Trumpa apžvalga
- Simptomai: naktinis rankos užmigimas, parestezija, skausmas, vėliau funkciniai apribojimai, paralyžius, susilpnėjęs lytėjimo pojūtis.
- Diagnozė: tipinių simptomų ir galimų rizikos veiksnių užklausa, funkciniai ir skausmo testai, nervų laidumo greičio matavimas
- Priežastys ir rizikos veiksniai: ilgalaikis riešo perkrovimas, polinkis, reumatas, traumos, vandens susilaikymas, diabetas, antsvoris, inkstų silpnumas
- Eiga ir prognozė: Visiškas išgydymas laiku pradėjus gydymą, galimas negrįžtamas paralyžius, jei gydymas atidėtas.
- Prevencija: gydyti esamas ligas, mažinti antsvorį, vengti vienpusio streso
Kas yra riešo kanalo sindromas?
Riešo kanalą sudaro riešo kaulai ir stabilizuojantis jungiamojo audinio raištis. Kelios rankos sausgyslės eina per jos centrą, kaip ir vidurinis nervas. Tai eina nuo peties per viršutinę ir apatinę ranką. Kartu su dviem kitais nervais jis valdo raumenų judesius ir įgalina rankos lytėjimo pojūtį.
Riešo kanalo sindromas: kokie simptomai?
Ankstyvoje stadijoje pacientai dažnai rimtai nežiūri į riešo kanalo sindromą. Tačiau kuo ilgiau nervas suspaustas ties rieše, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus pažeistas visam laikui. Todėl svarbu, kad pirmieji riešo kanalo sindromo požymiai būtų neurologiškai išaiškinti.
Ankstyvieji simptomai
Diskomforto pojūčiai: Riešo kanalo sindromas dažniausiai apie save praneša dilgčiojimo pojūčiais delne. Vėliau jie palaipsniui tęsiasi iki dalies pirštų.
Skausmas: Iš pradžių skausmas atsiranda tik po tam tikro riešo įtempimo. Tai apima, pavyzdžiui, sodininkystę, renovaciją ar valymą. Vėlesniuose etapuose nusiskundimai taip pat atsiranda gana staiga, be jokios aiškios priežasties, ty „spontaniškai“.
Simptomai vėlesniuose etapuose
Jautrumo praradimas: jei spaudimas nervui išlieka ilgą laiką, jis vis labiau pažeidžiamas. Netrukus nemalonūs pojūčiai pirštuose išnyksta. Vietoj to, jie iš esmės nutirpsta. Vėliau atsiranda paralyžius.
Nykščio raumenų atrofija: šio nervo valdomas nykščio raumuo palaipsniui regresuoja. Ant nykščio rutulio susidaro matomas įdubimas (nykščio kamuoliuko atrofija).
Šiame etape nervas jau yra labai stipriai pažeistas. Jei gydymas nepradedamas iki šiol, dažnai jau būna per vėlu – nervo pažeidimo nebegalima atstatyti. Galimos pasekmės visą gyvenimą trunkantis delno tirpimas ir nykščio paralyžius.
Simptomai ant abiejų rankų?
Daugeliu atvejų simptomai iš eilės atsiranda abiem rankomis. Tačiau kartais tarp jų būna mėnesių ar net metų.
Kaip galima ištirti riešo kanalo sindromą?
Pirmasis žingsnis diagnozuojant riešo kanalo sindromą yra asmeninės ligos istorijos surinkimas. Gydytojas klausia paciento apie jo simptomus ir visus rizikos veiksnius, tokius kaip fizinis darbas, ankstesnės ligos ir šeimos istorija.
Kitas žingsnis yra fizinė apžiūra. Čia gydytojas, be kita ko, patikrina šiuos aspektus:
- Nykščio funkcija: taip pat tiriama nykščio funkcija. Gydytojas paprašo paciento laikyti, pavyzdžiui, buteliuką. Būdinga riešo kanalo sindromui būdinga tai, kad pacientas nebegali gerai arba išvis negali išskleisti nykščio.
- Jautrumas: gydytojas patikrina paciento jutimo pojūtį, glostydamas delną vatos tamponu. Jei pacientas nesuvokia prisilietimo, sutrinka paviršiaus jautrumas.
Provokacijos testai
Hoffmano-Tinelio testas: Atliekant šį riešo kanalo sindromo testą, paliejama oda virš riešo kanalo. Jei tai sukelia paciento skausmą ir diskomfortą, tai yra riešo kanalo sindromo požymis.
Phaleno ženklas: Šiam tyrimui pacientas sudeda rankų nugaras. Riešas stipriai sulenktas. Jei skausmas didėja, tai taip pat rodo riešo kanalo sindromą.
Neurologinis riešo kanalo sindromo tyrimas
Siekdamas atmesti kitas ligas su panašiais simptomais, gydytojas dažnai apžiūri ir alkūnės sritį bei kaklo ir pečių sritį. Taip pat yra tikimybė, kad šiose srityse yra suspaustas vidurinis rankos nervas.
Kai kuriais atvejais tikslus matavimas naudojant paviršiaus ENG neįmanomas. Taip yra, pavyzdžiui, jei nervas neveikia normaliai. Adatos ENG atveju mažos adatos įsmeiamos tiesiai į nervą, kurių pagalba atliekamas matavimas. Tai gali šiek tiek pakenkti. Tačiau tyrimas yra gana trumpas. Vėliau dažniausiai nebejaučiama jokio diskomforto.
- Ultragarsas (sonografija): ultragarsu galima nustatyti riešo kanalo siaurumą.
- Rentgeno spinduliai: gydytojas naudoja rentgeno tyrimą, kad patikrintų, ar į artritą panašūs pokyčiai susiaurina riešą.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): jei gydytojas įtaria, kad simptomus sukelia navikas, tai galima išsiaiškinti magnetinio rezonanso tomografijos metu.
Kas sukelia riešo kanalo sindromą?
- Siauras riešo kanalas: žmonės, kurie jau iš prigimties turi gana siaurą riešo kanalą, yra labiau linkę susirgti šia liga. Dėl šios priežasties moterys dažniausiai serga riešo kanalo sindromu dažniau nei vyrai.
- Paveldimumas: Manoma, kad įgimtas anatominis susiaurėjimas yra priežastis, kodėl kai kuriose šeimose riešo kanalo sindromas yra ypač dažnas.
- Traumos: Riešo kanalo sindromas lengvai išsivysto po traumos šalia riešo, ypač lūžius.
- Uždegimas: Kita galima priežastis yra sausgyslių apvalkalų uždegimas ir patinimas, kurie taip pat yra riešo kanale ir spaudžia nervą.
- Lėtinis inkstų silpnumas (inkstų nepakankamumas): žmonėms, kuriems dėl inkstų silpnumo dažnai atliekama dializė, lengvai išsivysto riešo kanalo sindromas rankoje, sujungtoje su dializės aparatu (šunto ranka).
Kaip gydomas riešo kanalo sindromas?
Lengvus riešo kanalo sindromo atvejus galima palengvinti be operacijos. Pavyzdžiui, per naktį imobilizuojant pažeistą ranką įtvaru. Jei riešo kanalo susiaurėjimo priežastis yra uždegimas, gali padėti kortizonas – tablečių pavidalu ar kartais injekcija. Kai kurie sergantys riešo kanalo sindromu vartoja skausmą malšinančius vaistus.
Kai kuriais atvejais dėl riešo kanalo sindromo būtina operacija.
Kokia yra riešo kanalo sindromo eiga?
Iš esmės kiekvienas rizikuoja susirgti riešo kanalo sindromu. Daugeliu atvejų anksčiau ar vėliau pažeidžiamos abi rankos. Tiek simptomai, tiek riešo kanalo sindromo eiga kiekvienam pacientui labai skiriasi.
Apskritai simptomai nuolat blogėja ligos eigoje ir didėja po didelio krūvio, taip pat nėštumo metu ir po rankos traumų.
Kiek ilgai sergantys ir nedarbingi po ūmaus ligos paūmėjimo yra individualūs ir priklauso nuo įvairių veiksnių, tokių kaip užsiėmimas ir terapija.
Jei operacija atliekama sėkmingai ir laiku, riešo kanalo sindromas gali būti visiškai išgydytas. Skausmas paprastai išnyksta kitą dieną po operacijos. Tada pacientas perkvalifikuoja judrumą, lytėjimo ir jutimo pojūtį.
Būtinai reguliariai atlikite gydytojo ir (arba) kineziterapeuto rekomenduotus pratimus, o neurologas stebės gijimo procesą po operacijos.
Gydymo procesas kartais trunka kelis mėnesius, priklausomai nuo būklės sunkumo.
Riešo kanalo operacijos metu retai pasitaiko komplikacijų, tokių kaip kraujavimas po operacijos ir infekcija. Tačiau kai kuriais atvejais reikalinga tolesnė operacija.
Profesinė negalia su sunkiu nervų pažeidimu
Todėl pajutę pirmuosius riešo kanalo sindromo požymius, būtinai kreipkitės į gydytoją. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnės galimybės pasveikti!
Kaip galima išvengti riešo kanalo sindromo?
Jei įmanoma, venkite vienpusių judesių ir laikysenų, pavyzdžiui, rankų nuolat remtis į kompiuterį ar ant stalviršio. Įvairios ir atpalaiduojančios judesių sekos leidžia dirbti švelniai kūnui, net ir dirbant didelės rizikos profesijose.
