Kas yra Parkinsono demencija?
Parkinsono demencija yra terminas, kurį gydytojai vartoja apibūdindami Parkinsono sindromu sergančių žmonių demencijos sutrikimą, atitinkantį tam tikrus reikalavimus. Tai apima tai, kad demencija prasideda palaipsniui ir progresuoja lėtai. Be to, turi būti sutrikusios bent dvi vadinamosios pažinimo funkcijos, pavyzdžiui, dėmesys, kalba ar atmintis.
Pažeidimai turi būti tokie sunkūs, kad apribotų kasdienį gyvenimą, nepaisant motorinių simptomų, susijusių su Parkinsono sindromu.
Parkinsono demencijos dažnis
Ne visi Parkinsono liga sergantys žmonės suserga demencija. Tačiau rizika yra maždaug šešis kartus didesnė nei bendrai populiacijai. Ekspertai mano, kad maždaug 40–80 procentų sergančiųjų susirgs Parkinsono demencija ligos eigoje.
Kiek trunka paskutinė Parkinsono demencijos stadija?
Tačiau žinoma, kad Parkinsono demencija padidina mirtingumą: daugelis sergančiųjų miršta maždaug per penkerius metus nuo Parkinsono demencijos pradžios.
Kokie yra Parkinsono demencijos simptomai?
Parkinsono demencija pasireiškia įvairiais kognityvinių funkcijų sutrikimais:
- Susilpnėjęs dėmesys: paveiktiems asmenims sunku atlikti užduotis, kurioms reikia didelio dėmesio
- Sunkumai planuojant ir vykdant veiklą
- Sulėtėjęs mąstymas
- Erdvinės orientacijos ir suvokimo sutrikimai
- Sunku prisiminti naujausius įvykius ar naujai išmoktą turinį
- Kartais sunku rasti žodžių ir kyla problemų formuojant sudėtingus sakinius
Skirtingai nuo Alzheimerio ligos, kuri pirmiausia pažeidžia trumpalaikę ir ilgalaikę atmintį, Parkinsono demencija daugiausia paveikia dėmesį ir mąstymo greitį. Gebėjimas mokytis taip pat išsaugomas, tačiau išmoktą turinį galima prisiminti tik pavėluotai.
Parkinsono demencija: diagnozė
Jei įtariama demencija, pvz., Parkinsono demencija, gydytojas atliks įvairius tyrimus. Tačiau pirmiausia jie surinks ligos istoriją (anamnezę), kalbėdami su nukentėjusiuoju ir jo artimaisiais. Pavyzdžiui, gydytojas paprašys išsamiai aprašyti simptomus, pvz., susikaupimo problemas. Gydytojas taip pat paklaus, kiek laiko šie simptomai tęsiasi, ar nėra kitų ligų ir kokius vaistus pacientas vartoja.
Po ligos istorijos pokalbio atliekama fizinė apžiūra. Gydytojas taip pat paims kraujo mėginį laboratorinei analizei.
Gydytojas taiko vadinamuosius trumpus kognityvinius testus, kad patikrintų, ar atitinkamas asmuo tikrai neserga Parkinsono demencija (ar kita demencija). Tačiau šie testai nėra labai reikšmingi lengvos demencijos atvejais. Tokiu atveju gali prireikti išsamaus neuropsichologinio tyrimo.
Jei įtariama demencija, dažnai vaizduojamos smegenys – naudojant kompiuterinę tomografiją (KT) arba magnetinio rezonanso tomografiją (MRT). Žmonių, sergančių demencija, vaizdai rodo, kad smegenų audinys susitraukė (atrofija). Neaiškiais demencijos atvejais atliekami tolesni tyrimai.
Parkinsono demencija: gydymas
Demencijos gydymas vaistais
Taip pat yra vaistų, kurie specialiai palengvina Parkinsono demencijos simptomus. Tai visų pirma preparatai, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos rivastigmino, kuris yra vadinamasis acetilcholinesterazės inhibitorius:
Acetilcholinesterazė yra fermentas, kuris skaido smegenyse nervinį pasiuntinį (neuromediatorių) acetilcholiną. Kaip ir sergant Alzheimerio demencija, sergant Parkinsono demencija taip pat trūksta acetilcholino. Rivastigminas pašalina šį trūkumą slopindamas fermentą, kuris paprastai skaido acetilcholiną. Tai reiškia, kad smegenų funkcijos, tokios kaip mąstymas, mokymasis ir prisiminimas, išlieka ilgiau. Be to, nukentėjusieji gali geriau susidoroti su kasdieniu gyvenimu.
Būkite atsargūs su antipsichoziniais vaistais!
Antipsichoziniai vaistai (neuroleptikai) yra vaistai, vartojami psichozės simptomams, tokiems kaip haliucinacijos, gydyti. Jie naudojami tam tikroms demencijos formoms gydyti. Tačiau sergant Parkinsono demencija dauguma antipsichozinių vaistų (klasikinių ir daugelio netipinių antipsichozinių vaistų) yra tabu. Taip yra dėl to, kad nukentėjusiems asmenims padidėja šalutinio poveikio rizika. Visų pirma, tokie vaistai gali labai pakenkti judrumui ir budrumui (budrumui) sergant Parkinsono sindromu.
Ne narkotikų priemonės
Atminties lavinimas („smegenų bėgimas“) tinka lengvoms Parkinsono demencijos formoms, jei sergantieji dalyvauja su malonumu ir be nusivylimo. Meninės-raiškos terapijos formos, tokios kaip tapyba, muzika ir šokis, taip pat gali turėti teigiamą poveikį nukentėjusiųjų gerovei ir sveikatai.
Sergant Parkinsono demencija, taip pat svarbu suprojektuoti gyvenamąsias patalpas, kurios atitiktų paciento poreikius. Tai apima galimų pavojaus ir sužalojimų šaltinių pašalinimą. Pavyzdžiui, mažus kilimus reikia nuimti (kyla užkliuvimo ir paslydimo pavojus!). Kad nukentėjusiesiems būtų lengviau orientuotis aplink savo keturias sienas, verta pažymėti skirtingus kambarius spalvomis ar simboliais ant durų, pavyzdžiui.
