Kas yra aukščio baimė?
Aukščio baimė (taip pat žinoma kaip akrofobija) reiškia baimę būti tam tikru atstumu nuo žemės. Priklausomai nuo to, kaip išreikšta baimė, ji gali atsirasti jau lipant kopėčiomis. Aukščio baimė yra viena iš specifinių fobijų – tai nerimo sutrikimai, kurie apsiriboja labai konkrečiomis situacijomis ar objektais.
Aukščio baimė nėra retas reiškinys. Daugeliui žmonių nusilpsta keliai, kai žiūri iš aukščio. Tam tikra pagarba aukščiui yra įgimta ir natūrali apsauga. Net kūdikiai natūraliai bijo prarajų. Eksperimentuose net maži vaikai dvejoja priešais prarają, nors virš jos yra stiklinė plokštė ir per ją galima be pavojaus peršliaužti.
Žvelgiant iš evoliucinės perspektyvos, aukščio baimė užtikrina mūsų išlikimą. Tačiau kai kuriems žmonėms aukščio baimė yra tokia stipri, kad jie net nepajėgia eiti ar važiuoti per tiltą. Jei baimė yra nepateisinamai stipri ir tai riboja nukentėjusiųjų gyvenimo kokybę, aukščio baimė yra patologinė.
Kaip pasireiškia aukščio baimė?
Bijomoje situacijoje atsiranda fizinių ir psichologinių simptomų. Tipiški fiziniai specifinių fobijų požymiai yra
- Sunku kvėpuoti
- prakaitavimas
- virpėjimas
- palpitacija
- Suspaudimo pojūtis krūtinėje
- burnos džiūvimas
Psichologiniai požymiai yra nerimo kupinos mintys ir net mirties baimė. Paveikti asmenys bijo prarasti pusiausvyrą ir kristi. Daugelis taip pat apibūdina jausmą, kai esate nugriautas.
Pavyzdžiui, sportinio laipiojimo metu kyla aukščio baimė. Be aukščio baimės, nukentėjusieji taip pat gali kentėti nuo baimės nukristi arba baimės nukristi. Šiame kontekste baimė nukristi reiškia, kad žmonės bijo nukristi nuo sienos sportinio laipiojimo metu. Bijodami nukristi, alpinistai bijo skaudaus smūgio po kritimo.
Kaip įveikiate aukščio baimę?
Konkrečios fobijos gydomos psichoterapiniu būdu. Ekspertai pirmiausia rekomenduoja ekspozicijos terapiją kaip kognityvinės elgesio terapijos dalį. Siekdami įveikti aukščio baimę, nukentėjusieji taip susiduria su savo baimėmis.
Terapeutas taip pat instruktuoja sergantįjį, kaip elgtis ištikus nerimo priepuoliui – pavyzdžiui, kaip nuraminti save kvėpavimo pratimų pagalba. Pakartotinai susidūrus su bauginančia situacija, galima įveikti aukščio baimę.
Ypatingais atvejais gydytojai gali naudoti vaistus, kad kovotų su aukščio baime.
Elgesio terapija turi didelę sėkmės galimybę. Tačiau daugelis sergančiųjų laukia labai ilgai, kol kreipsis pagalbos, ir vengia aukščio. Tačiau vengimas padidina baimę. Žmonės, turintys didelę aukščio baimę, tada net nebegali užlipti ant antrojo kopėčių laiptelio, kad pakeistų, pavyzdžiui, lemputę.
Tada jų gyvenime vyrauja baimė. Kai kurie bando save nuraminti alkoholiu, narkotikais ar vaistais. Kartu su terapeutu galima nutraukti šią žemyn nukreiptą spiralę ir įveikti akrofobiją. Kuo anksčiau pradėsite gydyti savo aukščio baimę, tuo didesnės jūsų galimybės gyventi be baimės.
Kokia aukščio baimės priežastis?
Kartais aukščio baimė gali būti siejama su konkrečiu baimę sukeliančiu įvykiu, pavyzdžiui, lipant pavojingomis kopėčiomis ar vaikščiojant siauru takeliu šalia prarajos.
Tuo pačiu metu smegenys iš pėdų gauna žinią, kad stovite tvirtai. Šie prieštaringi signalai sukelia galvos svaigimą. Šis galvos svaigimas rodo galimą pavojų, pvz., prarają.
