Trumpa apžvalga
- Simptomai: pasunkėjęs kvėpavimas, dusulys, kvėpavimo garsai, spazminis kosulys, galbūt dusulys, į gripą panašūs simptomai, tokie kaip karščiavimas, gerklės skausmas, galvos ir galūnių skausmai
- Gydymas: nemedikamentinis poilsis, lovos režimas, pakankamai skysčių (geriant); vaistai su antispazminiais vaistais (simpatomimetikais), sunkiais atvejais galima kortizonu ar deguonimi esant dusuliam, antibiotikais esant papildomai bakterinei infekcijai
- Priežastys ir rizikos veiksniai: Dažniausiai virusai; esamos kvėpavimo takų ligos, alergijos, padidėjęs gleivinės jautrumas bronchuose, nutukimas vaikystėje ir ankstyvas kenksmingų medžiagų, pvz., tabako dūmų ar virusų, poveikis bei priešlaikinis gimdymas didina ligos riziką.
- Tyrimai ir diagnostika: anamnezė, fizinė apžiūra klausantis plaučių ir krūtinės ląstos palpacija, kaklo limfmazgių palpacija, prireikus krūtinės ląstos rentgenograma, kraujo tyrimas, alergijos tyrimas, plaučių funkcijos tyrimas
- Prognozė: Paprastai visiškai išgydoma; komplikacijos, tokios kaip bronchinė astma, dažniau pasireiškia pacientams, kurie anksčiau sirgo kitomis ligomis arba kuriems yra didesnė rizika
Kas yra spazminis bronchitas?
Viena vertus, susiaurėjimą sukelia uždegiminės gleivinės patinimas. Kita vertus, spazmuoja kvėpavimo takų raumenys. Iš čia ir kilęs pavadinimas „spazminis“ (= spazminis) bronchitas.
Kūdikių bronchai yra labai subtilūs ir dar nėra visiškai subrendę. Todėl jie yra ypač jautrūs spazminiam bronchitui. Tas pats pasakytina ir apie mažus vaikus. Kita vertus, spazminis bronchitas suaugusiems yra gana retas. Štai kodėl jis dažnai vadinamas kūdikių bronchitu arba kūdikių bronchitu. Dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai – nuo 30 iki 50 procentų vaikų iki šešerių metų bent kartą yra sirgę spazminiu bronchitu.
Mažiems vaikams ir kūdikiams, sergantiems spazminiu bronchitu, dažnai sunku kvėpuoti – sunkiais atvejais juos kamuoja dusulys. Dėl šių į astmą panašių simptomų gydytojai kartais spastinį bronchitą vadina „astminiu“ bronchitu (taip pat astmos formos arba astmos bronchitu). Tačiau šis terminas nėra teisingas.
Tipiški spazminio bronchito simptomai
Atkosintos gleivės dažniausiai būna balkšvos, retai kruvinos. Jei jis tampa gelsvai žalias, tai dažnai rodo, kad bakterijos išplito ir ant uždegusios gleivinės (antrinė bakterinė infekcija).
Kvėpavimo problemos ir dažnas kosulys labai vargina. Štai kodėl nukentėjusieji greitai išsenka. Dusulys kartais gąsdina ir pačius ligonius, ir jų tėvus.
Spazinį bronchitą (kaip ir įprastą ūminį bronchitą) dažnai lydi peršalimo ar į gripą panašūs simptomai. Tai karščiavimas, gerklės skausmas, galvos ir galūnių skausmai.
Spazinis bronchitas ar astma?
Spazinio bronchito simptomai kartais labai panašūs į bronchinės astmos simptomus. Iš esmės kosulys pagerina bronchito būklę. Priešingai, kosulys sergant astma paprastai reiškia paūmėjimą. Sergant astma, kosulys taip pat būna sausas. Tačiau dažnai sunku atskirti spazminį bronchitą nuo astmos, ypač mažiems vaikams. Paprastai spazminis bronchitas žymiai pagerėja po vienos ar dviejų savaičių.
Ką daryti pavojingo dusulio atveju?
Kaip gydyti spazminį bronchitą?
Gydytojai paprastai gydo spazminį bronchitą taip pat, kaip ir ūminį bronchitą. Karščiuojantys pacientai turėtų ramiai nusiraminti arba gulėti lovoje. Viršutinę kūno dalį patartina laikyti šiek tiek pakeltą. Dėl to lengviau kvėpuoti nei gulint.
Taip pat svarbu parūpinti pakankamai skysčių (arbatos, sultinio ir kt.).
Nuraminkite vaiką, jei jis labai nerimauja ar neramus dėl kvėpavimo pasunkėjimo. Vidinis neramumas dažnai apsunkina kvėpavimą.
Taip pat įsitikinkite, kad oras yra šviežias ir be teršalų. Šiltas ir drėgnas aplinkos oras (bet ne karštas) turi teigiamą poveikį. Reguliarus vėdinimas arba drėgna šluostė ant radiatoriaus dažnai yra naudinga. Venkite tabako dūmų aplink pacientą. Dūmai dažnai paūmina spazminį bronchitą, todėl yra pavojingi.
Jei spazminio bronchito metu krūtinę patrinsite eteriniais aliejais ar tepalais, tai gali dar labiau sudirginti bronchų gleivinę. Tada sustiprėja kvėpavimo sutrikimai ir kosulio priepuoliai. Be to, daugelis eterinių aliejų (pavyzdžiui, eukalipto aliejus) paprastai nerekomenduojami mažiems vaikams.
Retai patartina vartoti kosulį slopinančius vaistus
Antispazminiai vaistai
Spazmiškai susiaurėjusius kvėpavimo takus sergant spazminiu bronchitu galima atpalaiduoti naudojant vadinamuosius simpatomimetikus (β2 receptorių agonistus), tokius kaip salbutamolis. Veikliosios medžiagos užtikrina kvėpavimo takų išsiplėtimą. Jie gali būti inhaliuojami arba purškiami. Šioje formoje jie tiesiogiai pasiekia savo veikimo vietą (kvėpavimo takus). Vaikams yra specialūs inhaliaciniai prietaisai, kurie palengvina išgaravusių veikliųjų medžiagų įkvėpimą.
Jei bronchų susiaurėjimas daugiausia atsiranda dėl gleivinės paburkimo, gydymas simpatomimetikais dažniausiai neduoda jokios naudos.
Kai kuriais atvejais spazminį (obstrukcinį) bronchitą galima gydyti anticholinerginiais vaistais (pvz., ipratropiu). Ši veikliųjų medžiagų grupė taip pat turi antispazminį poveikį bronchų raumenims. Veikliosios medžiagos yra įkvepiamos.
Antibiotikai ir kortizonas
Spazinį bronchitą sukelia virusai. Tačiau bakterijos kartais plinta ir ant pažeistos bronchų gleivinės. Tai kelia pavojų, kad dėl to pablogės paciento būklė. Tada gydytojas paprastai skiria antibiotikų. Jie kovoja su bakterine infekcija, bet nėra veiksmingi prieš virusus!
Kitos priemonės
Kartais spastinį bronchitą reikia gydyti ligoninėje. Tai ypač pasakytina apie kūdikius. Ten mažajam pacientui infuzijos būdu galima suleisti reikiamų vaistų ir skysčių. Gydytojai taip pat nuolat stebi deguonies tiekimą. Jei reikia, vaikas gauna papildomo deguonies.
Kineziterapija kartais padeda, ypač jei liga užsitęsia. Tinkami metodai gali būti naudojami papildomai kosuliui ir kvėpavimui palaikyti. Pavyzdžiui, terapeutas atsargiai baksteli į paciento krūtinę.
Atsikosėjimą lengvinančių vaistų (kosulį slopinančių) skyrimas sergant spazminiu bronchitu yra prieštaringas.
Kas sukelia spazminį bronchitą?
Spazinį bronchitą (kaip ir beveik visas ūminio bronchito formas) sukelia virusai. Tai daugiausia RS (respiratory syncytial), paragripas, adenovirusai ir rinovirusai. Patogenai lengvai perduodami, pavyzdžiui, kosint, čiaudint ar liečiant. Tačiau dažniausiai jie sukelia tik lengvą peršalimą – be ūminio ar spazminio bronchito.
Rizikos veiksniai
Ūminis bronchitas dažnai perauga į spazminį bronchitą, ypač esant esamoms plaučių ligoms ar alergijoms. Kūdikiai ir maži vaikai yra ypač jautrūs tam.
Priešlaikinis gimdymas ir labai ankstyvas kontaktas su virusais ir kenksmingomis medžiagomis (galbūt net nėštumo metu) taip pat laikomi rizikos veiksniais. Tai galima pastebėti, pavyzdžiui, motinoms ar jų vaikams, kurie rūko šalia savo vaikų arba nėštumo metu. Tai padidina vaikų spazminio bronchito ar kitų kvėpavimo takų ligų riziką.
Antsvoris ir nutukimas neigiamai veikia ir plaučių bei kvėpavimo takų mechanikos vystymąsi. Tai padidina spazminio bronchito išsivystymo riziką.
Ar spazminis bronchitas yra užkrečiamas?
Taip, spazminis bronchitas yra užkrečiamas. Trigeriai – dažniausiai virusai – lengvai perduodami nuo žmogaus žmogui.
Diagnozė: spazminis bronchitas
Įtarus spazminį bronchitą, pirmiausia kreipiamasi į šeimos gydytoją arba pediatrą. Kadangi bronchitas paprastai yra labai dažnas, jie turi daug su juo patirties. Paprastai jie gali įvertinti, ar iš tikrųjų yra spazminis bronchitas, koks jo sunkumas ir kokios gydymo priemonės yra tinkamos.
Gydytojas pirmiausia surinks ligos istoriją, kad gautų visą svarbią informaciją, kuri padės diagnozuoti spazminį bronchitą ir įvertinti jo sunkumą. Jis užduoda tokius klausimus, pavyzdžiui:
- Ar jūs arba jūsų vaikas dažnai kenčia nuo infekcijų (kvėpavimo takų)?
- Ar žinote kokių nors ankstesnių kvėpavimo takų ligų?
- Kokie yra tikslūs simptomai ir kiek laiko jie buvo?
- Ar galite išsamiau apibūdinti kosulį (pvz., su pertrūkiais, lojantis, ryte, su gleivių skrepliais ir pan.)?
- Ar yra dusulys?
Po to atliekama fizinė apžiūra. Gydytojas klausys plaučių. Kvėpavimo garsai būdingi spazminiam bronchitui – švilpimą, kuris dažniausiai atsiranda iškvėpus, gydytojai vadina „švokštimu“. Tai rodo, kad kvėpavimo takai yra užkimšti. Dumbus kvėpavimo garsai rodo, kad kvėpavimo takuose yra daugiau gleivių.
Gydytojas taip pat baksnoja į plaučius. Plaučių būklė nustatoma pagal barbenimo garsą. Jei plaučiai paprastai užpildyti oru, garsas panašus į trinktelėjimą į būgną. Tačiau jei yra ryškus uždegimo židinys, beldimasis garsas yra prislopintas.
Gydytojas taip pat apčiuopia (gimdos kaklelio) limfmazgius ir apžiūri burną bei gerklę.
Pirmą kartą sergant spazminiu bronchitu kraujo tyrimas nėra absoliučiai būtinas. Jei uždegiminiai parametrai, tokie kaip baltųjų kraujo kūnelių skaičius arba CRP, yra padidėję, tai tik bendras uždegimo organizme požymis.
Kitų priežasčių neįtraukimas
Vaikams, kuriems įtariamas spazminis bronchitas, gydytojas taip pat visada patikrina, ar simptomus gali sukelti prarytas ir bronchuose įstrigęs svetimkūnis. Visų pirma, jei nenormalūs garsai girdimi tik vienoje pusėje klausantis plaučių, kvėpavimo takus galėjo užblokuoti svetimkūnis.
Jei kas nors dažnai serga spazminiu bronchitu, patartina atlikti papildomus tyrimus. Tai apima, pavyzdžiui, alergijos testą ir kvėpavimo pajėgumo tyrimą (plaučių funkcijos tyrimą). Taip pat reikėtų atmesti bronchinę astmą.
Kaip progresuoja spazminis bronchitas?
Daugeliu atvejų spazminis bronchitas išgyja be komplikacijų ar pasekmių per kelias savaites, jei pradėtas gydymas anksti.
Tačiau daugelis tėvų nerimauja, kad po spazminio bronchito jų vaikas susirgs astma. Daugeliui vaikų taip neatsitinka: maždaug 30 procentų vaikų, kurie kūdikystėje sirgo spazminiu bronchitu, vėliau suserga bronchine astma.
