Klausos praradimas: požymiai, gydymas

Trumpa apžvalga

  • Apibrėžimas: staigus, dažniausiai vienašalis klausos praradimas be atpažįstamo trigerio, sensorineurinio klausos praradimo forma
  • Simptomai: susilpnėjusi klausa arba visiškas apkurtimas pažeistoje ausyje, spengimas ausyse, spaudimo ar sugeriančios medvilnės pojūtis ausyje, galvos svaigimas, pūkuotas pojūtis aplink ausį, galbūt padidėjęs jautrumas garsui
  • Priežastys ir rizikos veiksniai: tikslios priežastys nežinomos, galimi provokatoriai ir rizikos veiksniai yra vidinės ausies uždegimas arba kraujotakos sutrikimai, autoimuninės ligos, nutukimas, cukrinis diabetas, aukštas kraujospūdis, rūkymas, stresas, emocinė įtampa.
  • Gydymas: kortizonu (dažniausiai tabletėmis arba infuzijomis, kartais injekcijomis į ausį), esant lengvam staigiam klausos praradimui gydymo dažnai nereikia.
  • Prognozė: palanki, jei staigus klausos praradimas yra tik lengvas arba paveikia tik žemus ar vidutinius dažnius, kitaip prognozė pablogės. Taip pat nepalanku, jei staigų klausos praradimą lydi stiprus klausos praradimas ir (arba) pusiausvyros sutrikimai.
  • Diagnozė: anamnezės rinkimas, ausų, nosies, gerklės tyrimas, įvairūs klausos tyrimai
  • Prevencija: Rizikos veiksnių, tokių kaip rūkymas ir stresas, vengimas, taip pat reguliarūs medicininiai patikrinimai dėl ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, sumažina staigaus klausos praradimo riziką, tačiau to neįmanoma visiškai išvengti.

Kas yra staigus klausos praradimas?

Tikrasis staigus kurtumas yra sensorineurinio klausos praradimo forma. Vidinės ausies sraigėje sustiprintos garso bangos, perduodamos per vidurinę ausį, paverčiamos elektriniais nerviniais signalais. Iš ten jie pasiekia smegenis, taigi ir sąmoningą protą. Staigaus klausos praradimo atveju sutrinka signalo konversija sraigėje.

Iš esmės staigus klausos praradimas pasireiškia bet kokio amžiaus ir visų lyčių žmonėms. Tačiau vaikams jie yra labai reti. Dauguma nukentėjusiųjų yra maždaug 50 metų amžiaus.

Staigaus klausos praradimo formos

Staigus klausos praradimas gali būti klasifikuojamas pagal jo sunkumą: lengvas staigus klausos praradimas sukelia tik nedidelį klausos praradimą, o sunkios formos gali sukelti klausos praradimą ir net kurtumą paveiktoje pusėje.

Antra, staigaus klausos praradimo atvejai klasifikuojami pagal paveiktą dažnių diapazoną: Sraigėje skirtingos sekcijos yra atsakingos už skirtingus dažnius signalo konvertavimo metu. Todėl žemi, vidutiniai arba aukšti tonai apdorojami atskirose srityse. Jei dėl staigaus klausos praradimo pažeidžiama tik viena iš šių sričių, tai sukelia šias ligos formas:

  • Aukšto dažnio klausos praradimas
  • Vidutinės klasės klausos praradimas
  • Žemo dažnio klausos praradimas

Klausos praradimas: simptomai

Tipiškas staigaus kurtumo požymis yra staigus ir neskausmingas klausos praradimas. Priklausomai nuo ligos formos ir sunkumo, pacientas su pažeista ausimi gali prasčiau arba visai nejausti tam tikrus tonus.

Staigų klausos praradimą dažnai lydi kiti simptomai, kurie kartais būna prieš klausos praradimą kaip savotiškas įspėjamasis ženklas:

  • Spengimas ausyse (spengimas ausyse)
  • Spaudimo arba sugeriančios medvilnės pojūtis ausyje
  • svaigulys
  • Pūkuotumo jausmas aplink ausį (periaurinė dizestezija)

Klausos gebėjimas po staigaus klausos praradimo ne visada tiesiog sumažėja. Kartais vietoj klausos praradimo arba be jo atsiranda kitų sutrikimų. Pavyzdžiui, kai kurie pacientai garsus ir triukšmus pažeistoje pusėje suvokia kaip pernelyg garsų. Šis padidėjęs jautrumas garsui vadinamas hiperakuzija.

Kiti pacientai praneša apie pakitusį garso suvokimą (disakūziją). Kartais garsai sergančioje pusėje suvokiami žemesni arba aukštesni nei sveikosios pusės (diplakuzija). Skausmas nėra tipiškas staigaus klausos praradimo simptomas ir dažniausiai jį sukelia kiti dalykai, pavyzdžiui, spaudimo jausmas ausyje, kuris kartais lydi staigų klausos praradimą.

Nukentėjusieji kartais net nepastebi nežymaus klausos praradimo. Tada dažnai tai pastebima tik atliekant tam tikrus klausos tyrimus. Tačiau jei jis sunkus, staigaus klausos praradimo simptomai dažnai labai pablogina gyvenimo kokybę.

Klausos praradimas: priežastys ir rizikos veiksniai

Staigaus klausos praradimo priežastys dar nėra žinomos. Tačiau ekspertai įtaria, kad staigų sensorineurinį klausos praradimą gali sukelti šie veiksniai:

  • Sraigės kraujotakos sutrikimai
  • Tam tikrų sraigės ląstelių veikimo sutrikimas
  • Vidinės ausies uždegimas
  • Autoimuninės ligos
  • Endolimfatinis hidropsas (nenormalus tam tikro skysčio padidėjimas vidinėje ausyje)

Daugelis ENT specialistų nelaiko endolimfinio hidropso tikru klausos praradimu. Jį sukelia natūralaus vidinės ausies skysčio susikaupimas ir paprastai paveikia žemus garso dažnius atskirai. Paprastai jis išnyksta savaime per trumpą laiką, todėl nereikalauja jokio specialaus gydymo.

Vidinės ausies kraujotakos sutrikimus kartais sukelia (kaklinės) stuburo problemos, kurios šiais atvejais yra netiesioginė staigaus klausos praradimo priežastis.

Žmonėms, kenčiantiems nuo migrenos, padidėja staigaus klausos praradimo rizika.

Kitos ūminio klausos praradimo priežastys

Ūmus klausos praradimas ne visada atsiranda dėl tikro klausos praradimo. Šios priežastys taip pat kartais sukelia spontanišką klausos praradimą:

  • Svetimkūnis arba vanduo ausyje
  • Išorinio klausos kanalo arba ausies būgnelio užsikimšimas dėl „ausų sieros“ (cerumeno)
  • Ausies būgnelio ar vidurinės ausies kauliukų pažeidimai
  • Skysčių kaupimasis, kraujavimas ar pūlinys vidurinėje ausyje
  • Nesubalansuotas slėgio skirtumas tarp vidurinės ausies ir išorinio klausos kanalo (slėgio išlyginimo trūkumas, pavyzdžiui, lėktuve)

Ar staigus klausos praradimas: kada kreiptis į gydytoją?

Staigus klausos praradimas nėra laikomas kritiniu atveju, kai reikia nedelsiant gydyti. Tai, kaip skubiai reikia apsilankyti pas gydytoją, priklauso nuo klausos praradimo sunkumo, bet kokių lydinčių simptomų ir ankstesnių ligų, taip pat nuo individualaus paciento kančių lygio. Daugeliu atvejų staigus klausos praradimas gydomas ambulatoriškai arba namuose.

Tik sunkiais atvejais arba klausos praradimui progresuojant pacientai paguldomi į ligoninę gydytis.

Klausos praradimas: tyrimai ir diagnostika

Kai atsiranda pirmieji staigaus klausos praradimo požymiai, patartina apsilankyti pas gydytoją. ENT specialistas nustatys klausos praradimo mastą ir tipą bei pašalins kitas galimas ūminio klausos praradimo priežastis.

Po to atliekamas bendras ausų, nosies ir gerklės tyrimas (ENT tyrimas). Naudodamas otoskopiją (ausų mikroskopiją), gydytojas apžiūri ausies kanalą ir būgnelį, ar nėra pažeidimų.

Klausos patikrinimas taip pat svarbus: atliekant Weberio testą, gydytojas trenkia kamertonu ir padeda jį ant paciento galvos. Tada paciento prašoma nurodyti, kurioje pusėje garsiau girdi vibruojančio kamertono garsą.

Klausos patikrinimo metu, naudojant toninę audiometriją, ENT gydytojas pacientui leidžia skirtingo dažnio garsus (per garsiakalbius ar ausines). Tada garsumas palaipsniui mažinamas, kol pacientas vos vos girdi atitinkamą garsą („klausos slenkstis“). Tokiu būdu pagaminta klausos kreivė (audiograma) gali būti naudojama norint parodyti, kurį dažnių diapazoną paveikia klausos praradimas ir kiek jis yra ryškus.

Tympanometrijos metu į išorinį klausos landą įkišamas specialus zondas, skirtas patikrinti vidurinės ausies funkciją. Įprasti (įtariamo) klausos praradimo tyrimai taip pat apima pusiausvyros pojūčio patikrinimą ir kraujospūdžio matavimą.

Tolesni tyrimai

Atskirais atvejais praverčia tolesni tyrimai, siekiant išsiaiškinti galimą staigų klausos praradimą.

Pavyzdžiui, vidinės ausies funkciją galima patikrinti matuojant otoakustines emisijas (OAE).

Norint atmesti specifinį naviką smegenyse (smegenėlių kampo naviką) kaip klausos sutrikimų priežastį, kartais būtina atlikti magnetinio rezonanso tomografiją (MRT).

Klausos praradimas: gydymas

Kadangi tikrosios staigaus klausos praradimo priežastys nėra žinomos, nėra priežastinio staigaus klausos praradimo gydymo. Tačiau žinoma, kad kai kurios gydymo galimybės yra šiek tiek veiksmingos staigiam klausos praradimui (vaistai, tokie kaip prednizolonas ar kiti „kortizonai“). Nors yra ir kitų metodų, ekspertai ginčijasi dėl jų veiksmingumo.

Klausos praradimas nėštumo metu yra retas, todėl nėra standartinio gydymo nėščioms moterims. Dėl galimo negimusio vaiko sutrikimo gydymas iš anksto detaliai aptariamas su gydytoju.

Patarimas: kiekvienas pacientas turėtų pasitarti su gydytoju dėl įvairių ūminio klausos praradimo gydymo galimybių ir rizikos. Tada jie kartu nuspręs, kuris gydymas konkrečiu atveju atrodo perspektyviausias.

Lengvas staigus klausos praradimas, kuris beveik nepaveikia paciento, nebūtinai gydomas. Kartais palauki kelias dienas – daugeliu atvejų staigus klausos praradimas savaime praeina. Tačiau nuspėti, ar ir kada tai įvyks atskirais atvejais, neįmanoma.

Klausos praradimas: gydymo galimybės

Kortizonas

Didelės gliukokortikoidų ("kortizono") dozės, tokios kaip prednizolonas, pirmiausia rekomenduojamos ūminiam staigiam klausos praradimui gydyti. Veikliosios medžiagos paprastai vartojamos tablečių arba infuzijų pavidalu per kelias dienas. Dozavimas yra pagrįstas galiojančiomis atitinkamos šalies gairėmis.

Kadangi vaistai paprastai yra veiksmingi visame kūne, kai vartojami tabletėmis arba infuzijomis, tai vadinama sistemine terapija. Yra tikimybė, kad įvairiose kūno vietose gali pasireikšti šalutinis poveikis, pvz., padidėjęs cukraus kiekis kraujyje.

Jei sisteminė kortizono terapija nepadeda pakankamai, yra galimybė kortizoną švirkšti tiesiai į ausį (intratimpanas). Šiuo atveju medikamentai praktiškai turi tik vietinį poveikį, todėl išvengiama sisteminio šalutinio poveikio. Tačiau vartojant šį kortizoną tiesiai į ausį, kyla kitų pasekmių, tokių kaip skausmas, galvos svaigimas, ausies būgnelio pažeidimas (būgnelio perforacija) arba vidurinės ausies uždegimas, rizika.

Ekspertai mano, kad gliukokortikoidų veiksmingumas staigiam klausos praradimui yra dėl priešuždegiminių ir dekongestantinių vaistų savybių.

Deguonies terapija

Kiti vaistai

Esant staigiam klausos praradimui, kartais rekomenduojami vaistai, plečiantys kraujagysles (vazodilatatoriai) arba gerinantys kraujo tekėjimo savybes (reologiniai vaistai). Tačiau dėl veiksmingumo įrodymų trūkumo ir galimo šalutinio poveikio tokie preparatai neberekomenduojami profesionalių asociacijų staigiam klausos praradimui gydyti.

Tas pats pasakytina apie antivirusinius vaistus, tokius kaip acikloviras, kurie taip pat kartais siūlomi staigiam klausos praradimui gydyti. Iki šiol atliktų tyrimų metu šio gydymo naudos nenustatyta. Kitų alternatyvių gydymo metodų, tokių kaip akupunktūra ar homeopatija, veiksmingumo įrodymų iki šiol taip pat nėra.

Chirurgija

Visiško klausos praradimo ar sunkaus klausos praradimo atveju svarstomas kochlearinis implantas. Po klausos praradimo operacijos metu įdedamas mažas prietaisas, kuris perduoda garsus iš imtuvo, esančio ausies išorėje, į klausos nervą, esantį vidinėje ausies dalyje. „Imtuvas“ atrodo panašus į įprastą klausos aparatą.

Namų gynimo priemonės staigiam klausos praradimui

Raminančios arbatos gali būti naudojamos kaip namų priemonė stresui mažinti. Tačiau jie nepadeda nuo paties staigaus klausos praradimo.

Pailsėkite ir nustokite rūkyti

Paprastai ekspertai rekomenduoja daug pailsėti po staigaus klausos praradimo. Matyt, stresas vaidina svarbų vaidmenį jo vystymuisi. Štai kodėl pacientai, patyrę staigų klausos praradimą, dažniausiai tam tikram laikui išleidžiami į nedarbingumo atostogas ir neturėtų iškart grįžti į darbą po staigaus klausos praradimo.

Sportuoti paprastai galima po staigaus klausos praradimo. Tačiau svarbu užtikrinti, kad:

  • Sportas nevargina ausų (kaip, pavyzdžiui, slėgio išlyginimas nardymo metu)
  • Sportas nesukelia papildomo streso
  • Staigaus klausos praradimo simptomai nesukeltų padidėjusios sužalojimo rizikos (pvz., galvos svaigimo ir pusiausvyros sutrikimų).

Kadangi rūkaliams kyla didesnė staigaus klausos praradimo rizika, labai patartina ne tik pailsėti, bet ir visiškai atsisakyti nikotino, t.y. mesti rūkyti.

Klausos praradimas: ligos eiga ir prognozė

Staigaus klausos praradimo eiga ir prognozė labai priklauso nuo to, koks sunkus klausos praradimas yra pradžioje, ar jis blogėja ir kokiame dažnių diapazone klausos praradimas atsiranda:

  • Palankiausia prognozė yra klausos praradimas, kuris paveikia tik žemo ar vidutinio dažnio diapazoną arba yra lydimas nežymaus klausos praradimo.
  • Jei klausos praradimas progresuoja toliau, prognozė pablogėja.
  • Prognozė dažniausiai nepalanki pacientams, kurių klausos praradimą lydi pusiausvyros sutrikimai.

Neįmanoma numatyti, kaip pavieniais atvejais progresuos staigus klausos praradimas. Tas pats pasakytina ir apie klausos praradimo trukmę. Iš esmės, ypač lengvas klausos praradimas, dažnai savaime užgyja po kelių dienų. Kita vertus, po sunkaus klausos praradimo dažnai atsiranda ilgalaikių ar net visą gyvenimą trunkančių klausos sutrikimų (klausos praradimas).

Klausos praradimas: atkryčio rizika

Pacientams, kuriems yra staigus klausos praradimas, yra maždaug 30 procentų rizika anksčiau ar vėliau patirti kitą staigų klausos praradimą (pasikartoti). Ypač rizikuoja žmonės, turintys esamų rizikos veiksnių, tokių kaip aukštas kraujospūdis ar nuolatinis stresas. Be to, pacientams, kuriems staigus klausos praradimas žemo ar vidutinio dažnio diapazone, ypač dažnai atsiranda recidyvų.

Klausos praradimas: prevencija

Neįmanoma užtikrintai apsisaugoti nuo staigaus klausos praradimo. Tačiau jūs turite galimybę sumažinti savo asmeninę riziką. Jei įmanoma, venkite rizikos veiksnių, tokių kaip rūkymas ir stresas.

Pavyzdžiui, jei sergate cukriniu diabetu, būtinai reguliariai tikrinkitės savo gydytoją.