Kas yra rentgenas?
Rentgeno spinduliuotė yra rentgeno diagnostikos pagrindas. Jį 1895 m. atrado vokiečių fizikas Wilhelmas Röntgenas.
Rentgeno spinduliai gaunami taikant didelę įtampą tarp dviejų elektros polių (anodo ir katodo). Gauta energija dalinai išspinduliuojama rentgeno spindulių pavidalu. Tai prasiskverbia į audinį, susilpnėja įvairiu laipsniu, priklausomai nuo jo tankio, tada gali būti surenkama ir matoma. Tankus audinys (pvz., kaulas) labiau susilpnina prasiskverbiančią spinduliuotę nei minkštieji audiniai (pvz., raumenų ar plaučių audiniai), todėl vaizduose atrodo ryškūs.
Rentgeno spinduliai yra jonizuojanti spinduliuotė, o tai reiškia, kad jie gali pakeisti medžiagą, per kurią jie praeina, išmušdami neigiamas daleles (elektronus) iš atomų ar molekulių apvalkalo. Tokiu būdu rentgeno spinduliai gali pažeisti genetinę medžiagą (DNR), kai jie prasiskverbia į audinius. Šis DNR pažeidimas ilgainiui gali pakenkti sveikatai ir, pavyzdžiui, sukelti vėžį.
Anksčiau rentgeno vaizdas buvo fiksuojamas analogine forma ant specialios juostos. Tuo tarpu mažai spinduliuojantys skaitmeniniai rentgeno spinduliai (skaitmeninė rentgenografija, DR), naudojant kompiuterius, įsitvirtino beveik visur. Tokiu būdu gautus vaizdus galima apdoroti skaitmeniniu būdu.
Rentgeno spinduliai yra vaizdo gavimo metodas, kuris yra standartinis daugelyje medicinos sričių. Svarbios tyrimo formos yra šios:
Įprasta rentgeno nuotrauka.
Tai yra „paprasčiausias“ rentgeno tyrimo tipas. Jis naudojamas, pavyzdžiui, diagnozuoti kaulų lūžius, taip pat krūtinės ląstos ligas (pvz., plaučių uždegimą, širdies raumens padidėjimą esant širdies nepakankamumui, aortos išsipūtimą) arba pilvo ertmės ligas (pvz., žarnyno nepraeinamumą, tulžies akmenligę). ).
Kontrastinė rentgeno nuotrauka
Kartais diagnozei naudinga tam tikras struktūras (ypač minkštuosius audinius) išryškinti stipriau, ty jas kontrastuoti. Tam naudojama kontrastinė medžiaga. Rentgeno vaizde kontrastinė medžiaga atrodo gana ryški. Jis gali būti skiriamas pacientui įvairiais būdais – pavyzdžiui, kaip injekcija į veną ar arteriją, kaip geriamasis tirpalas per burną arba kaip žarnyno klizma į tiesiąją žarną. Kontrastinė medžiaga leidžia gerai atvaizduoti, pavyzdžiui, kraujagysles (angiografija) arba inkstų šalinimo funkciją (išskyrimo urografija). Virškinimo traktas taip pat gali būti gerai ištirtas tokiu būdu, pavyzdžiui, ar nėra polipų, stenozių ar išsipūtimų.
Skaitmeninė atimties angiografija (DSA)
Ekspozicijų metu labai svarbu, kad pacientas nejudėtų!
Specialūs rentgeno tyrimai
Yra įvairių specialių rentgeno procedūrų. Čia kaip pavyzdžiai paminėti du tipai:
- DVT rentgeno spinduliai (skaitmeninė tūrio tomografija): panašus į kompiuterinę tomografiją, tačiau turi daug mažesnę radiacijos apšvitą. Dažniausiai naudojamas odontologijoje ir ENT medicinoje. Taip pat leidžia daryti trimačius vaizdus (3D rentgeno nuotrauka).
- OPG rentgeno spinduliai (ortopantomografija): odontologai naudoja dantis ir žandikaulius vizualizuoti. Rentgeno vamzdelis sukasi puslankiu aplink galvą ir gaunamas „panoraminis vaizdas“.
Kada atliekama rentgeno nuotrauka?
Šis tyrimo metodas naudojamas diagnozuojant daugybę įvairių traumų ir ligų. Keletas pavyzdžių:
- Kaulų lūžis (lūžis): Rentgenografija labai gerai tinka kaulų lūžių diagnostikai ir čia tapo pasirinktu metodu.
- Osteoporozė (kaulų netekimas) naudojant DEXA (densitometriją; rentgenografija su maža spinduliuotės doze).
- Kraujagyslių ligos ir sužalojimai angiografija (kraujagyslių rentgenograma)
- Krūties vėžys naudojant mamografiją (krūtinės ląstos rentgenogramą)
- Krūtinės ląstos organų (pvz., plaučių, širdies) ligos ir sužalojimai: gali būti gerai matomi krūtinės ląstos rentgenograma.
Rentgeno nuotraukos pas odontologą
Dantų ir žandikaulių rentgeno spinduliai yra svarbus odontologo tyrimo metodas: ypač gerai matomi kieti dantys ir žandikaulio kaulas.
Kada nereikėtų daryti rentgeno? (Kontraindikacijos)
Dėl galimo žalingo rentgeno spindulių poveikio sveikatai, kiekvienam prašymui turi būti pagrįsta medicininė priežastis (vadinamoji „pateisinamoji indikacija“). Tai reiškia, kad „nauda žmonių sveikatai yra didesnė už radiacijos riziką“. Svėrimo procese turi būti atsižvelgiama į kitas procedūras, turinčias panašią naudą sveikatai ir kurios yra susijusios su radiacijos apšvitos nebuvimu arba mažesnėmis. Vaikams ir nėščioms moterims reikia ypač atidžiai nustatyti, ar tyrimas yra būtinas. Tačiau nėra absoliučios kontraindikacijos – ty situacijų, kai jokiu būdu negalima daryti rentgeno spindulių.
Ką veikiate rentgeno metu?
Tada radiologas gali patvirtinti tyrimą specialiame rentgeno pasą. Taip išvengiama nereikalingo tyrimo kartojimo (taigi ir bereikalingo radiacijos poveikio).
Pasninkas apžiūrai
Jeigu ruošiamasi tirti skrandį ir žarnas arba tulžies pūslę ir tulžies latakus, turite būti nevalgius, ty prieš tai kurį laiką nieko nevalgyti ir negerti. Kartais tenka ir prieš dieną atlikti žarnyno valymą, ty išgerti vidurius laisvinančių vaistų. Išsamesnius nurodymus iš gydytojo gausite iš anksto.
Kokia yra rentgeno spindulių rizika?
Galima rizika, susijusi su tyrimu, pirmiausia susijusi su kontrastine medžiaga (jei ji naudojama) ir radiacijos poveikiu.
Kontrastinė terpė
Dažnai kontrastinėje terpėje yra jodo. Todėl žmonėms, sergantiems skydliaukės ligomis (hipertiroidizmu ar hipotiroze), reikia būti atsargiems ir gali tekti skirti profilaktinių vaistų. Panašios nuostatos taikomos pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (inkstų nepakankamumas).
Suleidus į kraujagyslių sistemą jodo turinčios kontrastinės medžiagos, laikinai gali atsirasti karščio pojūtis ir kartaus skonio burnoje.
Labai retai naudojama kontrastinė medžiaga gali sukelti alergines reakcijas (paraudimą, niežulį, pykinimą ir kt.) ir net alerginį šoką su širdies ir kraujagyslių sistemos sustojimu. Esant nesunkiai alerginei reakcijai dažniausiai padeda antialerginiai vaistai.
Radiacinė ekspozicija
Ūmus šalutinis spinduliuotės poveikis (pvz., odos paraudimas) yra labai retas. Didesnį pavojų kelia ilgalaikės radiacijos poveikio pasekmės. Tačiau tiksliai apibrėžti ribas, virš kurių rentgeno spinduliai kenkia, sunku – perėjimai yra skysti. Tačiau radiacijos dozė paprasto rentgeno tyrimo metu yra maža. Pavyzdžiui, plaučių rentgeno spinduliuotės dozė yra maždaug lygi transatlantinio skrydžio radiacijos dozei. Kiekviena papildoma rentgeno nuotrauka, žinoma, padidina organizmo apšvitą. Todėl prieš kiekvieną rentgeno tyrimą gydytojas pasveria jo naudą. Tačiau reikia nepamiršti, kad net ir per trumpą laiką padarius daug rentgeno nuotraukų, rizika sveikatai dėl nenustatytos ligos paprastai yra daug didesnė.
Rentgenas ir nėštumas
Į ką reikia atkreipti dėmesį po rentgeno?
Jei prieš tyrimą į kraujagyslę buvo suleista vandenyje tirpios kontrastinės medžiagos, po to reikia gerti daug. Tokiu būdu kontrastinė medžiaga greičiau pasišalina per inkstus ir žarnyną. Be to, po rentgeno nėra jokių ypatingų dalykų, kuriais reikėtų rūpintis.
