Trumpa apžvalga
- Apibrėžimas: skausmingas audinių įstrigimas peties sąnario erdvėje, kuris visam laikui riboja judrumą
- Simptomai: Pagrindinis simptomas yra skausmas, ypač atliekant tam tikrus judesius ir sunkesnius krūvius; vėliau dažnai apribojamas peties sąnario judėjimas
- Priežastys: pirminio impingemento sindromą sukelia kaulo struktūros pasikeitimas; antrinio impingemento sindromą sukelia kita liga ar sužalojimas
- Gydymas: Konservatyvi terapija susideda iš fizinės terapijos, vaistų nuo skausmo ir poilsio; Priežasčiai pašalinti naudojama chirurgija
- Diagnozė: po istorijos ir fizinės apžiūros naudojami vaizdo tyrimai, ypač rentgeno, MRT ir ultragarso.
- Ligos eiga ir prognozė: priklauso nuo tikslios simptomų priežasties ir trukmės prieš pradedant gydymą
- Prevencija: netaisyklingos laikysenos ir monotoniško nuolatinio streso vengimas, pakankamas sportas ir mankšta
Peties smūgio sindromas: aprašymas
Keturi į manžetę panašūs raumenys supa peties sąnarį (rotatorius). Sukamojo rankogalių raumenų sausgyslės dėl suspaudimo nebeslysta laisvai sąnario erdvėje. Būklė taip pat vadinama pečių suspaudimo sindromu arba pečių įtempimo sindromu, nes sąnaryje trūksta vietos.
Dvi susitrenkusio peties sindromo formos
Susidūrimo peties sindromas skirstomas į pirminį „išėjimo angos sindromą“ ir antrinį „neišleidimo angos sindromą“.
Pirminį peties išėjimo angos susikirtimo sindromą sukelia kaulinių struktūrų pasikeitimas. Šiuo atveju galima sąnario tarpo susiaurėjimo priežastis – degeneraciniai struktūriniai pakitimai arba kaulo atauga.
Priešingai, antrinis peties ne išėjimo angos susikirtimo sindromas atsiranda dėl nekaulinio pakitimo. Tokiais atvejais bursos uždegimas (bursitas) ir raumenų ar sausgyslių pažeidimai mažina sąnario tarpą ir sukelia judėjimo apribojimus bei skausmą.
Susidūrimo peties sindromas: dažnis
Simptomai
Ankstyvosiose stadijose įtempto peties sindromas pastebimas ūminiu skausmu. Ramybės metu jis pasireiškia tik diskretiškai, tačiau sustiprėja atliekant įtemptą veiklą, ypač kai ji atliekama virš galvos. Daugeliu atvejų pacientai nustato provokuojantį įvykį. Nepaprasta įtampa dirbant virš galvos arba šalčio įtaka dažnai siejama su skausmo atsiradimu.
Skausmas, atsirandantis dėl susitrenkusio peties sindromo, apibūdinamas kaip gilus sąnaryje. Be to, gulėjimas ant pažeisto šono apibūdinamas kaip itin nepatogus, nes tai padidina skausmą.
Kai ranka laisvai kabo ant kūno, o po to pakeliama į šoną ištiestoje padėtyje (pagrobimas), pacientai, sergantys sulenkto peties sindromu, praneša apie stiprų skausmą maždaug 60 laipsnių ar didesniu kampu. Pagrobimas nuo 60 iki 120 laipsnių yra neįmanomas, nes procese suspaudžiama supraspinatus sausgyslė. Šis reiškinys apibūdinamas kaip skausmingas lankas ir yra svarbus klinikinis susitrenkusio peties sindromo požymis.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Peties sąnarys yra judriausias kūno sąnarys. Jį sudaro žasto galva (caput humeri) ir kaukolės sąnarinis paviršius. Mentė turi kaulinį iškilimą, akromioną, kuris yra aukščiausias peties sąnario taškas. Palyginti su klubo sąnariu, peties sąnarį daug mažiau saugo kaulinės struktūros. Jį supa keturi į manžetę panašūs raumenys (rotatorius).
Rotatoriaus manžetės sausgyslės eina po akromiu per vadinamąjį subakrominį tarpą ir daug labiau prisideda prie peties sąnario stabilumo nei aplinkiniai raiščiai. Esant peties susitraukimo sindromui, sąnario tarpo susiaurėjimas atsiranda dėl kaulinių pakitimų akromione arba dėl aplinkinių minkštųjų audinių pažeidimo.
Esant ne išeinamosios angos susiliejimo peties sindromui, aplinkiniai minkštieji audiniai sukelia diskomfortą, pvz., bursitą. Paprastai jį lydi patinimas, kuris susiaurina sąnario tarpą.
Gydymas
Peties sumušimo sindromas gydomas įvairiais gydymo metodais. Iš pradžių simptomus bandoma gydyti konservatyviai fiziniu poilsiu, vaistais nuo skausmo ar fizioterapija. Tačiau norint visiškai išgydyti, peties susitraukimo sindromui paprastai reikia operacijos (priežastinio gydymo).
Konservatyvus peties pažeidimo gydymas
Konservatyvi terapija iš pradžių apima peties sąnario tausojimą ir stresą sukeliančių veiksnių, tokių kaip sportas ar fizinį krūvį reikalaujantis viršgalvinis darbas, vengimą.
Gydymas vaistais apima priešuždegiminius skausmą malšinančius vaistus, tokius kaip ibuprofenas arba acetilsalicilo rūgštis. Tačiau dažniausiai jie tik sumažina diskomfortą ir nepašalina sužadinimo priežasties.
Pratimai pirmiausia skirti stiprinti tą peties sąnario raumenų grupę, kuri reikalinga sąnario sukimui į išorę (išorinė rotacija): Tikslinga vadinamųjų išorinių rotatorių (rotatorių manžetės) treniruotė padidina sąnario tarpą, o tai atneša palengvėjimą.
Kadangi raumenys susilpnėja (raumenų atrofija) ilgai suvaržant, pratimai suspaudžiant pečius taip pat padeda išlaikyti raumenų jėgą. Tačiau pažeistas peties sąnarys neturėtų būti perkrautas. Tik teisingai atlikta, reguliari fizioterapija leidžia sumažinti skausmą. Stenkitės išmoktus pratimus tvirtai įtraukti į savo kasdienybę, kad pasiektumėte kuo geresnės terapinės sėkmės.
Priežastinis peties pažeidimo gydymas
Tuo tarpu, priešingai nei atvira chirurgija, paprastai naudojama artroskopija (sąnario endoskopija). Artroskopija yra minimaliai invazinė sąnarių srities chirurginė technika, ypač rekomenduojama jauniems pacientams, siekiant sumažinti sąnarių sustingimo riziką.
Kamera su integruotu šviesos šaltiniu ir specialia chirurgine įranga į sąnarį įkišama per du-tris nedidelius odos pjūvius. Tokiu būdu gydytojas apžiūri sąnarį iš vidaus ir gauna tikslią priežastinių pokyčių apžvalgą.
Tada atidengiamas sąnario tarpas, pavyzdžiui, nušlifuojant kaulo atšaką arba pašalinant bet kokį kremzlės pažeidimą. Jeigu dėl peties įtempimo sindromo sausgyslės plyšusios jau pažengusios stadijos, jos susiuvamos artroskopijos metu. Odos pjūviams uždaryti reikia tik kelių siūlų ir, palyginti su atvira operacija, paliekami tik labai nepastebimi randai.
Kadangi pacientai dažnai automatiškai pasirenka apsauginę laikyseną net ir po operacijos, po to visada rekomenduojama atlikti fizioterapinius pratimus, kad būtų išvengta peties suspaudimo sindromo.
Tyrimai ir diagnozė
Tinkamas asmuo, į kurį reikia kreiptis įtarus peties sumušimo sindromą, yra ortopedijos ir traumų chirurgijos specialistas. Pirmiausia jis ar ji surinks jūsų ligos istoriją (anamnezę), užduodamas jums įvairius klausimus, pavyzdžiui:
- Kiek laiko buvo skausmas?
- Ar tuo metu, kai prasidėjo skausmas, buvo sunkus įtempimas ar sužalojimas?
- Ar skausmas didėja fizinio krūvio metu, naktį ar gulint ant pažeisto šono?
- Ar kenčiate nuo pažeisto sąnario judėjimo apribojimų?
- Ar skausmas sklinda iš sąnario ir yra nuobodus?
- Ar sportuoji, jei taip, tai kokį?
- Ką tu darai pragyvenimui?
Medicininė apžiūra
Peties sąnario raumenų jėgos lygis matuojamas judesiu prieš pasipriešinimą. Yra įvairių klinikinių tyrimų, kuriais siekiama patikrinti, ar atskiri peties sąnario raumenys nėra pažeisti. Be to, kaklo ir prijuostės rankena gali būti naudojama norint patikrinti, kurie judesiai sukelia skausmą.
Kaklo suėmimo metu pacientas abi rankas uždeda ant kaklo nykščiu žemyn, o prijuostės rankenoje pacientas abiem rankomis suima už nugaros, tarsi rištųsi prijuostę. Sergant peties suspaudimo sindromu, pacientai skundžiasi skausmu tai darydami ir negali laikytis nurodymų.
Darbo testas
Jobe testas yra ortopedinis testas, naudojamas kaip klinikinio peties susitraukimo sindromo tyrimo dalis, siekiant patvirtinti arba paneigti supraspinatus raumens ir jo sausgyslės pažeidimą. Šiuo tikslu gydytojas prašo paciento ištiesti rankas pečių lygyje (90 laipsnių), ištiesus alkūnės sąnarį ir pasukti rankas kartu su dilbiais į vidų (vidinis sukimasis).
Susidūrimo testas pagal Neer (Neer testas)
Atsitrenkimo testas pagal Neer yra dar vienas klinikinis įtariamo susitrenkusio peties sindromo tyrimas. Atliekant šį testą, paciento prašoma ilgam ištiesti ranką į priekį ir maksimaliai pasukti plaštaką bei dilbį į vidų (pronacijos padėtis). Gydytojas viena ranka fiksuoja paciento pečių ašmenis, o kita ranka pakelia paciento ranką. Neer testas yra teigiamas, jei skauda ranką pakėlus virš 120 laipsnių.
Hawkinso testas
Hawkinso testas taip pat yra klinikinis testas, padedantis patvirtinti arba paneigti peties susitraukimo sindromą. Tačiau jis yra daug mažiau konkretus nei Jobe ir Neer testai, nes jame nenurodomi atskiri raumenys kaip priežastis. Hawkinso testo metu egzaminuotojas pasyviai pasuka peties sąnarį į vidų. Jei jaučiamas skausmas, gydytojas įvertina testą kaip teigiamą.
Susidūrimo peties sindromas: vaizdas
Rentgeno tyrimas
Rentgeno tyrimas yra pasirinkta diagnostinė vaizdo gavimo priemonė diagnozuojant peties susitraukimo sindromą. Jis gali aptikti kaulų pokyčius ir pateikti sąnario apžvalgą.
Ultragarsas
Esant peties sąnario uždegimui, bursoje dažnai susikaupia skysčių. Juos nesunkiai ir nebrangiai galima nustatyti ultragarsiniu tyrimu (sonografija). Sonografija taip pat gali būti naudojama norint vizualizuoti kitus bursos pokyčius, peties sąnario raumenų struktūras ir bet kokį raumenų retėjimą.
Nors visa tai įrodo peties sumušimo sindromą, sonografija pirmiausia naudojama susijusioms patologijoms nustatyti.
Magnetinio rezonanso tomografija
Ligos eiga ir prognozė
Pečių susitraukimo sindromo prognozė negali būti apibendrinta, nes ji priklauso nuo ją sukėlusios priežasties. Daugeliu atvejų simptomus gali palengvinti priešuždegiminiai skausmą malšinantys vaistai (vaistai nuo uždegimo). Tačiau tai nėra nuolatinis sprendimas. Norint pasiekti patenkinamų rezultatų, daugeliu atvejų fizioterapinis gydymas turi būti atliekamas ilgesnį laiką.
Neįmanoma iš anksto numatyti, kiek ilgai sirgs pacientas, turintis peties suspaudimo sindromą. Kadangi ligos eiga priklauso nuo simptomų trukmės, svarbu kuo greičiau pradėti gydymą. Galų gale, jei simptomai negydomi ilgiau nei tris mėnesius, yra tikimybė, kad peties skausmas taps lėtinis ir gydymas taps sunkesnis.
