Šlapimo takų infekcija: simptomai ir priežastys

Trumpa apžvalga

  • Simptomai: dažnas, skausmingas šlapinimasis nedideliu kiekiu šlapimo, į mėšlungį panašus skausmas šlapimo pūslėje, dažnai nemalonus kvapas, drumstas šlapimas (retai su krauju), kartais karščiavimas.
  • Priežastys ir rizikos veiksniai: Dažniausiai bakterijos, kartais kiti patogenai, dažnai dėl bakterijų pernešimo iš išangės srities; rizikos veiksniai: dažni lytiniai santykiai, šlapimo nutekėjimo kliūtys, šlapimo pūslės kateteriai, cukrinis diabetas, imuninės ligos
  • Diagnozė: ligos istorija, įvairūs šlapimo tyrimai, ultragarsinis tyrimas (sonografija), prireikus papildomi tyrimai, pvz., šlapimo srauto matavimas (uroflowmetrija) arba šlapinimosi cistograma (rentgeno tyrimas).
  • Profilaktika: Pakankamas skysčių vartojimas, reguliarus šlapinimasis, tam tikri kontracepcijos metodai, tinkama intymi higiena; lėtiniais atvejais po gydytojo konsultacijos galima vartoti vaistus ar, pvz., imuninę stimuliaciją.

Kas yra cistitas?

Cistitą paprastai lydi dažnas noras šlapintis ir skausmas šlapinimosi metu. Daugeliu atvejų cistitas yra nekomplikuotas. Tačiau negydomas jis kartais sukelia pielonefritą, kuris yra rimta komplikacija, dėl kurios reikia skubios medicininės pagalbos.

Po menopauzės šlapimo pūslės infekcijų rizika vėl šiek tiek padidėja. Dėl mažėjančio estrogeno kiekio plonėja gleivinė šlaplėje, todėl mikrobai lengviau prasiskverbia į šlapimo pūslę.

Šlapimo pūslės infekcijos dažniau pasitaiko kūdikiams ir mažiems vaikams, nepriklausomai nuo lyties. Viena iš priežasčių yra ta, kad imuninė sistema dar nėra taip gerai išvystyta kaip suaugusiųjų. Jei cistitas pasireiškia ypač dažnai, kartais galimi šlapimo takų ir lytinių organų apsigimimai, ypač jauniems berniukams.

Komplikuotas ar nekomplikuotas cistitas?

Tačiau jei vienas iš šių veiksnių įvyksta, tai dažnai skatina cistito vystymąsi ir sukelia komplikacijų. Gydytojai tai apibūdina kaip sudėtingą cistito formą.

Ypatingos cistito formos

Be klasikinio cistito, yra ir kitų, žymiai retesnių formų, tokių kaip:

  • Intersticinis cistitas yra lėtinis ir neturi bakterinės ar virusinės priežasties.
  • Sergant emfizeminiu cistitu, šlapimo pūslėje susidaro dujos, kurios dažnai paveikia sergančius diabetu.

Ar cistitas yra užkrečiamas?

Laikantis tinkamos higienos, užsikrėtimo cistitu rizika yra maža, bet vis tiek yra.

Tiesioginė infekcija galima ir per lytinius santykius. Čia dažniausiai prezervatyvai neleidžia bakterijoms patekti į šlaplę.

Kokie simptomai?

Klasikiniai dažnos (nesudėtingos) šlapimo pūslės infekcijos požymiai yra skausmas šlapinantis, kuris dažniausiai jaučiamas kaip deginimo pojūtis. Be to, esant šlapimo pūslės uždegimui būdingas stiprus ir dažnas noras šlapintis. Daugeliu atvejų šlapinimosi metu išsiskiria tik nedidelis šlapimo kiekis.

  • Skausmas šlapinimosi metu
  • Sunkumas šlapintis
  • Dažnas šlapinimasis
  • Padidėjęs šlapinimasis naktį (nikturija)
  • Skausmas šlapimo pūslės srityje (viršpubinis skausmas)
  • Mėšlungis, skausmingas šlapimo pūslės susitraukimas ir stiprus noras šlapintis (tenezmas)

Be to, yra ir kitų požymių, kai kurie iš jų rodo cistitą:

  • Drumstas ir (arba) nemalonaus kvapo šlapimas
  • Moterims padaugėja išskyrų (fluoro), jei infekcija plinta ir į makštį
  • Karščiuoja, bet retai sergant paprastu cistitu.
  • Nekontroliuojamas šlapimo nutekėjimas: noras šlapintis yra toks staigus ir įtikinamas, kad nukentėję asmenys nebegali laiku nueiti į tualetą (spartus šlapimo nelaikymas)
  • Šlapimo spalva rusva arba rausva: retais atvejais pastebimas šlapimo spalvos pasikeitimas dėl kraujo (makrohematurija). Kita vertus, plika akimi nematomos kraujo priemaišos yra dažnesnės (mikrohematurija).

Kas sukelia cistitą?

Iki šiol dažniausia cistito priežastis yra bakterijos. Daugeliu atvejų ligos sukėlėjai atsiranda žarnyne, patenka per šlaplę ir „lipa“ iki šlapimo pūslės. Atvirkštinis atvejis, kai uždegimas prasideda inkstuose, o mikrobai iš ten šlapimtakiais nusileidžia į šlapimo pūslę, yra labai retas.

Rečiau pasitaiko ir cistito atvejų be bakterijų. Tokiais atvejais galimos cistito priežastys gali būti ir grybeliai, tokie kaip Candida albicans, parazitai ir virusai (pavyzdžiui, adeno- arba poliomos virusai).

Priešingu atveju cistitas kartais pasireiškia ir kaip šalutinis tam tikrų vaistų, pavyzdžiui, ciklofosfamido, vartojamo navikinėms ligoms, poveikis. Taip pat gali būti, kad spinduliuotė dubens srityje gali sukelti cistitą (radiacinį cistitą).

Kas tiksliai atsitinka cistito metu?

Kai atsiranda cistitas, pažeidžiama šlapimo pūslės gleivinė.

Kraujas šlapime taip pat gali atsirasti dėl sudirgusios šlapimo pūslės gleivinės, tačiau tai vienas iš retesnių ligos požymių.

Rizikos veiksniai

Tam tikri rizikos veiksniai padidina ir cistito išsivystymo tikimybę, ir komplikuotos eigos riziką. Jie apima:

  • Dažni lytiniai santykiai (medaus mėnesio cistitas): mechaninė trintis leidžia žarnyno patogenams iš išangės srities lengviau patekti į šlaplę.
  • Ilgas šlapimo pūslės kateteris
  • Šlapimo pūslės disfunkcija: jei šlapimas kaupiasi, bakterijos randa optimalią dirvą daugintis. Tai gali sukelti pasikartojančias šlapimo takų infekcijas.
  • Cukrinis diabetas: Sergantys asmenys paprastai yra labiau jautrūs infekcijoms, o padidėjęs cukraus kiekis šlapime taip pat yra maistinė medžiaga bakterijoms.
  • Susilpnėjusi imuninė sistema: sukelia, pavyzdžiui, hipotermija (šalti, šlapi drabužiai) arba psichologinis poveikis, pavyzdžiui, stresas.
  • Mechaninės intervencijos, tokios kaip cistoskopija ir drėkinimas.
  • Nėštumas ir gimdymas: šlapimo takai išsiplėtę dėl hormonų pokyčių nėštumo metu ir pirmosiomis savaitėmis po gimdymo. Dėl to mikrobai lengviau prasiskverbia ir patenka į šlapimo takus.

Kaip gydomas cistitas?

Cistito gydymo tikslas – visų pirma, kad varginantys simptomai greičiau išnyktų ir būtų išvengta galimų komplikacijų. Nekomplikuotas cistitas dažnai užgyja savaime, nenaudojant antibiotikų. Iš principo į gydytoją patartina kreiptis, jei atsiranda simptomų ir ypač jei cistitas nepraeina.

Bendrosios ir vaistų terapijos priemonės

Tinkamai gydydamas cistitą, gydytojas gali pagreitinti sveikimo procesą ir stebėti galimus rizikos veiksnius. Paprastai jis skiria bendrąsias terapijos priemones ir, jei reikia, vaistus, pavyzdžiui, antibiotikus.

Be to, vaistažolių alternatyvos gali būti naudojamos ypač dažnai pasikartojančioms šlapimo pūslės infekcijoms. Tai apima, pavyzdžiui, preparatus su meškauogių lapais, nasturtų ar krienų šaknimis. Kalbant apie meškauogių lapus, svarbu jų nevartoti ilgiau nei savaitę ir ne dažniau kaip penkis kartus per metus. Nukentėjusiesiems geriausia iš anksto pasikalbėti su gydytoju.

Kaip ir beveik visų bakterinių infekcijų atveju, antibiotikai yra pasirinkimo vaistas nuo bakterijų sukelto cistito. Gydytojai dažniausiai juos skiria kapsulėmis arba tabletėmis. Sunkesniais atvejais, kai cistitas sukelia inkstų dubens uždegimą (pielonefritą), antibiotikai kartais leidžiami tiesiai į veną infuzijos būdu.

Iš esmės gydytojai stengiasi, kad gydymas antibiotikais būtų kuo veiksmingesnis ir trumpesnis, kad sumažintų vadinamojo atsparumo antibiotikams išsivystymo riziką. Atsparumas – tai bakterijų nejautrumas tam tikroms veikliosioms medžiagoms.

Jei gydymas antibiotikais neduoda jokio poveikio, tai dažnai būna įvairių priežasčių. Kartais tai nutinka dėl vartojimo klaidų vartojant vaistus arba neatpažinti rizikos veiksniai trukdo sėkmei. Jei priežasties pašalinti nepavyksta, gydytojai dažniausiai pakeičia kitą antibiotiką.

Cistitas: gydymas nėštumo metu

Cistito gydymas nėštumo metu taip pat pagrįstas antibiotikais. Tačiau gydytojai naudoja preparatus, kurie yra gerai toleruojami šiuo konkrečiu gyvenimo etapu. Tai visų pirma veikliosios medžiagos iš penicilinų ir cefalosporinų grupių, taip pat fosfomicinas-trometamolis.

Kadangi cistitas nėštumo metu kartais sukelia rimtų komplikacijų, svarbu kuo anksčiau kreiptis į gydytoją. Tik tokiu būdu galima pradėti tinkamą gydymą ir išvengti komplikacijų. Net ir naudojant nereceptinius preparatus ar namines priemones, nėštumo metu svarbu iš anksto pasitarti su gydytoju.

Cistitas: namų gynimo priemonės

Preparatų, kurių sudėtyje yra D-manozės, kurie dažniausiai naudojami kaip profilaktinė priemonė nuo nekomplikuotų, pasikartojančių moterų šlapimo takų infekcijų, vaistinėse ar vaistinėse taip pat paprastai galima įsigyti be recepto. Vaikams, kurie dažnai serga šlapimo pūslės infekcijomis, gydytojai rekomenduoja manozę vartoti tik nuo vėlyvos vaikystės ir paauglystės.

Namų gynimo priemonės turi savo ribas. Jei simptomai išlieka ilgai, negerėja ar net pablogėja, visada reikia kreiptis į gydytoją.

Kokios namų gynimo priemonės taip pat padeda, o kurių geriau vengti, sužinosite čia: Cistitas – namų gynimo priemonės.

Homeopatija – gydyti cistitą be antibiotikų?

Homeopatiniai vaistai gali būti naudojami papildant tradicinį medicininį cistito gydymą, tačiau homeopatijos samprata ir specifinis jos veiksmingumas yra prieštaringi moksle ir nėra aiškiai įrodyti tyrimais.

Norėdami gauti daugiau informacijos, spustelėkite čia: Homeopatija nuo cistito.

Kaip diagnozuojamas cistitas?

Jaunai, šiaip sveikai moteriai cistitas turi kitokią reikšmę nei, pavyzdžiui, jauniems vyrams, nėščiosioms ar diabetikams.

Ligos istorija taip pat dažnai parodo, ar cistitas yra komplikuotas, ar nekomplikuotas.

Šlapimo diagnostika

Kitais atvejais, pavyzdžiui, nėščioms moterims, vaikams ar jauniems vyrams, tolesni tyrimai atliekami po ligos istorijos. Šlapimo diagnostika ypač svarbi įtarus cistitą. Gydytojas įvairiais metodais paskiria šlapimo tyrimą dėl bakterijų ir kraujo:

  • Mikroskopinis šlapimo tyrimas: leidžia tiksliau įvertinti bakterijų skaičių ir identifikuoti ląsteles.
  • Šlapimo kultūra: šlapime esantys patogenai auginami specialioje maistinėje terpėje, kad būtų galima tiksliai juos identifikuoti.

Šlapimo tyrimo juostelės nepakanka kaip vienintelės diagnostikos priemonės. Tačiau gydytojas jį naudoja, jei pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar bakterijų šlapime apskritai yra daugiau. Jei cistito simptomų nėra, nors bakterijų skaičius šlapime yra padidėjęs (besimptomė bakteriurija), gydymas nėra visiškai būtinas.

Norėdami ištirti šlapimo mėginį, gydytojai prašo vadinamojo „vidurio šlapimo“. Tai reiškia, kad šlapimas turi būti renkamas iš jau tekančios šlapimo srovės. Todėl pirmieji arba paskutiniai mililitrai patenka į tualetą.

Vaizdo tyrimai

Įtarus inkstų uždegimą ar kitus komplikuojančius veiksnius, kaip papildomą tyrimą galima atlikti ultragarsinį tyrimą (sonografiją). Tai leidžia nustatyti likusio šlapimo kiekį, o tai leidžia gydytojui padaryti išvadas apie šlapimo pūslės ištuštinimo sutrikimą.

Kokia cistito eiga?

Didžioji dauguma cistito yra nekenksmingi. Paprastas cistitas užgyja spontaniškai arba taikant tinkamą gydymą antibiotikais vos po kelių dienų. Kai kurios moterys reguliariai patiria pasikartojantį cistitą, o rizika ypač didėja su amžiumi.

Jei pastebėjote būdingus cistito simptomus, kuo greičiau kreipkitės į gydytoją. Nors dažna šlapimo pūslės infekcija yra gana nekenksminga, komplikacijų rizika padidėja, jei sergantieji tiesiog laukia. Lėtinių šlapimo pūslės infekcijų riziką taip pat galima žymiai sumažinti laiku pradėjus gydymą antibiotikais.

Galimos cistito komplikacijos

Pasikartojantis cistitas: žmonėms, kurie ypač dažnai kenčia nuo cistito, gydytojai taip pat nurodo lėtinį ar pasikartojantį cistitą. Pagal apibrėžimą gydytojai mano, kad tai yra atvejis, kai kas šešis mėnesius arba tris kartus per metus atsiranda bent du cistito epizodai. Šioje formoje netipiški patogenai taip pat dažniau sukelia.

Be bendro, sunkaus ligos jausmo, pielonefritas taip pat pasireiškia simptomais, būdingais viršutinių urogenitalinių takų infekcijai. Dažnai pridedami specifiniai šlapimo pūslės uždegimo ligos požymiai. Kita vertus, inkstų funkcija neturi įtakos.

Epididimitas: kaip patogenai kai kuriais atvejais pakyla į inkstų dubenį, vyrams jie pasiekia epididimį per kraujagysles. Rezultatas yra prielipo uždegimas, kurį lydi patinimas ir kartais stiprus skausmas. Kadangi spermos ląstelės bręsta prielipyje, ekstremaliais atvejais gali atsirasti net nevaisingumas.

Nėštumo komplikacijos: Nėščios moterys dažniau kenčia nuo šlapimo pūslės infekcijų dėl tam tikrų hormoninių pokyčių. Retais ir ypač nepalankiais atvejais gali kilti priešlaikinio gimdymo, sumažėjusio gimimo svorio ir tam tikros formos aukšto kraujospūdžio nėštumo metu (preeklampsijos) rizika.

Kaip išvengti cistito?

Kai kurie žmonės yra labiau linkę susirgti šlapimo pūslės infekcija nei kiti. Tai priklauso nuo įvairių veiksnių. Tačiau yra tam tikrų priemonių, kurios padeda išlaikyti šlapimo takų sveikatą. Be to, yra ir kitų pasikartojančių šlapimo pūslės infekcijų profilaktikos galimybių, tačiau kai kurioms iš jų būtina gydytojo konsultacija.

Ką galite padaryti patys

  • Gerkite daug: geriausia bent du litrus vandens ir nesaldintos žolelių ar vaisių arbatos.
  • Reguliariai lankykite tualetą: stenkitės neslopinti noro šlapintis. Jei šlapimas dažniau išplauna šlaplę, bakterijoms ten sunkiau kilti. Ypač po lytinių santykių moterims svarbu pasišlapinti (per dešimt–penkiolika minučių).
  • Atkreipkite dėmesį į šluostymo kryptį: Jei po tualeto šluostės iš priekio į galą, bakterijų iš išangės į šlaplę netrinkite.
  • Laikykite šiltai: ypač pėdas ir pilvą. Atvėsus susilpnėja imuninė sistema, todėl bakterijoms lengviau daugintis.
  • Užtikrinkite reguliarią, bet ne per didelę intymią higieną: Intymią zoną geriausia plauti tik šiltu vandeniu arba prausimosi losjonu, kurio pH vertė pritaikyta makšties aplinkai. Muilas, intymūs purškikliai ar dezinfekavimo priemonės kartais dirgina jautrią gleivinę.

Pasikartojančio cistito prevencija

  • D-mannozė: Remiantis pradiniais tyrimais, atrodo, kad D-mannozė turi prevencinį poveikį, panašų į antibiotikų poveikį pasikartojančioms šlapimo takų infekcijoms. Manozė jungiasi prie bakterijų ląstelių procesų (pili) ir taip neleidžia joms prisitvirtinti prie šlapimo pūslės gleivinės.
  • Imuniteto stimuliavimas: skiriant nužudytus patogenus, taip pat galima treniruoti imuninę sistemą taip, kad būtų mažiau šlapimo pūslės infekcijų. Imunitetą stimuliuoti galima tiek vartojant tabletes, tiek suleidžiant injekcijas (vakciną).
  • Estrogenai: Moterims po menopauzės kai kuriais atvejais padeda receptinis estrogenų tepalas, siekiant sumažinti šlapimo takų infekcijų dažnį.

Remiantis kai kuriais tyrimais, prebiotikų arba tam tikrų laktobacilų padermių vartojimas, taip pat spanguolių vartojimas taip pat gali padėti išvengti pasikartojančių šlapimo pūslės infekcijų. Tačiau (vis dar) trūksta pakankamai mokslinių įrodymų. Duomenys apie spanguolių produktus (pvz., sultis, kapsules, tabletes) yra nenuoseklūs. Dėl šios priežasties šiuo metu galiojančiose medicinos rekomendacijose nėra jokių konkrečių rekomendacijų.