Terminą „paliatyvus“ gydytojai vartoja slaugydami pacientus, kai nebegalima tikėtis, kad liga bus išgydyta. Taip būna, pavyzdžiui, kai vėžinio auglio nebegalima visiškai pašalinti ir yra daug metastazių.
Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad paliatyvią pagalbą gaunantiems pacientams gresia mirtis. Nepaisant nepagydomos ligos, pacientas gali gyventi iki senatvės. Todėl paliatyvusis gydymas ne visada apsiriboja paskutiniu gyvenimo etapu, bet gali prasidėti ankstyvose ligos stadijose.
Paliatyvioji pagalba – pritaikyta konkretaus paciento poreikiams – gali būti teikiama stacionariai (pavyzdžiui, ligoninėje) arba ambulatoriškai.
Paliatyvaus gydymo tikslai
Paliatyviosios pagalbos dėmesys skiriamas asmeniui. Prioritetas yra padaryti viską, kas įmanoma, kad jis ar ji galėtų kuo geriau išnaudoti likusį gyvenimo laiką. Todėl gyvenimo pratęsimas nėra pagrindinis tikslas.
Kiti paliatyvaus gydymo tikslai, be gyvenimo kokybės ir nepriklausomybės, gali būti:
- Gyvybinių organų funkcijų išsaugojimas (pavyzdžiui, esant naviko sukeltam žarnyno nepraeinamumui)
- @ Gyvybei pavojingų komplikacijų (pvz., kvėpavimo sutrikimo) išvengimas
- Metastazių mažinimas
- Skausmo ar kitų simptomų, tokių kaip kosulys, pykinimas, vėmimas, sumišimas, nerimastingumas, malšinimas
- Depresijos, mirties baimės ar mirties proceso gydymas
- Garso priežiūra
Medicininis paliatyvus gydymas
Paliatyvioje slaugoje taikomos procedūros, kurios taip pat yra gydomosios, tai yra, naudojamos gydyti. Kiekviena iš šių priemonių apkrauna organizmą ir dažniausiai būna kartu su šalutiniu poveikiu (pvz., vėžio chemoterapija su galvos skausmais, pykinimu, vėmimu, plaukų slinkimu ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju gydymo nauda ir šalutinis poveikis turi būti pasverti vienas su kitu.
Paliatyvi chirurgija
Paliatyvioji chirurgija nėra nukreipta prieš ligos priežastį, o skirta komplikacijų prevencijai. Pavyzdžiui, gali būti siekiama pašalinti augantį auglį, kuris blokuoja gyvybiškai svarbio organo funkciją. Pavyzdžiui, jei navikas sukelia žarnyno nepraeinamumą, reikia įdėti dirbtinę išangę (anus praeter).
Kiekviena operacija pati savaime yra susijusi su rizika. Tai turi būti iš anksto pasverta priimant sprendimą už ar prieš paliatyviąją operaciją. Pavyzdžiui, senyvas amžius, prasta bendra sveikata ar mitybos būklė gali trukdyti operacijai.
Paliatyvioji spinduliuotė
Paliatyvioji spindulinė terapija (paliatyvioji spindulinė terapija) skirta kovoti su vėžio metastazėmis arba sumažinti naviką. Pavyzdžiai:
Kaulų metastazės, dažnos sergant krūties, prostatos ir plaučių vėžiu, plinta per kaulus ir yra susijusios su stipriu skausmu bei kaulų lūžių (lūžių) rizika. Jei jie yra apšvitinti, tai gali sumažinti paciento diskomfortą ir padidinti kaulų stiprumą.
Jei navikas spaudžia trachėją arba viršutinę tuščiąją veną (pavyzdžiui, sergant plaučių vėžiu), atsiranda dusulys, uždusimo jausmas ir (arba) perpildytas kraujo tekėjimas į širdį. Tokiais atvejais gali padėti ir radiacija.
Dėl metastazių smegenyse gali sutrikti smegenų funkcija ir atsirasti neurologinių simptomų, tokių kaip aklumas, paralyžius ar traukuliai. Kadangi metastazės smegenyse dažnai atsiranda grupėmis, o ne pavieniui, šiuo atveju naudinga apšvitinti visas smegenis. Tačiau tikslinės atskiros smegenų metastazės taip pat gali būti apšvitintos.
Paliatyvioji chemoterapija
Paliatyvios chemoterapijos pagrindas yra vadinamieji citostatikai – specialūs vaistai, nukreipti prieš greitai augančias ląsteles (pvz., vėžines ląsteles). Suleisti į veną, jie gali veikti visame kūne (sistemiškai). Chemoterapijos poveikį galima sustiprinti derinant skirtingus citostatinius vaistus.
Paliatyvioji antikūnų terapija
Be chemoterapijos, jau keletą metų buvo taikomas paliatyvus antikūnų gydymas. Tai apima specialių, dirbtinai pagamintų antikūnų, kurie konkrečiai nukreipti į vėžį, naudojimą.
Pavyzdžiui, kai kurie iš šių antikūnų gali blokuoti vėžio ląstelių paviršiuje esančias pasiuntinių medžiagų susijungimo vietas (receptorius), kurios tarpininkauja augimo signalams – slopinamas naviko augimas. Kiti terapiniai antikūnai blokuoja naujų kraujagyslių, kurių reikia augliui aprūpinti, susidarymą.
Gydomoji skausmo terapija
Paliatyvioji medicininė skausmo terapija gali žymiai pagerinti sunkiai sergančių žmonių gyvenimo kokybę. Kaip analgetikai yra įvairių grupių vaistų.
Daugelyje šalių gydytojams, pavyzdžiui, Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje, tam tikrais atvejais leidžiama naudoti kanapes arba vaistus, kurių sudėtyje yra kanapių. Tikslios taisyklės įvairiose šalyse skiriasi, pavyzdžiui, kokia forma gali būti naudojamos vaistinės kanapės (pvz., tik vaistai, kurių sudėtyje yra kanapių, arba, pavyzdžiui, taip pat džiovintos kanapių gėlės) ir kokiais atvejais (pvz., dėl naviko skausmo).
Kiti gydymo metodai, tokie kaip akupunktūra ir fizioterapija, gali papildyti skausmo terapiją.
Kiti medicininiai paliatyvūs gydymo būdai.
Be skausmo, vaistais galima gydyti ir daug kitų sunkiai sergančių žmonių nusiskundimų – pavyzdžiui, pykinimą, vidurių užkietėjimą, apetito praradimą, padidėjusį intrakranijinį spaudimą, kvėpavimo sutrikimus, depresiją, nerimą, nerimą, panika.
Kas dar padeda
Daugelį simptomų, tokių kaip skausmas, įtampa ar dusulys, galima sumažinti tinkamai taikant fizinę terapiją. Jie apima:
- Klasikinė fizioterapija
- Kvėpavimo terapija
- Mankštos vonia
- Sudėtinga fizinė dekongesto terapija
- Transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija (TENS), stimuliacinė srovė
- Storosios žarnos, jungiamojo audinio, pėdų refleksoterapija ir klasikinis masažas
- Fango, karštas oras, raudona šviesa
Paliatyvioji psichoterapija gali būti naudinga tiek pačiam nepagydomai sergančiam žmogui, tiek jo artimiesiems. Tinkami psichologinės terapijos metodai gali būti:
- Pokalbių terapija
- Krizių intervencija
- Streso mažinimas
- Psichoedukacija per švietimą ir mokymą
- Atsipalaidavimo technika
- Meno, kūrybos, dizaino terapija
Daugeliui nukentėjusių asmenų ir (arba) jų artimųjų taip pat naudinga mainai savipagalbos grupėje.
Mitybos terapija taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Sunkios ligos ir jos gydymo metu daugelis sergančių žmonių susiduria su tokiais simptomais kaip apetito praradimas, pykinimas ir vėmimas. Dažnai valgymą apsunkina ir lydintys simptomai, tokie kaip burnos gleivinės uždegimas ar skonio bei rijimo sutrikimai. Tada svorio kritimas yra pasekmė. Tačiau ypač sunkių ligų atveju organizmas priklauso nuo gero maistinių medžiagų tiekimo.
Jei įmanoma, tai bandoma pasiekti normaliai valgant ir geriant. Tokiai geriamajai dietai paprastai taikomos šios rekomendacijos:
- visavertis maistas, kuriame gausu vitaminų, šviežias maistas, daug skysčių
- vengti alkoholio, kavos, riebaus maisto
- jokios dietos: pakankamai baltymų ir riebalų!
- per dieną paskirstomi keli nedideli valgiai
- patrauklus pristatymas
Tačiau kai kuriems pacientams reikia dirbtinio maitinimo. Čia skiriamos dvi formos:
- enteralinė mityba: maistinių medžiagų tiekimas per maitinimo zondą (skrandžio zondą), palaikoma žarnyno veikla
- parenterinis maitinimas: maistinių medžiagų tiekimas apeinant virškinamąjį traktą, t. y. tiesiogiai infuzijomis į veną
Paskutiniame gyvenimo etape dirbtinė mityba retai nurodoma. Daugeliu atvejų tai yra mirties proceso dalis, jei mirštantis žmogus atsisako valgyti.
