Trumpa apžvalga
- Apibrėžimas: audinių įstrigimas susiaurėjusioje sąnario erdvėje; nuolatinis mobilumo apribojimas
- Formos: pirminis susitrenkimo sindromas, pagrįstas kaulų struktūros pasikeitimu; antrinis impingement sindromas, sukeltas kitos ligos ar sužalojimo
- Diagnozė: ligos istorija, fizinė apžiūra, vaizdo gavimo procedūros (rentgenas, MRT, ultragarsas)
- Gydymas: Priklausomai nuo pažeidimo tipo ir sunkumo, konservatyvi terapija (fizioterapija, vaistai nuo skausmo) arba chirurgija.
- Simptomai: Pažeisto sąnario skausmas; ilgainiui judumas dažnai būna ribotas; iš dalies pažeidžiamas sąnarys, taip pat aplinkiniai audiniai
- Priežastys ir rizikos veiksniai: Sąnario kaulų pakitimai ar sužalojimai; stiprus stresas dažnai taip pat prisideda prie ligos vystymosi
- Ligos eiga ir prognozė: Priklauso nuo pažeidimo tipo ir gydymo tipo; galimas sunkesnis sąnarių pažeidimas
Kas yra impingingo sindromas?
Atsitrenkimo sindromas dažniausiai pasireiškia peties sąnaryje. Ja serga apie dešimt procentų gyventojų, maždaug 50 metų amžiaus vyrai ir moterys maždaug vienodai dažnai. Smūgio sindromas dažnai pasireiškia ir klubo sąnaryje. Rečiau pacientai kenčia nuo čiurnos sąnario sumušimo sindromo.
Daugiau apie šią temą galite perskaityti mūsų straipsniuose „Susimušimas – pečiai“ ir „Susimušimas – klubai“.
Susidūrimo sindromo formos
Priklausomai nuo to, kurios struktūros yra suspaustos, peties smūgio sindromą galima suskirstyti į dvi formas:
Pirminio išleidimo angos susikirtimo sindromas atsiranda dėl kaulinių struktūrų pokyčių, tokių kaip kaulo spygliuočiai arba pernelyg pasviręs kaulo stogas.
Antrinis ne išleidimo angos susikirtimo sindromas yra kitos būklės ar sužalojimo, dėl kurio sumažėja sąnario tarpas, rezultatas. Tai apima, pavyzdžiui, bursos uždegimą (bursitą) ir sausgyslių ar raumenų pažeidimus.
Tinkamas asmuo, į kurį reikia kreiptis, jei įtariate impingement sindromą, yra ortopedijos ir traumų chirurgijos specialistas. Išsamus jūsų simptomų aprašymas jau suteikia gydytojui vertingos informacijos apie jūsų dabartinę sveikatos būklę. Gydytojas užduos tokius klausimus, pavyzdžiui:
- Ar prisimenate stiprų įtampą ar sužalojimą tuo metu, kai prasidėjo skausmas?
- Ar skausmas nuobodus ir spinduliuoja iš sąnario?
- Ar skausmas sustiprėja naktį ar gulint ant pažeisto šono?
- Ar pažeisto sąnario judesių diapazonas yra ribotas?
Pažeisto sąnario rentgeno nuotrauka, ultragarsinis tyrimas (sonografija) ir magnetinio rezonanso tomografija (MRT) patvirtina patikimą diagnozę.
Rentgeno tyrimas
Rentgeno tyrimas yra pirmasis pasirinkimo diagnostikos įrankis impingement sindromui. Jei gydantis ortopedas neturi savo rentgeno įrangos, jis nukreips jus į radiologijos praktiką ir aptars su jumis gautus rezultatus. Rentgeno nuotraukoje galima aptikti tipiškus kaulų struktūros pokyčius.
Ultragarsas (sonografija)
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) yra kur kas pranašesnė už ultragarsinius tyrimus, nes leidžia daug tiksliau nufotografuoti minkštuosius audinius (raumenis, sausgysles, bursą). Taip pat labai tiksliai pavaizduotos kremzlės ir kaulų iškilimai. Todėl MRT vaizdas visada daromas prieš bet kokią planuojamą sąnario rekonstrukcijos operaciją, kad būtų galima patikimai diagnozuoti.
Be to, geras minkštųjų audinių vaizdas leidžia tiksliau planuoti chirurginę intervenciją.
Ar dėl sužalojimo reikia operacijos?
Konservatyvi terapija
Ankstyvosiose stadijose daugiausia dėmesio skiriama vadinamajai konservatyviajai terapijai. Esant galimybei, pažeistas sąnarys tausojamas, išvengiama skausmą didinančių streso veiksnių (sporto, fiziškai įtempto darbo).
Priešuždegiminiai skausmą malšinantys vaistai (ibuprofenas arba acetilsalicilo rūgštis) paprastai malšina skausmą, bet nepaveikia jį sukėlusios priežasties.
Fizioterapija paprastai taip pat gerai padeda sumažinti skausmą. Kai kuriais atvejais šių priemonių (ypač pečių suspaudimo atveju) pakanka, kad pacientai galėtų gyventi dažniausiai be simptomų ir be operacijos.
Priežastinė terapija
Susidūrimo sindromas – artroskopija
Artroskopija – tai minimaliai invazinis chirurginis metodas, kai per du tris nedidelius odos pjūvius į sąnarį įvedama kamera su integruotu šviesos šaltiniu ir specialiais chirurginiais instrumentais. Šis chirurginis metodas leidžia gydytojui ištirti, ar sąnarys nepažeistas, ir gauti viso sąnario apžvalgą.
Po to dažnai tiesiogiai taikomas chirurginis gydymas, kurio metu nušlifuojami visi kauliniai iškilimai, ribojantys sąnario judėjimo laisvę. Jei kremzlės pažeidimas jau yra, gydytojas dažniausiai pašalina ir tai.
Esant pažengusioms impingement sindromo stadijoms, sausgyslės kartais jau plyšta: jas galima susiūti ir rekonstruoti atliekant artroskopiją. Tada odos pjūviai užsiuvami keliais dygsniais ir palieka kur kas diskretiškesnius randus nei atliekant atvirą operaciją.
Susidūrimo sindromas nebūtinai gali būti „išmokytas“. Tačiau, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą ir tipą, galima išvengti tolesnio sąnario pažeidimo ir sumažinti skausmą. Tegul fizinis terapeutas parodys pratimus raumenims stiprinti. Stiprinti tuos raumenis, kurie reikalingi norint pasukti sąnarį į išorę (išoriniai suktuvai), tikrai turėtų būti skirti klubo susimušimui.
Išoriniai rotatoriai padeda efektyviai padidinti sąnarių tarpą. Taip pat svarbus atitinkamų raumenų tempimas. Be to, po operacijos, siekiant užkirsti kelią raumenų atrofijai, būtinai reikia atlikti raumenų stiprinimo pratimus.
Kokie yra susitraukimo sindromo simptomai?
Simptomai peties sąnaryje
Kai peties sąnaryje atsiranda susitrenkimo sindromas, pacientai praneša apie ūmų skausmo atsiradimą ankstyvosiose stadijose, kuris ramybės metu yra nepastebimas ir sustiprėja fizinio krūvio metu (ypač atliekant veiklą virš galvos). Pacientai dažnai nurodo provokuojančią situaciją (fizinis krūvis, šalčio poveikis, sužalojimas). Skausmas apibūdinamas kaip gilus sąnaryje ir dažnai sustiprėja naktį, todėl gulėti ant pažeisto šono beveik neįmanoma.
Simptomai klubo sąnaryje
Atsitrenkimo sindromas dažnai rodo labai klastingą klubo sąnario simptomų atsiradimą. Iš pradžių klubo sąnario skausmas pasireiškia tik sporadiškai ir dažnai pacientas jį apibūdina kaip kirkšnies skausmą. Tačiau fizinio krūvio metu skausmas sustiprėja, o vėliau dažnai spinduliuoja į šlaunį. Dažniausiai jie sustiprėja 90 laipsnių sulenktą koją pasukus į vidų (vidinis sukimasis su 90 laipsnių lenkimu).
Priežastys ir rizikos veiksniai
Smūgio sindromas turi keletą priežasčių. Jie skirstomi į kaulų struktūrinius pokyčius, taip pat į minkštųjų audinių (raumenų, sausgyslių, bursos) pažeidimus. Susidūrimo sindromo rizika didėja su amžiumi, nors klubo sąnario susimušimo sindromas kartais pasireiškia ir jauniems sportininkams dėl padidėjusio judriųjų sąnarių apkrovos.
Peties smūgio sindromas: priežastys
Esant peties impingemento sindromui, sąnario tarpo susiaurėjimas atsiranda dėl kaulinių pakitimų akromione arba dėl aplinkinių minkštųjų audinių pažeidimo.
Vadinamasis išėjimo angos peties sindromas atsiranda dėl subakromialinės erdvės susiaurėjimo dėl peties kaulinių pokyčių, tokių kaip sąnarių dilimas (osteoartritas).
Kita vertus, ne išleidimo angos sumušimo peties sindromas atsiranda dėl aplinkinių minkštųjų audinių pažeidimo. Bursos uždegimas (bursitis subacromialis) dažnai sukelia patinimą ir taip susiaurina sąnario tarpą.
Klubo sumušimo sindromas: priežastys.
Daugeliu atvejų klubo sumušimo sindromas atsiranda dėl acetabulumo deformacijos. Acetabulum yra dubens kaulo dalis ir yra puodelio formos lizdas, kuris kartu su šlaunikaulio galva sudaro klubo sąnarį.
Kai susidaro kaulinės spygliuoklės pakraščiuose arba šlaunikaulio galvutėje (įkandimo deformacija), dažnai atsiranda skausmingas judesių apribojimas, ypač pasisukus į vidų (vidinis sukimasis) ir sulenkus (lenkiant) klubo sąnarį. Kaulų pokyčiai atsiranda, pavyzdžiui, dėl padidėjusio fizinio krūvio, todėl jauni sportininkai dažniau kenčia nuo klubų susikirtimo sindromo.
Ligos eiga ir prognozė
Suspaudimo sindromas dažniau sukelia uždegimą ir nusidėvėjimo požymius, jei sandarumas yra stiprus. Be to, nuolat spaudžiant nervus ir sausgysles, padidėja plyšimų ir audinių mirties (nekrozės) rizika.
Tiek per ilgas imobilizavimas, tiek operacija kelia sąnarių sustingimo riziką. Net ir sėkmingai išoperavus impingemento sindromą, pacientai turi atlikti kineziterapijos pratimus.
Smūgio sindromo visiškai išvengti nepavyks, tačiau norint subalansuoti sąnarių apkrovą ir išlaikyti judumą, rekomenduojama bendra forma ir reguliari mankšta.
Taip pat prasminga pakoreguoti stalo darbo vietą, kad būtų galima geresnė laikysena.
