Plokščiapėdystė: gydymas, simptomai, priežastys

Trumpa apžvalga

  • Terapija: naujagimiams paminkštintas ir reguliariai koreguojamas gipsas, kineziterapija kartu su teipavimu specialiomis lipniomis juostomis, įtvarais, ortopediniais batais ar vidpadžiais, kai kuriais atvejais, ypač pasikartojant ir įgyjus šleivapėdystę, operacija
  • Simptomai: matomi per į vidų pasuktus pėdų padus ir atitinkamą eiseną (pvz., ėjimas išoriniu pėdos kraštu), siauresnė blauzda
  • Diagnozė: vizualinė diagnostika, vaizdo gavimo metodai (rentgenas, ultragarsas), pėdos slėgio matavimas (pedografija).
  • Prognozė: Geri rezultatai nedelsiant ir reguliariai gydant; Jei negydoma, kyla vėlyvų pasekmių, tokių kaip skausmas dėl sustingusios pėdos, netinkamos stuburo ar klubo padėties, rizika.

Kas yra šleifas?

Daugeliu atvejų šis klinikinis vaizdas yra įgimtas. Nėštumo metu vaikui nevisiškai susiformavus tam tikroms raumenų grupėms, išsivysto plokščiapėdystė. Tačiau kūdikių pėdutės vis dar yra labai lanksčios ir sąnarių, todėl geri rezultatai pasiekiami nedelsiant gydant.

Yra keletas pėdos deformacijų, kurios kartais atsiranda sergant šleiva pėda:

  • Pjautuvo pėda (vadinama pes aductus arba aspiruota pėda): daugiau apie tai skaitykite straipsnyje Pjautuvo pėda.
  • Smailia pėda (Pes equinus): daugiau apie tai skaitykite straipsnyje Smailia pėda.
  • Tuščia pėda (Pes cavus): daugiau apie tai skaitykite straipsnyje Tuščia pėda.
  • Pes varus (pėdos lenkimas į vidų čiurnos sąnaryje)

Koks yra plokščiapėdystės gydymas?

Ką daryti, jei kūdikiui yra plokščia pėda?

Teipuojant pirmasis žingsnis yra kasdienė sąnarių mobilizacija fizioterapijos pagalba. Tada pažeista pėda fiksuojama specialiomis lipniomis juostelėmis. Tokiu būdu padarytos korekcijos turi būti išlaikytos. Tam yra specialūs įtvarai, ortopediniai batai ar vidpadžiai, kuriuos ir toliau būtina nešioti augimo fazėje. Taip pat svarbu reguliariai tikrintis.

Kaip gydote įgytą plokščiapėdį?

Paaugliams ar suaugusiems įgytos šleivapėdystės atveju konservatyvi terapija būna sėkminga labai retai. Jei priežastis nervinga, kartais padeda specialiai pagaminti įtvarai ar batai. Tačiau kuo šleivapėdystė sunkesnė, tuo greičiau reikia galvoti apie operaciją.

Kokie simptomai?

Tiek įgimtos, tiek įgytos plokščiapėdystės simptomai aiškiai matomi. Nukentėjęs asmuo vaikšto išoriniu pėdos kraštu arba, ypač sunkiais atvejais, net užpakaline pėdos dalimi (kiek tai įmanoma). Pažeidžiama viena ar net abi pėdos.

Taip pat būdinga vadinamoji siaura „klumpapėdės blauzda“, kurią sukelia atrofuoti blauzdos raumenys ir sutrumpėjusi Achilo sausgyslė.

Kokios yra priežastys ir rizikos veiksniai?

Galimos priežastys kūdikiui

  • Jei būsimas vaikas guli susisukęs gimdoje taip, kad kojytės riboja augimą, tai aptariama kaip priežastis.
  • Galima priežastis ir užsitęsęs amniono skysčio trūkumas.
  • Ankstyvas smegenų pažeidimas dėl deguonies trūkumo gali sukelti deformacijas, tokias kaip šleivapėdystė.

Galimos įgytos šleivapėdystės priežastys

  • Neurologinės ligos, kurių metu sutrinka raumenų aprūpinimas.
  • Įgimta „atvira nugara“ (nervinio vamzdelio defektas) gali sutrikdyti blauzdos raumenų aprūpinimą ir taip sukelti šleivapėdystę.
  • Sužalojimai, dėl kurių nutrūksta blauzdos raumenų nervas, sukelia nepakankamą raumenų aprūpinimą. Dėl to susilpnėja raumenys ir atsiranda plokščiapėdystė.

Tyrimai ir diagnozė

Šleivapėdystė dažniausiai matoma plika akimi. Norėdami patvirtinti vizualinę diagnozę, gydytojas naudoja vaizdo gavimo metodus. Tai darydamas jis patikrina, ar yra šių būdingų plokščiapėdystės požymių:

  • Kaulų apsigimimai (dažniausiai pažeidžiantys kulkšnį)
  • Sąnarių pažeidimai ar išnirimai (dažnai paveikiantys čiurnos sąnarį)
  • Susilpnėję arba sutrumpėję raumenys (pavyzdžiui, blauzdos raumenys)

Rentgeno tyrimas yra tinkamas kaip vaizdo gavimo procedūra. Čia galima tiksliau pamatyti apsigimimo mastą.

Pastaruoju metu plokščiapėdystės diagnostikoje vis dažniau naudojamas ultragarsinis tyrimas. Tai greitas ir nebrangus būdas vizualizuoti raumenų srities aprūpinimą.

Norint išsiaiškinti šleivapėdystės priežastis, kiekvienu atveju svarbi išsami diagnostika, nes priežastis nurodo kelią į gydymą.

Ligos eiga ir prognozė

Kita vertus, gerų rezultatų paprastai galima pasiekti nedelsiant ir reguliariai gydant.