Kūdikių ir mažų vaikų vėmimas: pirmoji pagalba

Trumpa apžvalga

  • Ką daryti vemiant kūdikiams ir mažiems vaikams: duoti skysčių, po vėmimo išskalauti burną, atvėsinti kaktą, vėmimo metu vaiką laikyti vertikaliai.
  • Kada kreiptis į gydytoją? Geriausiu atveju visada, bet bet kuriuo atveju esant nuolatiniam vėmimui, papildomam viduriavimui ar karščiavimui, atsisakius gerti ir labai mažiems kūdikiams.
  • Kūdikių ir mažų vaikų vėmimas – rizika: Dehidratacijos pavojus dėl per didelio skysčių netekimo.

Atsargiai.

  • Skysčių netekimas vėmimo metu gali padaryti kūdikius mieguistas ir mieguistas. Dėl to jie gali permiegoti valgį ir vartoti per mažai skysčių. Tai užburtas ratas, kuris gali baigtis šoku.
  • Į šniokštimą panašus vėmimas kūdikiams (0–3 mėn.) netrukus po valgio kartu su nepakankamu vystymusi rodo skrandžio išėjimo angos susiaurėjimą (pylorinė stenozė).

Vėmimas kūdikiui ir vaikui: ką daryti?

Rekomenduojamos pirmosios pagalbos priemonės vemiant kūdikiui ar kūdikiui yra šios:

Pakeiskite prarastą skystį

Ypač vėmimo su viduriavimu atveju organizmas gali netekti daug skysčių, taip pat elektrolitų (natrio, kalio ir kt.). Tuomet patartina duoti specialių elektrolitų tirpalų iš vaistinės (PSO geriamojo gliukozės ir druskų tirpalo).

Namų gynimo priemonė

Net kūdikystėje pasiteisino plona morkų sriuba (morkos taip pat gerai nuo viduriavimo), kurią duodate tyrę, lengvai pasūdytą ir cukruotą mažomis porcijomis – jei vaikas išvis mėgsta ką nors valgyti ir jo nevemia. iš karto vėl viskas (žr. toliau).

Jei vaikas ką tik vėmė, ant kaktos galite uždėti vėsią šluostę (jei tai jam atrodo patogu) – tai gali numalšinti pykinimą ir galvos svaigimą, kurį dažnai lydi vėmimas.

Duokite valgyti mažai arba nieko

Sudirgęs skrandis neturėtų būti apkrautas maistu arba ne daugiau kaip lengvu maistu, pavyzdžiui, džiūvėsiais. Tad visai nesvarbu, jei vemiant vaikas kurį laiką nieko nevalgo – svarbiau, kad jis gertų pakankamai skysčių!

Kaip sužinoti, ar mano vaikui trūksta skysčių?

Jei vaikas dažnai vemia, jo organizmas gali greitai išsausėti. Tai ypač greitai nutinka kūdikiams, todėl per labai trumpą laiką tai gali tapti pavojinga. Štai kaip sužinoti, ar jūsų vaikui atsirado skysčių trūkumas dėl vėmimo (ir galbūt viduriavimo).

  • Atkreipkite dėmesį į tai, kaip dažnai jūsų vaikas ištuština šlapimo pūslę (ant klozeto ar į sauskelnes). Sumažėjęs šlapinimasis rodo dehidrataciją.
  • Skysčių trūkumo požymis taip pat yra tada, kai vaikas verkia be ašarų.
  • Drėgna rožinė burnos gleivinė, drėgnas liežuvis ir seilės burnoje rodo, kad vaiko organizmas turi pakankamai skysčių. Priešingai, sausos, blyškios gleivinės ir seilių trūkumas rodo trūkumą.

Kūdikių ir vaikų vėmimas: kada kreiptis į gydytoją?

Jei kūdikis ar mažylis vemia be jokių kitų simptomų, paprastai nėra jokios priežasties nerimauti. Tikriausiai jis tiesiog suvalgė per greitai arba per daug susimaišęs, arba išgėrė šalto gėrimo ar blogo maisto. Numatymas ar kiti jaudinantys potyriai taip pat gali paskatinti mažuosius vemti.

  • Vaikas vemia pakartotinai net po šešių valandų.
  • Vaikas atsisako gerti.
  • Kūdikis jaunesnis nei šeši mėnesiai.
  • Kūdikis atrodo nepaguodžiamas ar irzlus.
  • Fontanelės (minkštos vietos tarp kaukolės kaulų) išsikiša arba atrodo įdubusios.
  • Kūdikių ar kūdikio vėmimą lydi karščiavimas ir (arba) viduriavimas.
  • Jūsų vaikas ar kūdikis nuolat vemia, atrodo serga, bet negalite nustatyti priežasties (pvz., skrandžio gripas).
  • Jūsų vaikas turi stiprų pilvo skausmą.
  • Jūsų vaikas atrodo pastebimai apatiškas ir tylus.
  • Kūdikis ar mažylis vemia naktį arba netrukus atsikėlus (blaivus).
  • Vaikas vemia krauju arba vėmalas primena kavos tirščius arba yra ryškiai žalios spalvos.

Vėmimas kūdikiui ir vaikui: rizika

Kūdikių ir vaikų vėmimas: gydytojo apžiūra

Kai nuvešite vaiką pas gydytoją, jis pirmiausia paklaus apie tikslius simptomus ir ligos istoriją (anamnezę). Svarbūs klausimai apima:

  • Kada vaikas pradėjo vemti?
  • Kaip dažnai jis ar ji iki šiol vėmė?
  • Kaip atrodo vėmimas?
  • Kaip vaikas vemia (srovele, upeliu ir pan.)?
  • Ar yra modelis? Pavyzdžiui, ar kūdikis vemia naktį, tam tikru paros metu arba pavalgius tam tikro maisto?
  • Ar vaikas vartoja skysčių?
  • Ar neseniai keliavote ar vaikas neseniai buvo sužeistas (kritimas, nelaimingas atsitikimas)?

Tam tikrais atvejais būtini papildomi tyrimai. Įtarus skysčių trūkumą, gydytojas paims iš vaiko kraujo ir ištirs jį laboratorijoje. Elektrolitų koncentracija parodys, ar vaikas yra dehidratuotas ir, jei taip, kaip stipriai. Jei gydytojas įtaria konkrečią vėmimo būklę, pvz., medžiagų apykaitos sutrikimą, specifiniai kraujo tyrimai gali suteikti tikrumo.

Kūdikių ir vaikų vėmimas: gydytojo paskirtas gydymas

Užkirsti kelią kūdikių ir vaikų vėmimui

Dažnai neįmanoma išvengti kūdikio ar mažylio vėmimo – pavyzdžiui, jei priežastis yra virusinė infekcija (pvz., gastroenteritas). Tačiau tam tikrais atvejais kūdikių ir mažų vaikų vėmimo galima išvengti:

  • Pykinimas kelionėse: neleiskite vaikui žiūrėti knygos ar filmo transporto priemonėje. Pasodinkite jį taip, kad jis galėtų žiūrėti pro langą ir, jei reikia, paimti specialią kramtomąją gumą nuo kelionių ligos. Pasirūpinkite grynu oru ir, jei įmanoma, reguliariai pertraukite vairavimą.
  • Jaudulys: stenkitės nuraminti vaiką įdomių išgyvenimų ar įvykių metu. Paimkite jį ant rankų ir ramiai su juo pasikalbėkite. Taip galima išvengti susijaudinimo sukelto vėmimo kūdikiui ar kūdikiui.