Trumpa apžvalga
- Kiek raugėjimas yra normalus? Tai skiriasi kiekvienam žmogui ir, be kita ko, priklauso nuo jūsų mitybos ir savijautos.
- Raugėjimo priežastys: pvz. valgymas paskubomis, daug kalbėjimas valgant, gazuoti gėrimai, nėštumas, įvairios ligos (gastritas, refliukso liga, maisto netoleravimas, navikai ir kt.).
- Kas padeda nuo raugėjimo? Kartais gali padėti dietos pakeitimas, mažesnės porcijos ar valgymas lėčiau; jei yra pagrindinė liga, gydytojas ją gydys, o tai dažniausiai reguliuoja ir raugėjimą
Kiek raugėjimo yra normalu?
Kiek raugėjimas yra normalus, priklauso nuo žmogaus ir visada yra asmeninio suvokimo klausimas. Kai kuriems raugėjimas kelis kartus per dieną yra visiškai normalus dalykas. Kitiems kiekvienas burbėjimas yra nemalonus.
Nepaisant to, raugėjimas dažnai yra nekenksmingas ir tiesiog kūno refleksas, mažinantis sotumo jausmą, atsirandantį, kai skrandyje kaupiasi dujos.
Skirtingai nuo vėmimo, raugėjimas nesukelia spazminio skrandžio susitraukimo. Taip pat nevyksta stemplės raumenų judėjimas atgal (peristaltika), o tai užtikrina, kad vėmimo metu skrandžio turinys būtų išstumtas.
Raugėjimas: priežastys ir galimos ligos
(Dažnas) regurgitacija gali turėti įvairių priežasčių. Svarbiausi yra
Dažniausia priežastis, kodėl kažkas raugia ar raugia, tikrai yra oro rijimas valgant. Ypač kai kas nors valgo paskubomis, su kiekvienu kąsniu į skrandį patenka šiek tiek oro. Tas pats pasakytina ir tuo atveju, jei valgydami gyvai bendraujate ir daug kalbate. Dalis oro skrandyje vėl „išeina“ raugdami. Likusi dalis pereina į žarnyną.
Toks raugėjimas yra visiškai normalus. Slopinti jo nereikėtų, nes kitaip gali išsivystyti vidurių pūtimas, tačiau geriausiu atveju orą reikia diskretiškai išleisti už nugaros.
Kylančios dujos
Be įprasto kvėpavimo oro, raugstant gali pakilti ir dujos. Kartais tai yra virškinimo metu susidarančios dujos. Tačiau dujos taip pat gali kauptis skrandyje išgėrus gazuoto gėrimo, o paskui išbėgti per raugėjimą. Šie du dalykai gali atsirasti ir kartu: Pavyzdžiui, jei valgote patiekalą su ankštiniais augalais, tokiais kaip žirniai ar lęšiai, ir geriate su juo kolą, neturėtumėte stebėtis dažnu raugėjimu.
Be ankštinių augalų, svogūnų, rupių miltų ir mielių gaminių, pūtimą skatina ir kava bei grietinėlė.
Raugimas su kietu arba skystu skrandžio turiniu
Tik jei tai vyksta reguliariai, ypač valgant riebų ir saldų maistą, priežastis gali būti refliukso liga (refliukso liga). Tokiu atveju didėjanti skrandžio rūgštis dirgina maisto vamzdelį, kuris pasireiškia kaip skausmingas deginimo pojūtis krūtinėje (rėmuo). Ilgainiui stemplės gleivinė pažeidžiama dėl dažno kontakto su agresyvia skrandžio rūgštimi, o dantys taip pat kenčia, kai skrandžio turinys pakartotinai kyla į burną.
Retesniais atvejais dėl per didelio raugėjimo gali atsirasti kitų ligų:
- Stemplės susiaurėjimas (stenozė): jei stemplė vis dar nesuvirškinta, tai gali būti dėl stemplės susiaurėjimo (stenozės), todėl nurytas maistas negali arba tik iš dalies gali patekti į skrandį. Susiaurėjimas gali būti įgimtas arba, pavyzdžiui, dėl naviko.
- Nesandarus skrandžio įėjimas: jei raumenų kilpa (sfinkteris) stemplės ir skrandžio sandūroje tinkamai neužsidaro, oras, dujos ir kietas skrandžio turinys gali lengviau patekti į viršų. Tai gali pasireikšti, pavyzdžiui, kaip šalutinis tam tikrų vaistų (psichotropinių vaistų, kalcio antagonistų) poveikis arba taip pat gali būti nuo gimimo.
- Skrandžio gleivinės uždegimas: skrandžio gleivinės uždegimas (gastritas) taip pat gali būti dažno raugėjimo priežastis. Uždegimą dažnai sukelia kolonizacija su Helicobacter pylori bakterija.
- Susiaurėjimas skrandžio išleidimo angoje: Jei skrandžio išleidimo angos (vartų sargas) raumenys įsitempia, suvirškintas maistas nepatenka į dvylikapirštę žarną. Randai po opų ar navikų kartais turi panašų poveikį. Pastarasis taip pat gali būti už skrandžio ribų, pavyzdžiui, sergant kasos vėžiu.
- Žarnyno nepraeinamumas (žarnyno nepraeinamumas): labai retas, bet dar baisesnis atvejis yra jau stipriai suvirškinto maisto atpylimas su išmatų kvapu. Paprastai tai sukelia žarnyno nepraeinamumas, kurio virškinamas maistas negali praeiti. Dėl to jis kaupiasi ir, kraštutiniais atvejais, grįžta atgal į burną.
- Maisto netoleravimas: jei raugėjimas atsiranda ypač valgant tam tikrą maistą, tai gali būti dėl maisto netoleravimo, pvz., glitimo netoleravimo (celiakija) arba laktozės netoleravimo.
Raugėjimas nėštumo metu
Deja, ne tik oras, bet ir skrandžio rūgštis lengviau pasiekia viršūnę. Štai kodėl nėščiosioms dažnai skauda rėmuo. Tačiau dažniausiai po gimdymo jis vėl išnyksta.
Raugėjimas: kas padeda?
Kadangi raugėjimas dažnai turi nekenksmingų priežasčių, yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti patys, kad padėtų „nediskretiškai išleisti orą“:
- Valgykite lėtai ir pakankamai kramtykite: kad neprarytumėte per daug oro, skirkite laiko pavalgyti ir pakankamai kramtykite. Tada greičiausiai po to teks mažiau burbėti.
- mažiau kalbėkite valgydami: oro nurijimas valgant taip pat gali būti apribotas, jei valgydami nekalbate per daug.
- Venkite saldumynų, riebaus maisto ir per daug kavos: jei dažnai kamuoja rėmuo, turėtumėte vengti labai saldaus ir riebaus maisto, nes tai dar labiau pablogina problemą. Panaši situacija ir su per daug kavos.
- keli nedideli valgymai: taip pat gali būti naudinga nuo raugėjimo valgyti kelis nedidelius patiekalus per dieną, o ne perkrauti virškinamąjį traktą keliais dideliais.
- Be gazuotų gėrimų: vietoj gazuotų gėrimų stenkitės dažniau gerti negazuotą vandenį. Tada taip pat turėtumėte mažiau raugti.
Raugėjimas: Ką daro gydytojas?
Visų pirma, gydytojas turi nustatyti raugėjimo priežastį. Tada gydymas priklauso nuo to.
Raugėjimo diagnozė
Pirmiausia gydytojas užduos pacientui išsamius klausimus (ligos istoriją), pvz., kada pacientas raugia, kiek ir ar yra kitų nusiskundimų (pvz., rėmens). Priklausomai nuo šios pirminės konsultacijos informacijos ir gydytojo įtarimų, gali būti atliekami įvairūs tyrimai. Pavyzdžiui, dažnai padeda gastroskopija: tai leidžia gydytojui stemplėje ir skrandyje ieškoti galimų padidėjusio raugėjimo priežasčių (pvz., stemplės susiaurėjimas, gastritas).
Raugėjimo gydymas
Nustačius raugėjimo priežastį, gydytojas pradės tinkamą gydymą. Pavyzdžiai
- Jei nustatoma, kad priežastis yra stemplės ar stemplės išsikišimai arba susiaurėjimas, kartais tai gali būti pašalinta atliekant nedidelę gastroskopijos procedūrą. Priešingu atveju bus atliekamos nedidelės chirurginės intervencijos.
- Gydytojas refliukso ligą ir gastritą dažniausiai gydo vaistais (protonų siurblio inhibitoriais, antibiotikais nuo gastrito).
- Žarnyno nepraeinamumas turi būti gydomas kuo greičiau. Kartais pakanka vaistų, tačiau dažniausiai chirurgui tenka pasitelkti skalpelį.
- Augliai reikalauja individualaus gydymo turimais metodais (pvz., chirurgija, chemoterapija, spinduliuote).
Burbuliavimas: Kada turėtumėte kreiptis į gydytoją?
Kol raugėjimą lydi tik oras ar dujos, o ne per daug, tai tikrai nėra priežastis kreiptis į gydytoją. Nors pojūtis gali būti individualus, „normalų mastą“ paprastai gali įvertinti pasauliečiai.
Jei staiga tenka dažnai raugėti (nepakeitus dietos), tai turėtų patikrinti gydytojas. Tai gali būti, pavyzdžiui, dėl maisto netoleravimo.
Taip pat patartina kreiptis į gydytoją, jei raugėjimą lydi kiti simptomai (pvz., skrandžio spaudimas, rėmuo) arba jei raugiant į burną pateko nesuvirškinto maisto minkštimo.
Jei raugdami pajuntate neįprastai nemalonų kvapą arba atsiranda maisto masė su išmatų kvapu, turite kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Tada kyla įtarimas dėl žarnyno nepraeinamumo, ir tai visada yra neatidėliotina medicinos pagalba!
