Nuo kosulio iki miego sutrikimų
Vokiečiai patys dažniausiai kreipiasi į vaistus nuo kosulio ir peršalimo. Vaistinėse taip pat dažnai perkami nereceptiniai nuskausminamųjų ir vaistų nuo virškinimo problemų.
Savarankiškas gydymas – įprastas naudojimas:
- Kosulys ir peršalimas
- Skausmas
- Skrandžio ir virškinimo problemos
- Odos problemos ir žaizdos
- Maisto papildai (vitaminai, mineralai ir kt.)
- Širdies, kraujotakos ir venų problemos
- Reumatas ir raumenų skausmas
- Psichikos problemos ir miego sutrikimai
Savarankiškas gydymas – taisyklės
- Receptiniai vaistai yra tabu savarankiškam gydymui! Nevartokite receptinių vaistų, kurių vis dar turite namuose, net jei gydytojas anksčiau paskyrė vaistus nuo panašių nusiskundimų.
- Prieš įeidami į vaistinėlę, užduokite sau šiuos klausimus: Ar aš žinau, kokį diskomfortą jaučiu? Ar žinau šių skundų priežastis? Tik tada, kai tiksliai žinote, kas su jumis negerai, galite imtis tinkamų priemonių. Jei nesate tikri, kreipkitės patarimo vaistinėje.
- Nereceptiniai vaistai nebūtinai yra nekenksmingi. Net nereceptiniai vaistai turi šalutinį poveikį ir sąveiką. Atidžiai perskaitykite pakuotės lapelį ir atkreipkite dėmesį į įspėjimus bei kontraindikacijas. Priešingu atveju vaistas gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
- Atsargiai taip pat patariama vartoti augalinius vaistus (fitoterapinius preparatus). Vaistažolės savaime nereiškia, kad nėra šalutinio poveikio ir rizikos. Pavyzdžiui, jonažolė padidina odos jautrumą šviesai, o perdozavus eukalipto gali atsirasti pykinimas.
- Tinkama dozė taip pat svarbi gydant savigydą. Niekada nevartokite daugiau vaistų nei rekomenduojama ir neviršykite numatytos vartojimo trukmės.
Kada kreiptis į gydytoją?
Savarankiškas gydymas turi savo ribas. Pavyzdžiui, kai kuriuos organizmo pavojaus ženklus visada turėtumėte išsiaiškinti pas gydytoją – nesvarbu, ar yra nereceptinių vaistų nuo jų, ar ne. Pavyzdžiai: staigus akių skausmas su pablogėjusiu regėjimu, ausies skausmas su karščiavimu, staigus stiprus skausmas arba dusulys.
Negydykite simptomų, kurių niekada anksčiau neturėjote. Apsilankyti pas gydytoją patartina net jei liga kartojasi trumpais intervalais. Jeigu simptomai nepalengvėja per dvi ar tris dienas, pablogėja arba atsiranda naujų simptomų, taip pat reikia kreiptis į gydytoją.
Nėštumo ir maitinimo krūtimi metu negalima gydytis savimi! Nėščios ir krūtimi maitinančios motinos neturėtų vartoti jokių vaistų nepasitarusios su gydytoju.
Su vaikais taip pat reikia būti labai atsargiems. Niekada neduokite vaikui vaistų, kuriuos rekomendavo gydytojas ar vaistininkas. Tai, kas padeda suaugusiems, tam tikromis aplinkybėmis gali pakenkti vaikams. Iš anksto aptarkite su pediatru, kaip galite reaguoti į savo atžalos ligos požymius kritiniu atveju.
Bendrieji įspėjimai
- Be tikrosios veikliosios medžiagos, vaistuose beveik visada yra daugybė priedų ir pagalbinių medžiagų. Todėl alergiški žmonės ir žmonės, netoleruojantys tam tikrų medžiagų (pavyzdžiui, laktozės), turėtų atidžiai ištirti vaisto sudėtį.
- Venkite įkvepiamų vaistų, jei sergate lėtine kvėpavimo takų liga (pvz., astma). Inhaliatoriai ir eteriniai aliejai, skirti tepti ant odos, yra problemiški.
- Kūdikiams ir mažiems vaikams negalima duoti įkvėpimo ar trynimo priemonių, kurių sudėtyje yra kamparo ar mentolio. Šios medžiagos gali sukelti balso aparato, gerklų ir kvėpavimo takų spazmus ir taip sukelti gyvybei pavojingą kvėpavimo sutrikimą.
- Žmonės, sergantys kepenų ligomis, sergantys epilepsija ir alkoholikai, paprastai neturėtų vartoti alkoholio turinčių vaistų, tikrai ne kaip savigydos dalis.
