Trumpa apžvalga
- Simptomai: voratinklinės venos, venų varikozė, vandens susilaikymas, rudos ir mėlynos dėmės, odos pokyčiai.
- Gydymas: Kompresinės kojinės, varikozinių venų šalinimas
- Priežastys ir rizikos veiksniai: paveldimas polinkis, ilgalaikis stovėjimas ir sėdėjimas, moteriška lytis, vyresnis amžius, antsvoris
- Diagnostika: fizinis ir ultragarsinis tyrimas
- Eiga ir prognozė: Anksti pradėjus gydymą, veninio nepakankamumo progresavimą galima sulėtinti. Galimos komplikacijos yra venų varikozė ir trombozė.
- Prevencija: reguliari mankšta, sveika mityba, venų gimnastika
Kas yra venų silpnumas?
Esant venų silpnumui, medicinoje vadinamam venų nepakankamumu, iš dalies sutrinka venų funkcija. Venos yra kraujagyslės, kurios surenka deguonies pašalintą kraują iš kūno periferijos ir transportuoja jį atgal į širdį. Širdis pumpuoja jį į plaučių kraujotaką. Čia jis vėl prisotinamas deguonimi, teka atgal į širdį, o vėliau arterijomis į audinius ir organus.
Kadangi venos, esančios žemiau širdies, perneša kraują aukštyn į širdį prieš gravitacijos jėgą, jos turi ypatingą struktūrą. Viduje yra vadinamieji veniniai vožtuvai, kurie kaip vožtuvas neleidžia kraujui tekėti atgal.
Tokios išsiplėtusios venos ilgainiui odos paviršiuje atsiranda kaip smulkios į voratinklį panašios voratinklinės venos arba – jei venos didesnės – kaip melsvos, vingiuotos, aiškiai išsikišusios venų varikozės. Jei venų silpnumas ir toliau progresuoja, kai kuriais atvejais išsivysto klinikinis vaizdas: lėtinis venų nepakankamumas (CVI).
Silpnos venos: simptomai
Žmonės, turintys venų silpnumą, dažnai skundžiasi patinusiomis, pavargusiomis ar skaudančiomis kojomis, ypač dienos pabaigoje. Simptomai dažnai sustiprėja, ypač šiltaisiais vasaros mėnesiais, nes dėl karščio kraujagyslės papildomai išsiplečia.
Silpnų venų simptomai skiriasi priklausomai nuo jų sunkumo. Galimi venų silpnumo požymiai yra šie:
- Mažos, rausvos ar melsvos spalvos, panašios į voratinklį, smulkios venų žymės, vadinamosios voratinklinės venos, kurios dažniausiai atsiranda šlaunų šonuose arba gale
- Aiškiai išsikišusios venos, ypač blauzdos, blauzdos ar kelio gale
- Varikozinės venos: dažniausiai yra ant blauzdos ir blauzdos ir lengvai atpažįstamos iš išsipūtusių, sustorėjusių, vingiuotų melsvų venų.
- Vandens susilaikymas (edema) kulkšnies ar blauzdos srityje
Venų silpnumas: gydymas
Venų nepakankamumo gydymas visų pirma priklauso nuo jo sunkumo. Svarbus gydymo žingsnis yra palaikyti kraujotaką venose. Pavyzdžiui, čia praverčia kompresinės kojinės ar tvarsčiai. Jie suspaudžia venas, o tai neleidžia kraujui atsitraukti.
Esant ryškiems venų nepakankamumo simptomams, pavyzdžiui, stipriai edemai, gydytojai dažnai skiria sausinančius vaistus. Odos egzemą jie gydo drėkinamaisiais, kartais ir priešuždegiminiais kremais bei tepalais.
Voratinklinės venos dažniausiai vargina sergančiuosius labiau dėl kosmetinių priežasčių. Medicininiu požiūriu jiems nebūtinai reikia gydymo. Tačiau juos sklerozuoti gydytojas gali. Norėdami tai padaryti, jis suleidžia cheminę medžiagą į paveiktą kraujagyslę (skleroterapija). Metodas tinka ir esant smulkioms paviršinių venų varikozėms.
Kita vertus, esant didesnei venų varikozei, dėl sveikatos dažnai reikia pašalinti pažeistas venų dalis. Tai atliekama, pavyzdžiui, atliekant operaciją (venų pašalinimą) arba gydytojui radijo bangomis arba lazeriais uždarant pažeistas kraujagyslių dalis.
Daugiau apie venų varikozes ir jų gydymą galite perskaityti čia.
Namų gynimo priemonės turi savo ribas. Jei simptomai išlieka ilgesnį laiką, nepalengvėja ar net pablogėja, visada reikia kreiptis į gydytoją.
Silpnos venos: priežastys ir rizikos veiksniai
Venų silpnumo priežastis dažnai yra paveldimas polinkis. Taigi venų liga dažniausiai paveikia kelis šeimos narius. Venų silpnumo rizika taip pat didėja su amžiumi. Dauguma nukentėjusiųjų pirmuosius požymius pastebi apie 30 metų, o vėliau.
Moterys žymiai dažniau susiduria su venų problemomis, tokiomis kaip silpnos venos, voratinklinės venos arba venų varikozė. Viena to priežasčių tikriausiai yra ypatinga jų jungiamojo audinio struktūra. Moteriški lytiniai hormonai, ypač estrogenai, taip pat sukelia laisvą jungiamąjį audinį. Dėl šios priežasties nėštumas, kurio metu ypač didelis estrogenų kiekis, taip pat laikomas silpnų venų rizikos veiksniu.
Be to, nutukimas ir buvę kraujo krešuliai venose (trombozė) padidina venų ligų riziką. Veikla, apimanti ilgą laiką sėdint ar stovint, taip pat skatina venų problemas, tokias kaip venų silpnumas.
Silpnos venos: tyrimai ir diagnostika
Vėlesnės fizinės apžiūros metu gydytojas apžiūri paciento kojų venas. Jis ypač atkreipia dėmesį į tai, ar matomos voratinklinės ar varikozinės venos. Kojų tinimas ar odos pokyčiai suteikia jam svarbių venų silpnumo požymių: jie rodo lėtinį venų nepakankamumą.
Venų būklę nesunkiai galima įvertinti ultragarsinio tyrimo pagalba. Gydytojas gali pamatyti, pavyzdžiui, ar venų vožtuvai yra sugedę. Speciali procedūra, vadinama Doplerio sonografija, leidžia matyti kraujo tekėjimą venoje. Tokiu būdu gydytojas aptinka sutrikusią kraujotaką arba, jei reikia, kraujo krešulį.
Venų silpnumas: eiga ir prognozė
Venų nepakankamumo eiga pirmiausia priklauso nuo jo sunkumo laipsnio. Jei lengvas, prasidėjęs venų nepakankamumas pradedamas gydyti anksti, jo progresavimą dažniausiai pavyksta sustabdyti ar bent pristabdyti. Jei dėl venų susilpnėjimo jau yra išsiplėtusių venų, padidėja tolesnių ligų, tokių kaip venų trombozė, rizika.
Silpnos venos: prevencija
Kadangi venų silpnumas dažnai yra paveldimas, dažnai jo išvengti iš esmės neįmanoma. Tačiau yra keletas priemonių, kurių galima imtis, kad venų problemos nepablogėtų:
