal ir iš šono.

Be to, egzaminuotojas taip pat apčiuops paciento dešinę nugarą, kad nustatytų, ar ši sritis yra ypač skausminga ir jautri. Jei taip yra, reikėtų pagalvoti ir apie inkstų ligas, kurios yra šiame aukštyje tiek kairėje, tiek dešinėje stuburo pusėse. Jeigu ten yra karščiavimas, pykinimas ir vėmimas be nugaros skausmas, reikėtų pagalvoti ir apie uždegimą inkstų dubens.

Stiprus silpnumas, lydintis nugaros skausmas taip pat nurodo inkstų įsitraukimą. Norėdami atmesti inkstų veiklą, an ultragarsas bet kuriuo atveju reikia atlikti inkstų tyrimą ir šlapimo tyrimą. Taip pat dažnai aprašomas nugaros skausmas viršutinėje nugaros dalyje, kuris dažniausiai lokalizuojamas viduryje.

Labai svarbu išsiaiškinti, kada prasidėjo skausmas, ar skausmas spinduliuoja, jei taip, kur, ir ar skausmas pasireiškia ramybės būsenoje ar judant. Galiausiai taip pat reikėtų išsiaiškinti, ar nėra neurologinių anomalijų, ty ar pacientas praneša apie skausmą, sklindantį į rankas ar kojas. Tai taip pat gali reikšti išvaržos diską, kurį teks diagnozuoti taikant vaizdavimo metodus (MRT arba CT).

Net jei pacientas teigia, kad jaučia rankų ar kojų tirpimą ar dilgčiojimą, reikia atsižvelgti į išvaržos diską. Vidurinė viršutinės nugaros dalis taip pat gali būti paveikta raumenų įtempimo ir gali sukelti didelį diskomfortą šioje srityje. Kartais uždegimas gali atsirasti ir stuburo kūnų srityje.

Tai taip pat žinoma kaip spondilodiscitas, kuris nėra be pavojaus ir kurį reikia skubiai gydyti. Uždegimas slankstelio kūnas gali plisti negydomas ir sukelti tolesnius rimtus kursus. Šiame kontekste rentgeno pateikia lemiamą informaciją, ar yra susijęs su stuburo kūnų uždegimu. Jei tai yra toks uždegimas, reikia nedelsiant pradėti gydymą nuo uždegimo ir antibiotikais, kartais net stacionare.