Estrogeno trūkumas: aprašymas
Esant estrogenų trūkumui, estrogenų (pvz., estradiolio) koncentracija organizme yra per maža. Tai steroidinių hormonų grupė, kuri pirmiausia yra atsakinga už moterų reprodukcinės sistemos vystymąsi ir reguliavimą, taip pat už antrinių lytinių požymių (pvz., krūtų) vystymąsi.
Vyrai taip pat turi nedidelį kiekį estrogenų. Čia, be kita ko, hormonai yra svarbūs kaulų sveikatai ir riebalų apykaitai.
Daugiau apie šių lytinių hormonų susidarymą ir užduotis galite perskaityti straipsnyje Estrogenai.
Estrogenų trūkumas: simptomai
Estrogenų trūkumas pasireiškia įvairiais simptomais, kurie turi įtakos bendrai sveikatai ir savijautai. Šiame sąraše pateikiami dažniausiai pasitaikantys simptomai, kurie paprastai pasireiškia esant estrogenų trūkumui:
Nereguliarios menstruacijos arba jų nebuvimas.
Estrogenai vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant moterų menstruacinį ciklą. Todėl mažas estrogenų kiekis dažnai sukelia nereguliarus arba susilpnėjusias mėnesines. Kartais mėnesinės net visai sustoja (amenorėja).
Šie pokyčiai gali sukelti didelį stresą paveiktoms moterims. Jie taip pat turi įtakos moterų vaisingumui.
Karšti blyksniai ir naktinis prakaitavimas
Be to, staigus karščio ir prakaitavimo pojūtis (kartais kartu su širdies plakimu) trikdo miegą. Dieną moterys dėl to dažnai būna pavargusios ir irzlios.
Tačiau karščio bangos ne visada lydi hormonų kaitą – kai kurios moterys taip pat praneša, kad jaučia šaltį, tikriausiai dėl kraujotakos sutrikimų.
Sausos, plonesnės šlapimo ir lytinių takų gleivinės
Trūkstant estrogenų, pakinta gleivinės, ypač šlapimo ir lytinių takų (urogenitaliniame trakte). Jie tampa plonesni, sausesni ir mažiau elastingi.
Pasekmės šlapimo takams
Šlapimo takuose pakitimai gali sukelti šlapinimosi problemų: gleivinės džiūvimas gali sukelti niežėjimą ir deginimą šlaplėje. Dažniau sergantiesiems taip pat padidėja noras šlapintis, tačiau šlapinantis išsiskiria tik nedidelis šlapimo kiekis (polakiurija).
Gleivinės plonėjimas dėl estrogenų trūkumo taip pat gali paskatinti uždegimą, pavyzdžiui, šlapimo pūslės (cistitą).
Pasekmės genitalijų traktui
Estrogenų trūkumas taip pat sukelia makšties audinių išsausėjimą ir susitraukimą (atrofiją). Dėl to paveiktoms moterims lytinis aktas gali būti nepatogus arba skausmingas.
Kitas veiksnys yra tai, kad estrogeno trūkumas keičia išskyras iš makšties. Jis dažnai tampa plonesnis ir mažiau slidus.
Labiau trapūs kaulai
Estrogenai yra būtini dideliam kaulų tankiui, taigi ir stipriems kaulams. Jis reguliuoja kaulus formuojančių ląstelių (osteoblastų) ir kaulus ardančių ląstelių (osteoklastų) veiklą.
Todėl kaulų tankis mažėja, kai estrogenų kiekis yra mažas. Taip kaulai tampa trapesni, padidėja osteoporozės (su tokiomis pasekmėmis kaip nugaros skausmas, kaulų lūžiai net ir be didelės jėgos ir kt.) rizika.
Psichologiniai simptomai
Estrogenai vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant nuotaiką ir emocinę gerovę.
Atitinkamai, estrogenų trūkumas prisideda prie nuotaikų kaitos, prislėgtos nuotaikos ir nerimo. Dėl to dažnai nukenčia sergančiųjų socialiniai santykiai ir darbo rezultatai.
Pažinimo sutrikimas
Jei estrogeno kiekis kraujyje yra per mažas, tai neigiamai veikia pažinimo funkcijas ir atmintį. Estrogenų trūkumas yra susijęs su padidėjusia Alzheimerio ligos ir kitų demencijos formų rizika.
Širdies ir kraujagyslių sistemos rizika
Estrogenai turi apsauginį poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai, pavyzdžiui, prisideda prie kraujagyslių elastingumo (svarbu reguliuojant kraujospūdį) ir teigiamai veikia lipidų apykaitą.
Todėl estrogenų trūkumas gali padidinti širdies ligų, insulto ir kitų širdies ir kraujagyslių problemų riziką.
Svorio padidėjimas
Tačiau moterims menopauzės metu svorio padidėjimą gali sukelti ne tik estrogenų trūkumas, bet ir sumažėjęs bazinis metabolizmas bei padidėjęs alkis. Vandens susilaikymas audiniuose (edema), kuris dažniau pasireiškia laikotarpiu prieš paskutines mėnesines (menopauzę), taip pat dažnai padidina svorio rodmenis svarstyklėje.
Skausmas
Estrogenų trūkumas gali susilpninti dubens dugno raumenis ir raiščius, o tai gali sukelti pilvo skausmą ir diskomfortą. Tačiau tyrimo įrodymai šiuo klausimu yra neaiškūs.
Estrogenų trūkumas taip pat yra susijęs su pagreitėjusiu tarpslankstelinių diskų senėjimu, kuris dažnai sukelia nugaros skausmus.
Be to, estrogenų trūkumas prisideda prie sąnarių skausmo ir uždegimo, nes estrogenai turi priešuždegiminių savybių.
Plaukų slinkimas
Estrogenai vaidina svarbų vaidmenį plaukų augimui ir sveikos odos palaikymui. Todėl, kai trūksta estrogenų, plaukai iškrenta ir tampa trapūs. Kai kuriais atvejais tai sukelia matomą plaukų slinkimą.
Sunku ryti ir knarkti
Tačiau kol kas neaišku, kokių mechanizmų dėka būtent hormoniniai pokyčiai menopauzės metu (pvz., estrogenų trūkumas) gali sukelti rijimo sunkumų.
Kai kurios menopauzės moterys taip pat praneša apie knarkimą dažniau arba kenčiančios nuo miego apnėjos sindromo. Ar estrogenų trūkumas sukelia šiuos skundus, dar neįrodyta.
Estrogenų trūkumas: gydymas
Ar ir kaip gydomas estrogenų trūkumas, priklauso nuo konkretaus atvejo. Pavyzdžiui, lemiami veiksniai yra tai, kas sukelia žemą estrogenų kiekį ir kokie sunkūs dėl to atsirandantys simptomai.
Iš esmės yra įvairių būdų, kaip kompensuoti estrogeno trūkumą:
Pakaitinė hormonų terapija (HRT).
PHT yra labiausiai paplitęs gydymo būdas estrogenų trūkumui koreguoti, ypač moterims, turinčioms menopauzės simptomų. Tačiau tikslas nėra atkurti hormonų lygį iki menopauzės.
Atvirkščiai, tikslas yra padidinti estrogenų kiekį kraujyje tiek, kad išnyktų varginantys estrogenų trūkumo simptomai.
Kad tai pasiektų, pacientams yra skiriamas estrogenas (dažnai kartu su progesteronu) tablečių, pleistrų, gelių, kremų ar makšties žiedų pavidalu. Tai gali sušvelninti nemalonius estrogenų trūkumo požymius, tokius kaip karščio bangos, naktinis prakaitavimas ir makšties išsausėjimas, taip žymiai pagerinant nukentėjusiųjų gyvenimo kokybę.
Įrodyta, kad pakaitinė hormonų terapija yra saugus ir veiksmingas gydymas daugeliui moterų, kenčiančių nuo varginančių menopauzės simptomų. Tačiau tai taip pat kelia pavojų:
Pavyzdžiui, PHT padidina kraujo krešulių ir dėl to atsirandančio kraujagyslių okliuzijos, pvz., insulto ar plaučių embolijos, riziką. Taip pat padidėja kai kurių vėžio formų (pvz., krūties vėžio) rizika.
Tačiau šią riziką gali sumažinti gydytojai, individualiai pritaikydami gydymą hormonais, atsižvelgdami į moters ligos istoriją ir esamus rizikos veiksnius, pavyzdžiui, atsižvelgiant į hormonų preparato rūšį ir dozavimą.
Daugiau apie PHT naudą ir riziką skaitykite straipsnyje Pakaitinė hormonų terapija.
Vietinė estrogenų terapija
Moterims, kurios kenčia nuo vietinių simptomų, tokių kaip sausumas ir audinių atrofija makšties srityje, grynas makšties estrogenų preparatas gali būti veiksmingas gydymas.
Per makšties kremą, makšties tabletes arba makšties žiedą makšties audinys tiesiogiai gauna mažą estrogeno dozę. Tai leidžia padidinti vietinį hormono kiekį, kuris gali palengvinti vietinius estrogenų trūkumo simptomus – su minimaliu sisteminiu šalutiniu poveikiu.
Išimtis: didelės dozės estradiolio kremai
Dėl to, kaip ir vartojant kitas pakaitinės hormonų terapijos formas, gali pasireikšti sisteminis šalutinis poveikis, pavyzdžiui, padidėti krūties ir kiaušidžių vėžio bei kraujo krešulių rizika.
Be to, kai kurios moterys reaguoja į vietinį estrogenų vartojimą, pavyzdžiui, laikiną niežulį, odos deginimą ir (arba) odos išbėrimą.
Didelės dozės estradiolio makšties kremus turėtumėte naudoti tik vienam gydymo ciklui ne ilgiau kaip keturias savaites. Taip pat turėtumėte susilaikyti nuo jų vartojimo, jei jau vartojate kitus pakaitinės hormonų terapijos vaistus (pvz., hormonų tabletes).
Selektyvūs estrogeno receptorių moduliatoriai (SERM).
SERM yra vaistų klasė, kuri selektyviai veikia estrogeno prijungimo vietas (receptorius) įvairiuose audiniuose. Taigi jie gali padėti sušvelninti tam tikrus estrogenų trūkumo simptomus, pvz., kaulų retėjimą, be rizikos, susijusios su įprastine PHT.
Vienas iš šios agentų grupės atstovų yra raloksifenas. Jis patvirtintas osteoporozės profilaktikai ir gydymui moterims po menopauzės.
Bioidentiška pakaitinė hormonų terapija (BHRT)
Tačiau svarbu atsiminti, kad BHRT saugumas ir veiksmingumas dar nėra aiškiai įrodytas.
Estrogenų trūkumas: ką galite padaryti patys
Jei dėl estrogenų trūkumo kenčiate nuo tokių simptomų kaip karščio bangos, miego sutrikimai ir svorio padidėjimas, taip pat galite ką nors padaryti patys.
Sveika gyvensena
Sveikas gyvenimo būdas gali padėti sumažinti kai kuriuos estrogenų trūkumo simptomus ir pagerinti bendrą savijautą. Prasmingi veiksmai apima:
- reguliari mankšta
- subalansuota mityba
- streso valdymas / streso mažinimas
- Išlaikyti sveiką svorį
Šios strategijos teigiamai veikia hormonų pusiausvyrą.
Vaistiniai augalai
Kai kuriuose augaluose, tokiuose kaip sojos ir raudonieji dobilai, yra vadinamųjų fitoestrogenų. Tai augaliniai junginiai, turintys į estrogeną panašų poveikį. Štai kodėl, pavyzdžiui, maisto papildai, kurių sudėtyje yra sojos ar raudonųjų dobilų ekstraktų, dažnai naudojami menopauzės simptomams gydyti.
Remiantis dabartinėmis peri- ir postmenopauzės gairėmis, fitoestrogenai iš tiesų gali būti naudingi. Tačiau duomenys neaiškūs, o daugelio preparatų saugumas neaiškus.
Kitas vaistinis augalas, kuris dažnai minimas kaip veiksminga pagalba nuo karščio bangų ir kt. yra juodasis šeivamedis (Cimicifuga). Standartizuoti vaistinio augalo ekstraktai yra oficialiai patvirtinti kaip vaistai menopauzės simptomams malšinti.
Alternatyvi medicina
Taip pat teigiama, kad kai kurie alternatyvūs metodai, tokie kaip akupunktūra ar joga, gali palengvinti estrogenų trūkumo simptomus. Šių metodų veiksmingumas dar nėra aiškiai įrodytas.
Vis dėlto kai kurios moterys jais pasikliauja ir naudojasi – dažnai kartu su kitomis priemonėmis (pvz., pakaitine hormonų terapija) kaip holistinio gydymo plano dalį.
Estrogenų trūkumas: priežastys ir rizikos veiksniai
Įvairios priežastys ir rizikos veiksniai skatina estrogenų trūkumo vystymąsi. Dažniausios yra:
Menopauzė
Menopauzė yra natūralus biologinis procesas, žymintis moters vaisingų (reprodukcinių) metų pabaigą: palaipsniui mažėja estrogenų gamyba kiaušidėse.
Tam tikru momentu atsiranda paskutinės menstruacijos (menopauzė). Paprastai tai atsitinka nuo 45 iki 55 metų amžiaus.
Priešlaikinė menopauzė
Gydytojai kalba apie ankstyvą menopauzę, kai kiaušidės nustoja funkcionuoti iki 40 metų ir taip nustoja gaminti estrogenus. Kitas terminas yra pirminis kiaušidžių nepakankamumas (POF).
Susijęs estrogenų trūkumas jaunoms moterims gali sukelti tuos pačius simptomus, kaip ir vyresnio amžiaus moterims „įprastos“ menopauzės metu, pavyzdžiui, makšties sausumą ir karščio bangas.
Medicininis gydymas
Įvairios medicininės procedūros taip pat gali būti atsakingos už per mažą estrogeno kiekį.
Pavyzdžiui, jei viena ar abi kiaušidės yra chirurginiu būdu pašalinamos (vadinama ooforektomija arba ovariektomija), tai natūraliai sumažina estrogenų gamybą. Chemoterapija ir spindulinė terapija gali turėti tą patį poveikį.
Tačiau šie gydymo būdai dažnai yra privalomi gydant įvairias ligas, tokias kaip vėžys ar endometriozė.
Hipogonadizmas
Terminas hipogonadizmas reiškia lytinių liaukų (kiaušidžių, sėklidžių) nepakankamą veiklą. Ypač kiaušidžių atveju tai susiję su ribota hormonų gamyba, ty estrogenų trūkumu.
Hipogonadizmas gali atsirasti dėl įgimtų sutrikimų, tokių kaip Turnerio sindromas, arba dėl įgytų sutrikimų, tokių kaip policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS). Dėl to paaugliams vėluoja brendimas. Kai kuriais atvejais išsivysto ir nevaisingumas, įvairios sveikatos problemos.
Nepalankūs gyvenimo būdo veiksniai
Kartais estrogeno per mažas priežastis yra nesveikas gyvenimo būdas.
Pavyzdžiui, stiprus svorio kritimas, per didelis fizinis krūvis ir valgymo sutrikimai sutrikdo organizmo hormonų pusiausvyrą. Dėl to, be kita ko, gali sumažėti estrogenų kiekis.
Genetiniai veiksniai ir autoimuninės ligos
Pavyzdžiui, sergant autoimuniniu ooforitu, imuninė sistema atakuoja kiaušides, todėl audinys pradeda uždegti. Dėl to kiaušidės sugenda anksčiau laiko (pirminis kiaušidžių nepakankamumas, POF) – sumažėja estrogenų kiekis.
Estrogenų trūkumas: tyrimai ir diagnostika
Norint nustatyti estrogenų trūkumą, būtinas išsamus ligos istorijos įvertinimas, fizinė apžiūra ir laboratoriniai tyrimai, o kartais ir kiti tyrimai. Tikslas yra nustatyti pagrindinę hormonų trūkumo priežastį ir atmesti kitas galimas sąlygas, kurios sukelia panašius simptomus.
Medicinos istorija
Pirmiausia gydytojas surinks jūsų ligos istoriją (anamnezę). Tai gali apimti informaciją apie jūsų menstruacinį ciklą, menopauzės pradžią, ankstesnes operacijas ir bet kokią ligos istoriją.
Gydytojas taip pat išsamiai paklaus apie jūsų simptomus. Tai gali suteikti tikslesnės informacijos apie hormonų pusiausvyros sutrikimą.
Medicininė apžiūra
Remdamasis fizine apžiūra, gydytojas įvertins jūsų bendrą sveikatos būklę ir ieškos matomų estrogenų trūkumo požymių (pvz., išsausėjusios gleivinės, plaukų slinkimas).
Laboratoriniai tyrimai
Vėliau dažnai planuojama atlikti kraujo tyrimus įvairiems hormonų lygiams matuoti. Dažniausiai nustatomas estrogeno, progesterono, folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) ir liuteinizuojančio hormono (LH) kiekis kraujyje.
Be to, dažnai reikia atlikti skydliaukės funkcijos ir kitų hormonų tyrimus, kad būtų išvengta būklių, kurių simptomai yra panašūs į estrogenų trūkumą.
Vaizdo tyrimai
Kai kuriais atvejais vaizdiniai tyrimai padeda išsamiau išsiaiškinti estrogenų trūkumą.
Pavyzdžiui, ultragarsu arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT) galima vizualizuoti kiaušides ir įvertinti jų struktūrą bei funkcijas. Tai gali padėti aptikti tokias ligas kaip policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS) arba navikus, kurie gali sukelti estrogenų trūkumą.
Papildomi testai
Jei įtariama autoimuninė ar genetinė estrogenų trūkumo priežastis, diagnozei patvirtinti reikia atlikti papildomus tyrimus.
Pavyzdžiui, kariotipo analizė padeda aptikti chromosomų anomalijas, tokias kaip Turnerio sindromas, sukeliantis lytinių liaukų hipogonadizmą ir tokiu būdu estrogenų trūkumą.
