Šviesos terapija: kam ji tinka?

Kas yra šviesos terapija?

Šviesos terapijoje naudojamas įvairių šviesos formų poveikis kūnui. Klasikinėje šviesos terapijoje naudojamas švitinimas ryškia fluorescencine šviesa, kuri fiziškai atitinka saulės šviesą.

Kada naudinga šviesos terapija?

Šviesos terapija taikoma įvairioms ligoms gydyti. Priklausomai nuo ligos tipo, gali būti naudinga klasikinė šviesos terapija arba UV šviesos terapija.

Klasikinė šviesos terapija

Klasikinę šviesos terapiją (palaikomąją) galima taikyti esant šioms ligoms

  • Depresija
  • migrena
  • miego sutrikimai
  • valgymo sutrikimų
  • burn-out

Ryški lengvo dušo šviesa sugrąžina vidinį laikrodį į sinchronizavimą ir tuo pačiu užtikrina, kad serotonino lygis vėl padidės.

UV šviesos terapija

UV-A ir UV-B spinduliuotė (ultravioletinė spinduliuotė) daugiausia naudojama dermatologinėms ligoms gydyti:

  • psoriazė
  • Baltųjų dėmių liga (vitiligo)
  • Neurodermitas (atopinė egzema)
  • Odos T ląstelių limfomos (mycosis fungoides)
  • Transplantato prieš šeimininką liga – sisteminė liga po kaulų čiulpų transplantacijos

PUVA (psoraleno ir UV-A fototerapija) yra viena iš efektyviausių šviesos terapijos formų.

Perskaitykite mūsų straipsnį PUVA, kad sužinotumėte, kaip veikia psoralenas ir UV-A fototerapija ir ką reikia turėti omenyje.

Kaip veikia šviesos terapija?

Kas nutinka klasikinės šviesos terapijos metu?

Sėkmingai šviesos terapijai reikalingas ne mažesnis kaip 2,500–10,000 300 liuksų apšvietimas. Tam reikia specialaus šviesos terapijos prietaiso, nes įprastos lemputės skleidžia tik apie 800–XNUMX liuksų.

Lengvas dušas skleidžia fluorescencinę, išsklaidytą plataus spektro šviesą, kuri labiausiai atitinka natūralią saulės šviesą. Šviesos terapija efektyviausia, kai šviesa sugeriama per akies tinklainę. Taip jis pasiekia vadinamąjį suprachiasmatinį branduolį – smegenų dalį, kuri atlieka lemiamą impulsų generatoriaus vaidmenį cikardiniam ritmui (dienos ritmui), taigi ir serotonino bei melatonino lygiui.

Šviesos terapija paprastai pradeda veikti po trijų ar keturių dienų. Jei per šį laiką šviesos terapija neduoda jokio poveikio, galima padidinti šviesos intensyvumą arba pailginti apšvietimo trukmę. Taip pat naudingas papildomas vakarinis lengvas dušas. Šviesos terapija paprastai trunka vieną savaitę, tačiau atkryčių atveju gali būti kartojama arba taikoma reguliariai. Norėdami išvengti sezoninės depresijos, kai kurie sergantieji profilaktinę šviesos terapiją pradeda jau spalio mėnesį.

Kas nutinka UV-A arba UV-B fototerapijos metu?

Kas nutinka spalvų šviesos terapijos metu?

Ypatingas atvejis – naujagimių gelta. Tokiu atveju naujagimio organizme kaupiasi raudonųjų kraujo kūnelių skilimo produktas bilirubinas, kuris nudažo odą ir akis geltonai. Jei bilirubino kiekis viršija tam tikrą lygį, tai gali sukelti smegenų pažeidimą. Tai gali būti pašalinta naudojant spalvotos šviesos terapiją. Trumpabangi mėlyna šviesa padeda naujagimiui greičiau išskirti bilirubiną.

Kokia yra šviesos terapijos rizika?

Nėra žinomų rimtų šviesos terapijos šalutinių poveikių. Retai atsiranda galvos skausmas, akių dirginimas ar odos tempimo jausmas. Tačiau šie simptomai išnyksta po kelių valandų. Mėlynosios šviesos terapija naujagimiams gali sukelti odos bėrimus, padidėjusį skysčių netekimą ir viduriavimą. Fototerapijos UV spinduliuotė iš esmės veikia kaip natūrali saulės šviesa, o perteklius gali būti kancerogeninis ir pagreitina odos senėjimą.

Į ką reikia atsižvelgti atliekant šviesos terapiją?

Taip pat svarbus reguliarus gydymas, net ir dienomis be simptomų. Vakaro šviesos terapija turėtų būti atliekama tik pasitarus su gydytoju, nes lengvas dušas gali sutrikdyti cirkadinį miego ir pabudimo ritmą. Tam tikri vaistai, tokie kaip tricikliai antidepresantai, neuroleptikai ar ličio preparatai, padidina jautrumą šviesai. Dėl šios priežasties prieš pradedant šviesos terapiją reikia atlikti oftalmologo apžiūrą. Taip pat dėl ​​visų akių ligų rekomenduojama išankstinė oftalmologo konsultacija.

UV fototerapija niekada neturėtų būti taikoma žmonėms, turintiems genetinių defektų, kuriems yra padidėjęs jautrumas šviesai arba padidėjusi odos vėžio rizika (pavyzdžiui, pigmentinė kseroderma, Cockayne sindromas ir Bloom sindromas). Taip pat patariama būti atsargiems, jei buvo buvęs odos vėžys arba sunkus, radiacijos sukeltas odos pažeidimas. Aptarkite su gydytoju gydymo riziką ir naudą.