Miego liga: Aprašymas
Miego ligą (tripanosomiazę) sukelia vienaląstis parazitas Trypanosoma brucei. Yra dvi ligos formos – Vakarų Afrikos ir Rytų Afrikos variantai:
- Rytų Afrikos forma sudaro tik apie du procentus visų miego ligos atvejų. Jis progresuoja labai greitai. Tai reiškia, kad diagnozei ir gydymui lieka labai mažai laiko. Tačiau ši miego ligos forma dažniausiai pasireiškia gyvūnams ir retai žmonėms.
- Vakarų Afrikos miego ligos forma yra dažnesnė, progresuoja lėčiau ir kartais diagnozuojama tik praėjus keleriems metams po užsikrėtimo.
Dviejų ligos formų geografinės ribos vis labiau neryškios. Pavyzdžiui, Ugandoje, Rytų Afrikos šalyje, abi formos jau pasitaiko skirtingose srityse. Nors duomenų sunku gauti, Kongo Demokratinė Respublika ir Centrinės Afrikos Respublika yra ypač paveiktos atogrąžų ligos. Tačiau kadangi duomenys gaunami iš skirtingų sveikatos sistemų, galima daryti prielaidą, kad miego liga yra ir kitose šio regiono šalyse.
Trypanosomos priklauso pirmuonių šeimai, kaip ir, pavyzdžiui, maliarijos sukėlėjas. Panašiai kaip maliarija, miego liga negali būti perduodama iš žmogaus į kitą. Greičiau ligos sukėlėjus žmonėms perduoda kraujasiurbė cece musė, kai ji įkando.
Vakarų ir Centrinės Afrikos miego ligos variantą sukelia porūšis Trypanosoma brucei gambiense, o Rytų Afrikos variantą – Trypanosoma brucei rhodesiense.
Miego liga: simptomai
Įkandus cetse musei ir pernešus trypanosomas, įkandimo vietoje per vieną ar tris savaites (porūšis rhodensiense) arba nuo savaičių iki mėnesių (porūšis gambiense) gali atsirasti skausmingas, uždegiminis paraudimas. Gydytojai tai vadina vadinamuoju tripanosominiu šankre. Injekcijos vieta dažnai yra veido arba kaklo srityje.
Galiausiai trypanosomos atakuoja centrinę nervų sistemą (meningoencefalitinė stadija). Dėl to atsiranda to paties pavadinimo miego ir pabudimo ritmo sutrikimai. Be to, gali pasireikšti paralyžius, traukuliai arba į Parkinsono sindromą panašūs simptomai (rigor = raumenų rigidiškumas, tremoras = drebulys, ataksija = sutrikusi judesių koordinacija). Taip pat atsiranda elgesio sutrikimai ir dirglumas. Galiausiai pacientą ištinka koma ir miršta.
Ši bendra ligos eiga stebima abiem miego ligos formoms. Tačiau yra keletas detalių skirtumų:
Vakarų Afrikos miego liga
Rytų Afrikos miego liga
Rytų Afrikos miego liga (sukėlėjas: Trypanosoma brucei rhodesiense) iš esmės yra greitas ir rimtesnis labiau paplitusios Vakarų Afrikos formos variantas. Karščiavimas ir šaltkrėtis, taip pat skausminga, uždegusi pradūrimo vieta gali išryškėti praėjus kelioms dienoms ar savaitėms po to, kai ją įkando cetse musė. Parazitai greitai užkrečia limfos ir kraujo sistemas ir išplinta visame kūne. Limfmazgių, kepenų ir blužnies patinimas gali būti apčiuopiamas jau po kelių savaičių. Po kelių savaičių ar mėnesių gali atsirasti dirglumas, miego sutrikimai ir paralyžius. Po kelių mėnesių pacientas patenka į komą ir miršta nuo daugelio organų nepakankamumo.
Miego liga: priežastys ir rizikos veiksniai
Miego ligą sukelia parazitas (piruonis) Trypanosoma brucei, yra du porūšiai: T. b. rhodesiense ir T. b. gambiense. Juos sveikiems žmonėms perduoda kraują siurbiančios musės cetse įkandimai nuo užsikrėtusių gyvūnų (porūšis rhodesiense) arba užkrėstų žmonių (porūšis gambiense).
Kadangi tripanosomos reguliariai keičia savo paviršių, imuninė sistema jas atpažįsta nepakankamai greitai. Šis vadinamasis antigeninis pokytis paaiškina, kodėl žmogaus imuninė sistema yra tokia bejėgė miego ligos akivaizdoje.
Miego liga: tyrimai ir diagnostika
Pacientai Vokietijoje įtariami miego pykinimu, kai jie ateina pas gydytoją su tokiais simptomais kaip karščiavimas, galvos skausmas, galūnių skausmas ir limfmazgių patinimas, ir pasakoja apie neseniai buvusį ilgą laiką Afrikoje (trumpiems poilsiautojams nėra tipiniai pacientai).
Diagnozė gali būti patvirtinta aptikus tripanosomas paciento kūne. Šiuo tikslu gydytojas gali paimti mėginio medžiagą iš injekcijos vietos, kraujo arba smegenų skysčio (CSF) mėginį ir nusiųsti į laboratoriją analizei.
Miego ligą turėtų diagnozuoti ir gydyti specializuotas gydytojas (tropinės medicinos specialistas).
Miego liga: gydymas
Miego liga: gydymas prieš užkrėtimą smegenimis
Jei trypanosomos dar nepapuolė centrinės nervų sistemos, vartojami vaistai pentamidinas ir suraminas. Jie kovoja su pirmuoniais, tačiau dėl jų toksiškumo turi tam tikrą šalutinį poveikį. Abu vaistai buvo sukurti atitinkamai prieš Antrąjį pasaulinį karą ir jo metu.
Miego liga: nervų sistemos užkrėtimo terapija
Jei smegenis jau paveikė miego liga, reikia papildomų vaistų. Taip yra todėl, kad pentamidinas ir suraminas negali pereiti kraujo ir smegenų barjero, todėl neveikia smegenyse. Kai kurie iš šių vaistų yra chemoterapiniai vaistai, kurie taip pat naudojami vėžio ir ŽIV gydymui. Deja, šie vaistai gali sukelti sunkų šalutinį poveikį:
- Melarsoprolis: arseno junginys. Žudo tripanosomas, tačiau sukelia pavojingą šalutinį poveikį, pavyzdžiui, pažeidžia smegenis, kurie mirtinai baigiasi maždaug nuo trijų iki dešimties procentų atvejų. Šiuo metu vaistas nėra patvirtintas ES ir Šveicarijoje.
Miego liga: ligos eiga ir prognozė
Jei negydoma, miego liga dažniausiai būna mirtina. Tačiau jei liga nustatoma anksti ir nuosekliai gydoma, gydytojai ligonius dažnai gali išgydyti. Tačiau tai yra procesas, kuris dažnai trunka nuo kelių mėnesių iki metų. Reguliarus kraujo paėmimas ir nugaros smegenų punkcijos yra stebėjimo dalis, siekiant užtikrinti gydymo sėkmę.
Ilgą laiką daugelis vaistų nuo miego ligos nebuvo prieinami. Nuo 2001 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) bendradarbiauja su kai kuriomis privačiomis farmacijos kompanijomis, kad svarbiausi vaistai nuo miego ligos galėtų būti nemokamai tiekiami nukentėjusioms šalims. Už šio bendradarbiavimo logistiką atsakinga organizacija „Medecins Sans Frontières“ (MSF). Tokiu būdu gerokai sumažėjo miego ligos atvejų.
Miego liga: prevencija
Kadangi nuo miego ligos skiepų nėra, keliaujant į rizikos zonas reikėtų efektyviai apsisaugoti nuo vabzdžių įkandimų. Tai apima ilgų kelnių ir ilgų rankovių dėvėjimą bei vabzdžių repelentų naudojimą.
