Biliopankreatinis nukreipimas: procesas ir rizika

Kas yra biliopankreatinis nukreipimas?

Terminas „biliopankreatinis nukreipimas“ reiškia faktą, kad tulžies (bilis) ir kasos virškinimo išskyros nepatenka į maisto minkštimą iki apatinės plonosios žarnos dalies. Dėl to sutrinka maistinių medžiagų skaidymas ir iš plonosios žarnos į kraują jos pasisavinamos tik žymiai mažesniais kiekiais.

Kas atsitinka dėl biliopankreato nukreipimo?

Tačiau dėl biliopankreato nukreipimo jie patenka tik daug toliau į plonąją žarną. Tik iš čia susimaišo maisto minkštimas ir virškinimo sultys. Tai reiškia, kad maisto suskaidymui ir įsisavinimui lieka tik trumpa žarnyno dalis ir žymiai mažiau laiko – todėl didelė dalis maistinių medžiagų nesuvirškintos migruoja į storąją žarną ir pasišalina su išmatomis.

Chirurginė biliopankreato nukreipimo procedūra.

Pasiruošimas biliopankreatiniam nukreipimui.

Darbo tvarka

Biliopankreatinis nukreipimas vyksta keliais chirurginiais etapais. Taikant bendrąją nejautrą, chirurgas per kelis odos pjūvius į pilvo ertmę įveda instrumentus ir kamerą su šviesos šaltiniu. Operacijos metu dujinis anglies dioksidas taip pat įvedamas į pilvo ertmę, kad pilvo sienelė šiek tiek pakiltų nuo organų ir chirurgas turėtų geresnį matomumą bei daugiau vietos pilvo ertmėje.

Tada chirurgas perpjauna plonąją žarną maždaug 2.5 metro iki storosios žarnos pradžios. Apatinė dalis dabar patraukiama aukštyn ir susiuvama tiesiai prie skrandžio maišelio arba vamzdinio skrandžio. Viršutinė plonosios žarnos dalis nebeturi ryšio su skrandžiu ir ateityje bus skirta tik tulžies ir kasos virškinimo sekretams transportuoti. Dabar jis nukreipiamas į plonąją žarną maždaug 50 centimetrų virš storosios žarnos ir susiuvamas.

Operacijos trukmė, buvimas ligoninėje ir nedarbingumas.

Biliopankreatinis nukreipimas trunka apie dvi ar tris valandas ir visada atliekamas taikant bendrąją nejautrą. Operacijai paprastai reikia maždaug aštuonių dienų buvimo ligoninėje – vieną pasirengimui ir septynias atidžiai medicininei priežiūrai po operacijos. Vidutiniškai atnaujinti profesinę veiklą galima praėjus maždaug trims savaitėms po operacijos, jei kursas nesudėtingas.

Biliopankreatinis nukreipimas yra procedūra žmonėms, turintiems nutukimą ir kurių kūno masės indeksas (KMI) yra ≥ 40 kg/m² (III nutukimo laipsnis). Jei dėl antsvorio jau yra medžiagų apykaitos ligos, tokios kaip diabetas, aukštas kraujospūdis ar miego apnėjos sindromas, biliopankreatinis nukreipimas gali būti naudingas, kai KMI yra 35 kg/m².

Žmonėms, turintiems didelį nutukimą (KMI > 50 kg/m²), operacija kartais taip pat skirstoma į dvi operacijas: Pirma, sukuriamas tik vamzdinis skrandis. Taip siekiama sumažinti svorį, taigi ir chirurginės antrosios operacijos riziką (faktinį biliopankreatinį nukreipimą).

Kam netinka biliopankreatinis nukreipimas?

Biliopankreato nukreipimo veiksmingumas

Biliopankreatinės diversijos pranašumai, palyginti su kitomis procedūromis

Procedūros trūkumai ir šalutinis poveikis

Biliopankreatinis dalijimasis yra sudėtinga chirurginė procedūra. Palyginti su vamzdinio skrandžio operacija, jai reikia daug daugiau pjūvių ir siūlų. Virškinimo sistemos sutrikimas yra labai ryškus ir ne visiškai grįžtamas sėkmingai numetus svorį. Todėl prieš procedūrą reikėtų susipažinti su galimu šalutiniu poveikiu. Kiek tai yra sunkūs atskirais atvejais, kiekvienam žmogui skiriasi:

Todėl visą gyvenimą būtina reguliariai leisti vitaminą B-12 į raumenis arba į kraują per veną. Taip pat yra vitamino B-12 preparatų, kurie absorbuojami tiesiogiai per burnos gleivinę (tepimas po liežuviu), tačiau jų veiksmingumas abejotinas. Kodėl po biliopankreato nukreipimo gali atsirasti vitamino D trūkumas, dar nėra tiksliai išaiškinta.

Dempingo sindromas: terminas dempingo sindromas vartojamas apibūdinti kelių simptomų derinį, kuris gali atsirasti dėl greito tik šiek tiek suvirškinto maisto ištuštinimo iš likusio skrandžio į plonąją žarną. Kadangi trūksta skrandžio vartų, koncentruota maisto košė patenka tiesiai į plonąją žarną. Ten, vadovaudamasis fiziniais dėsniais (osmosu), jis traukia vandenį iš aplinkinių audinių ir kraujagyslių į žarnyną.

Dempingo sindromas dažniausiai pasireiškia suvalgius osmosiškai labai aktyvaus (hiperosmolinio) maisto, pavyzdžiui, saldžių gėrimų arba pavalgius riebaus maisto. PBD-DS apsaugo nuo dempingo sindromo (žr. aukščiau). Esant tokiam biliopankreato nukreipimo variantui, skrandžio vartai išsaugomi.

Biliopankreatinis nukreipimas: rizika ir komplikacijos

Biliopankreatinis nukreipimas kelia keletą bendrų ir specifinių chirurginių pavojų. Jie apima:

  • bendrosios anestezijos rizika
  • Giliųjų kojų venų trombozė su plaučių embolijos rizika
  • Infekcijos išorinių ir žaizdų siūlų srityje
  • Organų siūlų nutekėjimas prie skrandžio maišelio/vamzdinio skrandžio arba plonosios žarnos (siūlų nepakankamumas) su peritonito rizika

Dieta po operacijos

Po biliopankreato nukreipimo būtina iš esmės pakeisti mitybą, kad būtų išvengta virškinimo problemų. Be to, kuo mažesnė riebalų ir kalorijų dieta po operacijos, tuo ryškesnis bus svorio kritimas. Visą gyvenimą po biliopankreato nukreipimo reikia laikytis šių mitybos taisyklių:

  • Maistą turi sudaryti tik nedidelės porcijos (sumažintas skrandžio dydis).
  • Reikėtų vengti saldžių maisto produktų ar gėrimų ir labai ilgas ląstelienos turinčios mėsos
  • Maisto papildus (ypač vitaminą D, vitaminą B12) būtina vartoti visą gyvenimą

Vaistai taip pat kartais pasisavinami skirtingai arba mažesniais veikliųjų medžiagų kiekiais. Todėl dėl biliopankreato nukreipimo gali tekti koreguoti vaistų vartojimo laiką ir dozę.