Senovės graikai Priaposą garbino kaip seksualumo ir vaisingumo dievą, šiandien jis savo vardą suteikia seksualiniam sutrikimui. Priapizmas – tai dažniausiai skausminga nuolatinė erekcija, kuri trunka ilgiau nei dvi valandas, nors malonumo, ejakuliacijos ir orgazmo nėra. Įvairios ligos gali būti nesibaigiančios erekcijos priežastimi. Jei profesionalus gydymas nepradėtas per kelias valandas (daugiausia iki šešių valandų), kyla rimtų pažeidimų (erekcijos disfunkcijos ir kt.) pavojus. Priapizmas yra nepaprastoji urologinė situacija, todėl ją reikia gydyti kuo greičiau.
Kaip atsiranda nuolatinė erekcija?
Normali erekcija atsiranda atsipalaidavus varpos raumenims ir kartu padidėjus kraujo tiekimui iš arterijų. Dėl to vyriškojo nario erekcijos audinys (corpora cavernosa) išsipučia, o tai neleidžia nutekėti į venas ir taip grįžti atgal iš varpos kraujui. Po ejakuliacijos arterijos vėl susitraukia, todėl sumažėja spaudimas venoms, taigi ir erekcija (detumescencija).
Priapizmas pasireiškia maždaug 60 procentų visų atvejų be atpažįstamos priežasties (vadinamasis idiopatinis priapizmas). Likusiuose 40 procentų – šios formos vadinamos antriniu priapizmu – nuolatinę erekciją dažnai sukelia viena iš šių ligų/situacijų:
- Kraujo ligos, ypač pjautuvinė anemija, plazmocitoma, talasemija (Viduržemio jūros anemija), policitemija ir leukemija
- Traumos (varpos ar nugaros smegenų), susijusios su operacija arba po nelaimingų atsitikimų
- Pažeista nervų sistema, ypač nugaros smegenų pažeidimai, rečiau išsėtinė sklerozė (IS) arba cukrinis diabetas.
- Įvairūs navikai
- Piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais
- Vaistai impotencijai gydyti (ypač tie, kurie švirkščiami į varpą, taikant vadinamąją erekcijos audinių automatinę injekciją (SKAT)):
- Kiti vaistai, ypač perdozavus:
| Psichotropiniai vaistai (trazodonas ir chlorpromazinas) |
| Vaistai nuo kraujospūdžio (prazozinas ir nifedipinas) |
| Imunosupresantai |
| kortizono |
Kokie simptomai pasireiškia?
Skausminga nuolatinė erekcija (ilgesnė nei dvi valandos), nepažeidžiant gaktos, nesant seksualinės stimuliacijos. Vadinamasis didelio srauto priapizmas taip pat gali būti neskausmingas. Dažnai yra varpos išlinkimas į viršų. Po kelių valandų pamėlynuoja apyvarpė, gaktika, o vėliau ir visa varpa.
Kaip gydomas priapizmas?
Diagnozė nustatoma remiantis paciento aprašymu. Ultragarsiniai tyrimai (dupleksinė sonografija) ir kraujo mėginio iš erekcijos audinio analizė suteikia informacijos apie priapizmo priežastį.
Gydymas susideda iš neatidėliotino skausmo malšinimo ir kitų priemonių. Gydytojas pirmiausia stengiasi sumažinti varpos patinimą vaistais. Tablečių pavidalo veiklioji medžiaga terbutalinas ypač veiksmingas esant didelio srauto priapizmui po SKAT terapijos ir spontaniškam, dažnai pasitaikančiam priapizmui. Jei po maždaug 30 minučių pagerėjimo nėra, kraujas iš erekcijos audinio siurbiamas švirkštu. Jei erekcija pasikartoja, kraujagysles sutraukiantys vaistai (etilefrinas, epinefrinas) arba metileno mėlynasis švirkščiamas tiesiai į erekcijos audinį. Paskutinis variantas – chirurginė procedūra, kurios metu arba sumažinamas arterinio kraujo tiekimas į varpą (selektyvi varpos arterijų embolizacija), arba pagerinamas veninis nutekėjimas (šunto operacija).
