3. Išsiplėtusi kardiomiopatija

Išsiplėtusi kardiomiopatija: aprašymas.

Išsiplėtusi kardiomiopatija (DCM) yra rimta liga, kai širdies raumenys keičia savo struktūrą. Jis nebeveikia tinkamai, todėl išstūmimo fazės (sistolės) metu širdis pumpuoja mažiau kraujo į sisteminę kraujotaką. Be to, širdies raumuo dažniausiai nebegali tinkamai atsipalaiduoti, todėl taip pat sutrinka fazė, kurios metu širdies ertmės turi prisipildyti krauju (diastolė) ir išsiplėsti.

Ši kardiomiopatijos forma pavadinta dėl to, kad ligos metu ypač išsiplečia kairysis skilvelis. Jei liga progresuoja, gali būti pažeistas ir dešinysis skilvelis bei prieširdžiai. Plečiantis širdies sienelės gali plonėti.

Kam paveikia išsiplėtusi kardiomiopatija?

Išsiplėtusi kardiomiopatija: simptomai

Pacientams, sergantiems DCM, dažnai būdingi silpnos širdies (širdies nepakankamumo) simptomai. Viena vertus, dėl ribotos veiklos širdis nespėja pakankamai aprūpinti organizmo krauju, taigi ir deguonimi (cianozė) – medikai kalba apie nesėkmę į priekį.

Kita vertus, širdies nepakankamumas taip pat dažnai siejamas su atvirkštiniu nepakankamumu. Tai reiškia, kad kraujas grįžta į tas kraujagysles, kurios veda į širdį. Jei pažeidžiama kairioji širdis (kairiosios širdies nepakankamumas), toks kraujo susikaupimas daugiausia pažeidžia plaučius. Jei susilpnėja dešinysis skilvelis, kraujas grįžta į venines kraujagysles, kurios ateina iš viso kūno.

Išsiplėtusi kardiomiopatija pirmiausia pasireiškia progresuojančio kairiojo širdies nepakankamumo simptomais. Pacientai kenčia nuo:

  • Nuovargis ir sumažėjęs našumas. Sergantys asmenys dažnai skundžiasi bendru silpnumo jausmu.
  • Dusulys fizinio krūvio metu (dusulys). Jei kardiomiopatija jau labai pažengusi, dusulys gali pasireikšti ir ramybėje (dusulys ramybės būsenoje).
  • Tempimas krūtinėje (krūtinės angina). Šis jausmas taip pat dažniausiai pasireiškia fizinio krūvio metu.

Ligos eigoje išsiplėtusi kardiomiopatija dažnai pažeidžia ir dešinįjį skilvelį. Tokiais atvejais gydytojai kalba apie visuotinį nepakankamumą. Be kairiojo širdies nepakankamumo simptomų, pacientai skundžiasi skysčių susilaikymu (edema), ypač kojose. Be to, kaklo venos dažnai labai išryškėja, nes kraujas kaupiasi ir iš galvos bei kaklo.

Kadangi DCM kinta širdies raumens struktūra, sutrinka ir elektros generavimas bei impulsų perdavimas į širdį. Todėl išsiplėtusi kardiomiopatija dažnai siejama su širdies aritmija. Sergantys asmenys kartais tai jaučia kaip širdies plakimą. Ligai progresuojant, aritmijos gali tapti pavojingesnės ir sukelti kraujotakos kolapsą arba – blogiausiu atveju – net staigią širdies mirtį.

Dėl sutrikusios kraujotakos prieširdžiuose ir skilveliuose kraujo krešuliai, sergant išsiplėtusia kardiomiopatija, susidaro lengviau nei sveikiems žmonėms. Jei toks krešulys atsilaisvins, jis su kraujotaka gali patekti į arterijas ir jas užblokuoti. Tai gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip plaučių infarktas ar insultas.

Išsiplėtusi kardiomiopatija: priežastys ir rizikos veiksniai

Išsiplėtusi kardiomiopatija gali būti pirminė arba antrinė. Pirminis reiškia, kad jis kilęs tiesiai iš širdies raumens ir apsiriboja juo. Antrinėmis formomis DCM sukelia kitos ligos ar išorinis poveikis. Tada širdis ar kiti organai pažeidžiami tik dėl šių veiksnių.

Pirminė išsiplėtusi kardiomiopatija kai kuriais atvejais yra genetinė. Geru ketvirtadaliu atvejų nukenčia ir kiti šeimos nariai. Dažnai pirminio DCM sukėlėjai nežinomi (idiopatinis, apie 50 proc.).

Išsiplėtusi kardiomiopatija yra širdies raumens ligos forma, kuri gana dažnai sukelia antrinę. Paleidikliai apima, pavyzdžiui:

  • Širdies raumens uždegimas (miokarditas), kurį, pavyzdžiui, sukelia virusai ar bakterijos (pavyzdžiai: Chagas liga, Laimo liga).
  • Širdies vožtuvo defektai
  • Autoimuninės ligos, tokios kaip sisteminė raudonoji vilkligė (SRV).
  • Hormoniniai sutrikimai (ypač augimo ir skydliaukės hormonų).
  • Vaistai: tam tikri vaistai nuo vėžio (citostatikai) gali sukelti išsiplėtusių širdies raumenų ligą kaip retą šalutinį poveikį.
  • Prasta mityba
  • Radiacinė terapija krūtinės srityje
  • Įgimtos ligos, turinčios įtakos raumenų baltymų struktūrai, pvz., raumenų distrofijos.
  • Aplinkos toksinai: ypač sunkieji metalai, tokie kaip švinas ar gyvsidabris, patenka į širdies raumenį ir sutrikdo ląstelių metabolizmą.
  • Koronarinė širdies liga (CHD). Sergančiųjų širdies raumuo nuolat gauna per mažai deguonies, todėl pasikeičia jo struktūra (išeminė kardiomiopatija). Kaltas yra vainikinių arterijų susiaurėjimas.
  • Labai retais atvejais išsiplėtusi kardiomiopatija pasireiškia nėštumo metu. Tačiau ryšiai čia vis dar neaiškūs.

Išsiplėtusi kardiomiopatija: tyrimai ir diagnostika

Pirmiausia gydytojas klausia paciento apie jo ligos istoriją. Jį ypač domina paciento simptomai, kada jie atsiranda ir kiek laiko jie buvo. Taip pat svarbu žinoti, ar pacientas geria daug alkoholio, vartoja kitus vaistus, ar nesirgo.

Po pokalbio atliekama fizinė apžiūra. Kai kuriuos širdies nepakankamumo požymius gydytojas gali pastebėti plika akimi. Pavyzdžiui, sergančio žmogaus oda dažnai būna melsva (cianozė) dėl lėtinio deguonies trūkumo. Plaučių edema gali būti pastebima kaip barškantis garsas klausantis plaučių.

Daugelis širdies raumenų ligų rodo panašius simptomus. Norint tiksliai nustatyti, kokio tipo kardiomiopatija yra, reikalingi specialūs diagnostiniai tyrimai ir medicininės įrangos pagalba. Svarbiausi tyrimai yra šie:

  • Elektrokardiograma (EKG): daugeliui DCM pacientų yra specifinis širdies elektrinio aktyvumo sutrikimas EKG, vadinamas kairiojo pluošto šakos blokada.
  • Krūtinės ląstos rentgenograma: dėl padidėjusio kairiojo skilvelio rentgeno spinduliuose širdis atrodo išsiplėtusi (kardiomegalija). Čia taip pat galima pastebėti plaučių užgulimą.
  • Širdies kateterizacija. Taikant šį metodą galima ištirti vainikines kraujagysles (koronarinė angiografija) ir paimti audinių mėginius iš širdies raumens (miokardo biopsija). Smulkus audinių tyrimas mikroskopu leidžia nustatyti patikimą diagnozę.

Taip pat yra tam tikrų kraujo reikšmių, kurios gali padidėti dėl DCM. Tačiau šie radiniai vargu ar specifiški, tačiau pasitaiko sergant daugeliu širdies ir kitų ligų. Pavyzdžiui, aukštas BNP lygis paprastai rodo širdies nepakankamumą.

Išsiplėtusi kardiomiopatija: gydymas

Jei priežastis nežinoma ir (arba) jos negalima gydyti, galimas tik simptominis DCM gydymas. Tuomet pirmenybė teikiama širdies nepakankamumo simptomų palengvinimui ir jo progresavimui kiek įmanoma atitolinti. Šiuo tikslu yra įvairių vaistų grupių, tokių kaip beta adrenoblokatoriai, AKF inhibitoriai ir diuretikai. „Kraują skystinantys“ vaistai yra skirti užkirsti kelią kraujo krešulių susidarymui.

Iš esmės pacientai, sergantys išsiplėtusia kardiomiopatija, turėtų fiziškai susitvarkyti, kad neapkrautų silpnos širdies. Tačiau „dozuotas pratimas“ turi pranašumų prieš visišką imobilizaciją.

Išsiplėtusi kardiomiopatija: ligos eiga ir prognozė.

Ligos prognozė yra nepalanki išsiplėtusiai kardiomiopatijai. Gyvenimo trukmė ir ligos progresavimas galiausiai priklauso nuo širdies nepakankamumo laipsnio. Nors ir įmanoma palaikyti širdį tinkamais vaistais, sustabdyti ar net pakeisti ligos progreso neįmanoma. DCM vis labiau riboja kasdienį nukentėjusiųjų gyvenimą.

Per pirmuosius dešimt metų po diagnozės 80–90 procentų pacientų, sergančių DCM, miršta. Dažnai priežastis yra širdies nepakankamumo ar staigios širdies mirties pasekmės.

Patys pacientai vargu ar gali paveikti ligos eigą. Tačiau tie, kurie susilaiko nuo narkotikų ir alkoholiu mėgaujasi tik saikingai, išvengia bent dviejų išsiplėtusios kardiomiopatijos rizikos veiksnių.