Greičio mokymas

Apibrėžimas

Greičio treniravimas reiškia žmogaus kūno sugebėjimą kuo greičiau reaguoti į stimulą ir (arba) signalą ir atlikti reikiamą judesio veiksmą. Tam reikalinga optimali nervų sistema ir raumenys, kad neprarastų laiko. Greičio treniruotės reikalauja didelio susikaupimo, nes tokio tipo treniruotės kelia labai didelius reikalavimus autonominiam nervų sistema. Greičio treniruotės esant išsekimui nežada jokios sėkmės.

Kam naudingos greičio treniruotės?

Maksimalus greitis yra labai svarbus daugelio sporto šakų veiksnys, todėl daugeliui šių sportinių rezultatų yra ribojama. Ypač visos sprinto, dviračių, greitojo čiuožimo, mėtymo ir stūmimo disciplinos ir daugelis komandinių sporto šakų daugiausia priklauso nuo greičio, kaip pagrindinio įtakos veiksnio. Futbole rankinis, lauko ledo ritulys, krepšinis ir kitos komandos sporto šakos greitis yra veiksnys, galintis nulemti pralaimėjimą ir pergalę.

Jei užpuolikas yra greitesnis už gynėją, padidėja galimybė laimėti sprinto dvikovą ir pelnyti įvartį ar tašką. Šokimo sporto šakose, tokiose kaip šuolis į tolį ir šuolis į aukštį, greitis yra veiksnys, lemiantis šuolio atstumą ir aukštį. Kuo greičiau sportininkas sugeba startuoti, tuo didesnė tikimybė, kad jis gali perduoti impulsą į skrydžio fazę. Negalima apibendrinti, kad greičiausi sportininkai šokinėja toliausiai ar aukščiau. Tačiau dažnai nutiko taip, kad pasaulinės klasės sprinteriai taip pat buvo pasaulio šuolininkai į tolį.

Kaip galite pagerinti savo greitį?

Sėkmingo greičio treniravimo pagrindas yra stiprumo mokymas. Pavyzdžiui, įprasta stiprumo mokymas pratimai naudojami ir yra reklamuojami kaip greičio treniruotės dėl mažesnio svorio ir sprogstamosios vykdymo. Per bendrą hipertrofija treniruotės metu nustatyta, kad treniruotės poveikis taip pat teigiamai paveikė greitį.

Greičio treniruotės pastaraisiais metais vystėsi teigiamai. Naujausi tyrimai patvirtino, kad net vyresnio amžiaus žmonės teigiamai reaguoja į vidutinio greičio treniruotes (ypač komandinėse sporto šakose sprintai dažniausiai būna gana trumpi. Futbole sprintai retai viršija 30 metrų ribą.

Rankiniame sprintai paprastai būna dar trumpesni. Žmogus nepasiekia didžiausio greičio iki 40 metrų ribos. Norint treniruoti greitį, reikia sutelkti dėmesį į greitėjimą, o ne tik į greitį.

Pagreitis gali būti atliekamas iš skirtingų padėčių ir skirtingų tipų signalų. Kuo didesni svyravimai, tuo efektyvesnė greitėjimo treniruotė bus greitis. Ypač komandų sporte sprintai dažniausiai būna gana trumpi.

Futbole sprintos retai peržengia 30 metrų ribą. Rankiniame sprintai paprastai būna dar trumpesni. Žmogus nepasiekia didžiausio greičio iki 40 metrų ribos.

Norint treniruoti greitį, reikia sutelkti dėmesį į greitėjimą, o ne tik į greitį. Pagreitis gali būti atliekamas iš skirtingų padėčių ir skirtingų tipų signalų. Kuo didesni svyravimai, tuo efektyvesnė greitėjimo treniruotė bus greitis.

Ypač komandų sporte sprintai dažniausiai būna gana trumpi. Futbole sprintos retai peržengia 30 metrų ribą. Rankiniame sprintai paprastai būna dar trumpesni.

Žmogus nepasiekia didžiausio greičio iki 40 metrų ribos. Norint dabar treniruoti greitį, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas pagreičiui, o ne tik grynam greičiui. Pagreitis gali būti atliekamas iš skirtingų padėčių ir skirtingų tipų signalų. Kuo didesni svyravimai, tuo efektyvesnė greitėjimo treniruotė bus greitis.