Įvadas
Ribosomos yra citozolio ląstelių organeliai. Jie tarnauja statybai baltymai. Statyba baltymai vyksta skirtingais etapais baltymų biosintezės rėmuose.
Viena baltymo biosintezės dalis yra vertimas, vertimas vyksta ties ribosomomis. Čia mRNR virsta aminorūgščių grandinėmis, iš kurių baltymai galiausiai yra pastatyti. Ribosomos arba atsiranda kaip laisvos ribosomos citozolyje, arba susidaro grubaus endoplazminio tinklo (rER) membranos citozolinėje pusėje.
Struktūra
Ribosomos susideda iš mažo ir didesnio subvieneto, kiekvienas susideda iš viengrandės rRNR ir įvairių baltymų. Pagal molekulinę masę eukariotinės ribosomos skirstomos į 60 S ir 40 S subvienetus, kurių masė kartu yra 80 S. Prokariotų ribosomų masė yra 70 S ir susideda iš 50 S ir 30 S subvieneto. Subvienetai sintetinami ląstelės branduolys ir per ląstelės branduolio membranos poras pateko į citoplazmą, kur jos suformuoja gatavas ribosomas.
Ribosomų funkcija
Ribosomos yra ribosomų RNR (rRNR) ir baltymų kompleksai. Ribosomų funkcija yra tirpių baltymų, kurie patenkina pačios ląstelės poreikius, gamyba. Visi ląstelėje esantys baltymai sintetinami ant ribosomų.
Tiksli aminorūgščių seka yra genetiškai nustatyta DNR ir transkripcijos metu paverčiama žinios RNR (mRNR). Išleista iRNR ląstelės branduolys jungiasi prie mažojo ribosomos subvieneto, po to jungiasi ir didysis subvienetas ir prasideda baltymų sintezė. Mažas subvienetas atpažįsta tam tikras iRNR sekas, o didysis subvienetas susieja atskiras aminorūgštis ir sudaro baltymų grandinę.
IRNR transkripcija į aminorūgščių grandinę vadinama transliacija. Pilna ribosoma keliauja iRNR, o perkėlimo RNR (tRNR) gauna ir sujungia atitinkamas aminorūgščių statybines dalis. Baltymų, kurių paskirtis yra už ląstelės ribų arba kurie yra skirti inkorporuoti į membraną, vertimas vyksta grubiame endoplazminiame tinkle (rER), o pačioje ląstelėje reikalingi baltymai sintetinami laisvose ribosomose.
