Ar protinga vartoti aminorūgštis? | Kas yra aminorūgštys?

Ar protinga vartoti aminorūgštis?

Amino rūgščių vartojimas yra gyvybiškai svarbus žmonėms. Visuose mūsų audiniuose, medžiagų apykaitoje ir dėl imuninė sistema, baltymai, kurio pagrindinės sudedamosios dalys yra aminorūgštys, vaidina pagrindinį vaidmenį. Su maistu reikia vartoti daug amino rūgščių.

Didelis baltymų kiekis yra mėsoje, ankštiniuose ar pieno produktuose. Kūnas gali išskirti aminorūgštis iš absorbuoto baltymo ir nukreipti jas į savo metabolizmą. Vienos amino rūgštys gali gaminti iš kitų, ty sintetinti.

Kiti (būtinosios aminorūgštys, žr. Aukščiau) turi būti tiekiami pakankamu kiekiu. Paprastai dirbančiam žmogui per parą reikia apie 1.2–1.5 g baltymų XNUMX kg kūno svorio. Šis reikalavimas yra padidintas (apytiksliai

2g / kg) sportinės veiklos metu ir ypač svorio mokymo. Kadangi nebegarantuojamas pakankamas aukštos kokybės nepakeičiamų amino rūgščių suvartojimas, tokiais atvejais patartina juos papildyti. Tačiau maisto papildai reikia vartoti atsargiai. Per didelis baltymų kiekis gali sulaikyti vandenį ir ilgainiui netgi pakenkti inkstams.

šalutinis poveikis

Kadangi aminorūgštys yra natūralios ir būtinos pagrindinės medžiagos sveikam dieta, paprastai nėra šalutinio poveikio arba tik retais atvejais. Šalutinis poveikis gali pasireikšti, jei kartu su aminorūgščių preparatais vartojami vaistai. Jei šis aminorūgščių ir vaistų derinys iš anksto neaptariamas su gydytoju, vaistų poveikis gali sustiprėti arba sumažėti.

Taip pat gali atsitikti taip, kad vaistai visiškai neutralizuojami ir nebeturi jokio poveikio. Jei neatsižvelgiama į aminorūgščių preparatų dozavimo rekomendacijas, virškinimo trakto problemos kartais gali pasireikšti viduriavimas ir pykinimas. Todėl visada reikia laikytis rekomenduojamų paros ir nurijimo dozių, kad išsivystytų visas amino rūgščių poveikis.

Aminorūgštys gali turėti žalingą poveikį, jei suvartojama per daug baltymų ir organizmas nebeskaido šio baltymo į amino rūgštis, nes jos nebereikalingos. Tada gali atsitikti taip, kad organizme susidaro per daug šlapimo rūgšties, kuri gali nusėdti sąnarių kristalų pavidalu. Ten jie gali nuvesti podagra esant tam tikroms aplinkybėms. Bet inkstai taip pat kenčia nuo didelio šlapimo rūgšties kiekio ir inkstas gali susidaryti akmenys.

Ar amino rūgštys yra tinkamos metant svorį?

Daugelis gamintojų skelbia, kad reguliariai vartojant aminorūgštis dietos forma papildai gali sukelti didesnę lieknėjimo gamybą hormonai, padidėjo riebalų deginimas o tuo pačiu ir raumenų struktūros stiprinimui. Tačiau moksliniais tyrimais dar nepavyko įrodyti amino rūgščių veiksmingumo metant svorį. Aminorūgštys yra gyvybiškai svarbios žmogaus organizmo sudedamosios dalys, jos vaidina svarbų vaidmenį medžiagų apykaitoje, raumenų ir audinių vystymesi bei baltymuose subalansuoti.

Kai kurios aminorūgštys yra būtinos, o tai reiškia, kad organizmas pats jų negali pagaminti, todėl jas reikia pasiimti su maistu. Tačiau aminorūgštys, kurias organizmas gali pats pasigaminti, taip pat turi būti tiekiamos per maistą, kad būtų sveikas augimas ir baltymai subalansuoti. Subalansuotas dieta iš esmės pakanka užtikrinti, kad organizmas būtų pakankamai aprūpintas svarbiomis amino rūgštimis.

Pakankamas aminorūgščių kiekis pagerina sotumo jausmą insulinas lygiu, taip pat svarbių medžiagų pernešėjų gamyba smegenys. Yra daug įvairių teorijų apie galimą aminorūgščių vaidmenį numesti svorio. Pavyzdžiui, sakoma, kad aminorūgščių trūkumo simptomai sukelia insulinas lygis greitai kris, sukeldamas siautulingo apetito priepuolius.

Amino rūgščių trūkumas gali sukelti nuovargį ir susikaupimo problemas, tačiau prieš pradedant gydymą vartojant aminorūgštis, jį visada turi patvirtinti gydytojas. Svorio mažinimas aminorūgštimis yra palaikomas, viena vertus, skatinant deginimas riebalų ir, kita vertus, sutramdant apetitą. Šiame procese ypač svarbų vaidmenį atlieka aminorūgštys argininas, lizinas, fenilalaninas ir ornitinas.

Teigiama, kad argininas, lizinas ir ornitinas stimuliuoja augimo hormoną, kuris skatina riebalų mobilizaciją ir riebalų deginimas. Fenilalaninas skatina kito hormono (cholecistokinino) gamybą, kuris veikia kaip alkio ir apetito reguliatorius. Cholecistokininas gaminamas žarnyno sienelėje ir sukelia signalo grandinę, kuri signalizuoja apie sotumą ir sustabdo tolesnį maisto vartojimą.

Aminorūgštis L-karnitinas dažnai minimas dėl svorio. L-karnitiną gamina pats organizmas, jo taip pat yra mėsoje, žuvyje, paukštienoje ir piene. Teigiama, kad karnitinas padidina riebalų rūgščių mobilizaciją iš riebalų ląstelių (adipocitų) ir padidina deginimas riebalų rūgščių.

Amino rūgštis glutaminas prisideda prie energijos gamybos, nes inkstuose ją galima paversti gliukoze (cukrumi). Glutamino produktai esą neutralizuoja maistinių riebalų kaupimąsi ir taip palaiko svorio metimą. Kompetentingai prižiūrint specialistui, aminorūgščių vartojimas gali padėti sumažinti svorį subalansuojant azotą subalansuoti ir užkirsti kelią raumenų praradimui.

Tačiau nėra jokių „stebuklingų piliulių“ numesti svorio. Net vartojant aminorūgštis negalima pasiūlyti greito ir lengvo sprendimo. Jei tikrai norite numesti svorio, turite permąstyti kasdienį elgesį, sumažinti energijos suvartojimą ir padidinti sportinę veiklą.

Amino rūgšties vartojimas papildai taip pat gali sukelti šalutinį poveikį. Šiuo metu nėra pakankamai patirties apie galimą nepageidaujamą aminorūgščių poveikį, tačiau anksčiau neatrasta inkstas Pavyzdžiui, sutrikimas gali pasunkėti vartojant papildomą aminorūgščių kiekį. Norint palaikyti lieknėjimą, rekomenduojama aptarti amino rūgščių suvartojimą su savo šeimos gydytoju.

Aminorūgštys yra gyvybiškai svarbūs žmogaus organizmo komponentai, jos vaidina svarbų vaidmenį metabolizmui, raumenų ir audinių vystymuisi bei baltymų balansui palaikyti. Kai kurios aminorūgštys yra būtinos, o tai reiškia, kad organizmas pats jų negali pagaminti, todėl jas reikia pasiimti su maistu. Tačiau amino rūgštys, kurias organizmas gali pats pasigaminti, taip pat turi būti tiekiamos per maistą, kad būtų užtikrintas sveikas augimas ir baltymų pusiausvyra.

Subalansuota dieta iš esmės pakanka užtikrinti, kad organizmas būtų pakankamai aprūpintas svarbiomis amino rūgštimis. Pakankamas aminorūgščių kiekis pagerina sotumo jausmą insulinas lygiu, taip pat svarbių medžiagų pernešėjų gamyba smegenys. Yra daug įvairių teorijų apie galimą aminorūgščių vaidmenį numesti svorio.

Pavyzdžiui, sakoma, kad dėl aminorūgščių trūkumo simptomų insulino lygis greitai krinta, todėl sukeldamas siautulingą apetitą. Amino rūgščių trūkumas gali sukelti nuovargį ir susikaupimo problemas, tačiau prieš pradedant gydymą vartojant aminorūgštis, jį visada turi patvirtinti gydytojas. Svorio mažinimas aminorūgštimis yra palaikomas, viena vertus, skatinant deginimas riebalų ir, kita vertus, sutramdant apetitą.

Šiame procese ypač svarbų vaidmenį atlieka aminorūgštys argininas, lizinas, fenilalaninas ir ornitinas. Teigiama, kad argininas, lizinas ir ornitinas stimuliuoja augimo hormoną, kuris skatina riebalų mobilizaciją ir riebalų deginimas. Fenilalaninas skatina kito hormono (cholecistokinino) gamybą, kuris veikia kaip alkio ir apetito reguliatorius.

Cholecistokininas gaminamas žarnyno sienelėje ir sukelia signalo grandinę, kuri signalizuoja apie sotumą ir sustabdo tolesnį maisto vartojimą. Aminorūgštis L-karnitinas dažnai minimas dėl svorio. L-karnitiną gamina pats organizmas, jo taip pat yra mėsoje, žuvyje, paukštienoje ir piene.

Teigiama, kad karnitinas padidina riebalų rūgščių mobilizaciją iš riebalų ląstelių (adipocitų) ir padidina riebalų rūgščių deginimą. Amino rūgštis glutaminas prisideda prie energijos gamybos, nes inkstuose ją galima paversti gliukoze (cukrumi). Teigiama, kad glutaminas neutralizuoja maistinių riebalų kaupimąsi ir taip palaiko svorio metimą.

Laikantis kompetentingos profesionalų priežiūros, aminorūgščių vartojimas gali padėti sumažinti svorį, subalansuojant azoto pusiausvyrą ir užkertant kelią raumenų praradimui. Tačiau lieknėjimui nėra „stebuklingų piliulių“. Net vartojant aminorūgštis negalima pasiūlyti greito ir lengvo sprendimo.

Jei tikrai norite numesti svorio, turite permąstyti kasdienį elgesį, sumažinti energijos suvartojimą ir padidinti sportinę veiklą. Amino rūgšties vartojimas papildai taip pat gali sukelti šalutinį poveikį. Šiuo metu nėra pakankamai patirties apie galimą nepageidaujamą aminorūgščių poveikį, tačiau anksčiau neatrasta inkstas Pavyzdžiui, sutrikimas gali pasunkėti vartojant papildomą aminorūgščių kiekį.

Norint palaikyti lieknėjimą, rekomenduojama aptarti amino rūgščių suvartojimą su savo šeimos gydytoju. Norint užtikrinti pakankamą aprūpinimą regeneracijos etape ir taip kaupti raumenis, taip pat užkirsti kelią jo degradacijai treniruočių metu, patartina papildyti amino rūgštys kaip maisto papildas padidėjus paklausai. Tokiu atveju reikėtų atsižvelgti į aukštos kokybės aminorūgščių spektrą.

Būtinos amino rūgštys yra: Leucinas, izoleucinas, lizinas, valinas, fenilalaninas, triptofanas, metioninas ir treoninas. Aminorūgščių preparatuose gerai žinomi vadinamieji BCAA (angl. Akronimas šakotosios grandinės aminorūgštims: leucinas, izoleucinas, valinas). Sportininkams taip pat svarbus argininas, kurio, esant dideliam poreikiui, dažnai negalima sintetinti pakankamu kiekiu.

Be to, amino rūgštys, tokios kaip karnitinas, kurių nėra organizmo struktūroje baltymai, bet yra svarbūs metabolizmui (riebalų apykaita), yra naudojami maisto papildai. Padidėjus vartojimui ir aminorūgščių poreikiui, kaip yra sportininkų atveju, naudingas atitinkamas papildas, palaikantis raumenų kaupimąsi ir užkertantis kelią jo degradacijai. Dėl šios priežasties žmonės, kurie reguliariai mankštinasi ir nori didinti raumenų masę, turėtų skirti didelę reikšmę subalansuotai mitybai ir ypač vartoti svarbiausias amino rūgštis.

Tik organizme, kuris sugeba sintetinti baltymai raumenys gali būti efektyviai susikaupę. Be to, reguliarus ir pakankamas proteinogeninių amino rūgščių kiekis taip pat yra svarbus jau esamų raumenų aprūpinimui. Ilgalaikis trūkumas galiausiai sukeltų didelį raumenų praradimą.

Žmonės, kurie reguliariai daug sportuoja, gali vartoti maisto papildus, kuriuose yra didelis kiekis aminorūgščių. Šie maisto papildai galima nusipirkti tablečių ar sulčių pavidalu arba batonėlių pavidalu. Tačiau sporto entuziastams papildymas grynomis amino rūgštimis jokiu būdu negali būti laikomas subalansuotos ir turtingos baltymų dietos pakaitalu.

Maisto papildai, kuriuose yra aminorūgščių, paprastai vartojami likus kelioms minutėms iki mankštos ir neilgai trukus po jos. Tokiu būdu treniruotės metu galima efektyviai padidinti raumenų kaupimąsi. Ne visos proteinogeninės amino rūgštys yra vienodai tinkamos skatinti raumenų augimą.

Dauguma sportininkų vartoja preparatus, kuriuose yra daug glutamino. Glutaminas turi apie 60 proc. Raumenų audinio dalį, todėl vaidina lemiamą vaidmenį formuojant raumenis. Kitos aminorūgštys, galinčios efektyviai padidinti raumenų augimą, yra: Vartojant paprastas aminorūgštis, reikia elgtis atsargiai.

Dietos papildymas amino rūgštimis yra prasmingas tik konkuruojantiems sportininkams, kurie reguliariai vykdo intensyvias treniruotes. Be to, aminorūgščių turinčius preparatus reikia vartoti tik tol, kol yra padidėjęs šių baltymų statybinių blokų poreikis. Be to, daugeliu atvejų buvo įrodyta, kad intensyviai sportuojantys žmonės netoleruoja tam tikrų amino rūgščių ir vartodami jas atsiranda šalutinis poveikis.

Tokiais atvejais dietinis papildyti reikia nedelsiant nutraukti. Nukentėję sportininkai taip pat turėtų kreiptis į gydytoją ir ištirti netoleranciją. Tada specialistas gali nuspręsti, ar minėtos aminorūgšties apskritai negalima vartoti, ar gali pakakti sumažinti dozę. - L-argininas

  • Beta alaninas
  • Citrulino