Visada pavargęs - ką aš galiu padaryti?

Daugelis žmonių kenčia nuo nuolatinio nuovargio arba yra visada pavargę. Šio reiškinio priežastys yra labai įvairios ir dažnai gali būti paaiškintos miego trūkumu ar pervargimu. Lėtinis nuovargis yra labai varginantis nukentėjusiuosius, nes tai labai riboja jų našumą kasdieniame gyvenime ir darbe.

Rezervai yra išnaudojami ir greitai sukelia psichinę ir fizinę perkrovą. Todėl nuolatinis nuovargis taip pat gali tapti ligų pagrindu, nes nukentėjusieji mažiau ginasi. Dėl šios priežasties neabejotinai reikėtų išsiaiškinti pastebimą našumą su nuolatiniu nuovargiu. Be palyginti nekenksmingų priežasčių, kurios dažniausiai slypi, tam tikromis aplinkybėmis taip pat gali būti svarstomos rimtesnės priežastys.

Priežastys

Nuolatinės dienos priežastys nuovargis yra įvairios. Dažniausiai pasitaikančios priežastys, kurios tiesiogiai veikia dienos ir nakties ritmą, pavyzdžiui, miego trūkumas, nuolatinis ankstyvas kėlimasis dėl sunkios fizinės ar psichinės veiklos ar naktinio miego problemų. Net jei dienos režimas dažnai keičiamas ir nesilaiko nuolatinio reguliarumo, padidėjęs nuovargis gali sukelti visišką pavargimą.

Tada kūnas sunkiai prisitaiko prie besikeičiančio dienos ritmo. Apskritai nuovargis gali būti vertinamas kaip įspėjamasis kūno signalas, kad kažko trūksta. Daugelis fizinių, bet ir psichinių problemų sukelia nuovargio simptomus.

Šiose situacijose kūnui reikia daug energijos, kad galėtų susidoroti su šiomis problemomis. Šios energijos trūksta kasdienėms situacijoms, kurias atitinkamas asmuo pastebi ankstyvame ir nuolatiniame nuovargyje. Be to, nuolatinė nuovargio būsena taip pat gali būti a ženklas serotonino trūkumas.

Kadangi nuovargio priežastys yra labai įvairios, ne visada lengva greitai rasti individualią priežastį. Galima atsižvelgti į šias priežastis. Be aukščiau paminėtų, yra daugybė kitų galimų priežasčių, kodėl visada esate pavargęs.

Kiekvienu atveju tai turėtų būti paaiškinta kiekvienam pacientui.

  • Gyvenimo aplinkybės: miego trūkumas, stresas, per didelis ar nepakankamas poreikis, mankštos trūkumas, skysčių trūkumas, antsvoris ar per mažas svoris, riebus maistas (ypač prieš miegą), dietos, stipri saulės šviesa, augimo fazės (vaikai), ciklas- susijęs moterų nuovargis, nėštumas, menopauzė, psichologinis stresas (rūpesčiai)
  • Organinės priežastys: įvairios infekcinės ligos (įskaitant, pavyzdžiui, Epstein-Barr viruso sukeltą Pfeifferio liaukinę karštinę), anemija, širdies ligos, plaučių ligos, hormonų disbalansas (pvz., Skydliaukės, prieskydinės liaukos ar antinksčių žievės ligos), cukrinis diabetas, autoimuninės ligos, kepenų, inkstų ar virškinimo trakto ligos, piktybinės ligos (navikai) ar naktinės kvėpavimo problemos
  • Psichinė liga: depresija, perdegimo sindromas, nerimo sutrikimai, valgymo sutrikimai, silpnaprotystė, piktnaudžiavimas alkoholiu, Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė ir daugelis kitų
  • Vaistas: Miego tabletes, psichotropiniai vaistai, kraujas vaistai nuo slėgio, migrena vaistai, antidepresantai, vaistai nuo alergijos (pvz., antihistamininiai vaistai), įvairūs skausmą malšinantys vaistai, chemoterapiniai vaistai

Žmonės, kuriuos veikia dienos nuovargis, jaučia tai, kad spektaklis iš karto atsikėlęs ryte, arba ankstyvą dieną. Dėl to trūksta vairavimo, vokai tampa sunkūs ir pakartotinai krinta.

Nukentėjusieji yra žymiai mažiau atsparūs, greitai reaguoja į dirginimą ir linkę į emocijų protrūkius. Įtemptame gyvenimo etape dienos metu nuovargis nebūtina visada kelti nerimą būklė. Tokiais laikais kūnas dažnai būna išsekęs, reikalaujantis daugiau miego ir įvairovės, o tai gali pasireikšti dažnu nuovargiu.

Tačiau pasibaigus šiam laikotarpiui, nuovargis taip pat turėtų vėl nurimti. Galimas pavojaus ženklas yra tada, kai po nuovargio fazės nėra aktyvios, budros fazės; todėl suinteresuotas asmuo vis dar yra pavargęs, nors tam nėra akivaizdžios priežasties. Taip pat pastebima, jei nuovargis negerėja po miego, fizinio aktyvumo ar atkūrimo fazių, jei nuovargis yra daug ryškesnis ir ilgalaikis nei įprasta, arba jei jis atsiranda staiga, prieš tai suinteresuotam asmeniui pernelyg nesitempiant.

Ypač jei prie nuovargio pridedami kiti simptomai, reikia atlikti medicininę apžiūrą. Tai apima, pavyzdžiui, pykinimas ir vėmimas, bendras negalavimas, karščiavimas, stiprus naktinis prakaitavimas, netyčinis svorio kritimas, skausmas, galvos svaigimas, dusulys, depresinės nuotaikos ir atmintis problemų. Apskritai nuovargio priežastis reikėtų ištirti, jei ji pastebimai trukdo kasdieniam gyvenimui ir lemia pastebimą darbo našumą. Kadangi nuolatinio nuovargio priežastys gali būti labai įvairios, pirmiausia gydytojas turi gauti paciento gyvenimo sąlygų apžvalgą.

Išsamus pokalbis diagnozės pradžioje yra proceso dalis. Gydytojui įdomu žinoti, kiek laiko nuovargis egzistavo, kuriomis akimirkomis jis pasireiškia ir kiek laiko jis tęsiasi. Taip pat svarbu žinoti, ar atrodo netinkama, kad visada esate pavargęs, ty ar tai įvyksta po veiklos, kuri iš tikrųjų nebuvo suvokiama kaip ypač sunki, ar net prasideda anksti ryte po pabudimo.

Veiksniai, didinantys ar gerinantys nuovargį, taip pat gali dominti gydytoją. Nuovargio sąlygos, kurios nepagerėja po miego ar poilsio, labiau kelia susirūpinimą. Gydytojas pagaliau paklaus ir apie įpročius, pvz., Miego-budėjimo ritmą ir miego kokybę, ar sunku užmigti, ar miegoti, ar naktį kvėpavimas sustoja arba knarkimas buvo pastebėtas.

Taip pat įdomu sužinoti, ar suinteresuotas asmuo pakankamai sportuoja, ar jis priaugo ar numetė svorio, kaip jis valgo, ar jis rūko, ar dažnai vartoja alkoholį. Norėdami išsiaiškinti psichologinius veiksnius, gydytojas klausia ir asmeninio bei profesinio gyvenimo problemų. Ar suinteresuotas asmuo patiria išskirtinę stresą?

Ar jis dažnai turi nuotaikos svyravimai, nepasitikėjimas savimi ar depresyvi nuotaika? Kalbant apie profesinį gyvenimą, taip pat gali būti svarbu žinoti, ar pacientas yra veikiamas cheminių medžiagų ar kitų kenksmingų medžiagų. Tam tikromis aplinkybėmis tai gali turėti įtakos sveikatai ir taip būti nuovargio priežastimi.

Lygiai taip pat būtina žinoti, kokius vaistus pacientas vartoja ir ar be nuovargio jis pastebėjo kitus simptomus. Išsiaiškinęs pagrindinę informaciją apie paciento gyvenimo sąlygas ir nuovargio laipsnį, gydytojas gali atlikti įvairius tyrimus ir tyrimus, kad tiksliau išsiaiškintų nuovargį. Pokalbio metu jis jau gali suprasti, kokia kryptimi reikia toliau tirti, kad vėlesnius diagnostinius tyrimus būtų galima panaudoti konkrečiau.

Po generolo Medicininė apžiūra, kitas žingsnis dažnai būna siuntimas pas specialistą. Šeimos gydytojas šį gydytoją parinks atsižvelgdamas į įtariamą priežastį. Galimi specialistai, galintys pasirūpinti nuolatiniu paciento nuovargiu, yra neurologai (įtarus įtariamą su nervais susijusio nuovargio diagnozę), kardiologai (įtarus įtarimą) širdis liga), diabetologai (įtariant diabetas), endokrinologai (įtariant hormoninę nuovargio priežastį), psichologai ar psichiatrai (įtariant psichologinę priežastį).

Taip pat galima kreiptis į kitus specialistus. Tada šie specialistai, priklausomai nuo savo kompetencijos srities, gali konkrečiai ištirti, kokia gali būti pagrindinė priežastis, kodėl jūs visada esate pavargęs. Pavyzdžiui, galima parašyti (streso) EKG, kraujas gali būti tiriami įvairūs medžiagų apykaitos sutrikimai, galima atlikti MRT ar kompiuterinę tomografiją ar ultragarsas gali būti atliekamas įvairių organų tyrimas. Taikant įvairias tyrimo priemones, daugeliu atvejų galima greitai nustatyti nuolatinio nuovargio priežastis.