Koks yra eritrocitų nusėdimo greitis?
Eritrocitų nusėdimo greitis (kraujo ląstelių nusėdimo greitis) rodo, kaip greitai nuskendo raudonieji kraujo kūneliai nekrešėjimo kraujo mėginyje. Tam įtakos turi raudonųjų kraujo kūnelių skaičius, forma ir deformacija.
Kada nustatomas eritrocitų nusėdimo greitis?
Eritrocitų nusėdimo greitis naudojamas kaip testas, leidžiantis atmesti uždegimines ar piktybines ligas. Tačiau tai nespecifinė reikšmė, kuri nepateikia tikslios priežastinės diagnozės. Tai gali būti tik bendras uždegimo ar piktybinės ligos požymis.
Gydytojas taip pat gali išmatuoti BKS kraujo reikšmę esant tam tikroms ligoms kaip kontrolinį parametrą tolimesnėje ligos eigoje. Tačiau šiais laikais šiam tikslui dažniausiai nustatomas C reaktyvusis baltymas (CRP).
Koks yra normalus eritrocitų nusėdimo greitis?
Amžius ir lytis turi įtakos etaloniniam eritrocitų nusėdimo greičio diapazonui. Normalios vertės moterims yra mažesnės nei 20 milimetrų (mm) po pirmos valandos, vyrams – mažesnės nei 15 mm. Įprastos ESR reikšmės vyresniems nei 50 metų pacientams yra atitinkamai maždaug 10 ir 5 mm didesnės.
Paprastai kraujo nusėdimo greitis nustatomas tik po pirmos valandos. Kartais gydytojas nustato ir 2 valandų reikšmę, tačiau tai neturi daugiau reikšmės.
Kada eritrocitų nusėdimo greitis yra mažas?
Jei eritrocitų nusėdimo greitis mažas, tai gali būti dėl šių priežasčių, pavyzdžiui:
- poliglobulija (padidėjęs raudonųjų kraujo kūnelių skaičius)
- Ligos su pakitusia eritrocitų forma, pavyzdžiui, pjautuvinė anemija
- dehidratacija
Jei kraujo mėginys prieš matavimą buvo laikomas per šaltai, nustatomos klaidingai žemos ESR reikšmės.
Kada padidėja eritrocitų nusėdimo greitis?
Eritrocitų nusėdimo greitis yra per didelis uždegimo ir vėžio atveju. AKS padidėjimo mastas gali suteikti informacijos apie pagrindinę ligą. Vidutinis padidėjimas iki 50 mm per pirmąją valandą nustatomas šiais atvejais:
- Anemija
- Padidėjęs lipidų kiekis kraujyje (hipertrigliceridemija)
- Naviko ligos
- Hormoninių kontraceptikų vartojimas
- po menstruacijų
- nėštumo metu
- po operacijos
ESR taip pat gali padidėti dėl matavimo klaidų, pvz., per mažai kraujo paėmimo mėgintuvėlyje arba mėginio laikymo aukštesnėje nei 25 laipsnių Celsijaus temperatūroje.
Staigus kraujo nusėdimo greičio padidėjimas iki 50–100 mm per pirmąją valandą gali atsirasti dėl šių priežasčių:
- infekcijos
- pažengusios naviko ligos su metastazėmis
- leukozė
- Anemija dėl ląstelių irimo (hemolizinė anemija)
- Lėtinė kepenų liga
- Lėtinis inkstų nepakankamumas
- Audinių nekrozė (audinių mirtis)
- Reumatoidinis artritas
- Kolagenozės (jungiamojo audinio ligos)
- Vaskulitas (kraujagyslių uždegimas)
Ką daryti, jei pasikeičia kraujo nusėdimo greitis?
Jei nėra jokių kitų simptomų, išskyrus pakitusį kraujo nusėdimo greitį arba jei pacientas prieš pat buvo užsikrėtęs infekcija, gydytojas dar kartą patikrins ESR po savaitės. Jei po to kraujo nusėdimo greitis pasislinko į normalią ribą, pakanka palaukti ir dar kartą patikrinti.
Tačiau jei kraujo nusėdimo greitis vis dar padidėjęs arba yra kitų simptomų, reikia atlikti papildomus tyrimus (pvz., bendrą kraujo tyrimą, LDH, transaminazių, kreatinino, šlapimo būklę). Prireikus gydytojas atliks ir pilvo echoskopinį tyrimą arba krūtinės ląstos rentgenogramą.
