Trumpa apžvalga
- Ką daryti pjūvio atveju? Išvalyti žaizdą, dezinfekuoti, uždaryti (gipsu/tvarsčiu), galbūt tolimesnėmis gydytojo priemonėmis (pvz., žaizdos susiuvimas ar klijavimas, vakcinacija nuo stabligės).
- Sumažėjimo rizika: sunkūs odos, raumenų, sausgyslių, nervų ir kraujagyslių pažeidimai, žaizdų infekcija, didelis kraujo netekimas, randai.
- Kada kreiptis į gydytoją? Gilioms žaizdoms, kurių kraštai dygsta, labai užterštoms žaizdoms ir žaizdoms, kai sunku sustabdyti kraujavimą.
Dėmesio.
- Jei pjūvis labai stipriai kraujuoja, gali būti sužalota didesnė kraujagyslė. Tokiais atvejais turite susirišti sužalotą kūno dalį. Tada kvieskite greitąją medicinos pagalbą!
Nupjauta žaizda: ką daryti?
Jei pjūvis yra tik nedidelė kūno žaizda, paprastai galite ją gydyti patys be jokių problemų. Tačiau būtinai kruopščiai išvalykite ir dezinfekuokite žaizdą. Priešingu atveju kyla pavojus, kad žaizda užsikrės. Rimtesnius pjūvius visada turi gydyti gydytojas.
Nupjauta žaizda: gijimo laikas
Pirmosios pagalbos priemonės pjūviams
Pjūvių atveju turėtumėte suteikti pirmąją pagalbą, kaip aprašyta čia:
- Leiskite išsikraujuoti mažoms žaizdoms: prieš tvarstydami leiskite mažoms žaizdoms šiek tiek nukraujuoti. Taip iš audinio išplaunamos nešvarumų dalelės.
- Skalauti žaizdas: stipriai suterštos pjūvio vietos turi būti kruopščiai nuplaunamos vėsiu vandentiekio vandeniu.
- Sustabdykite kraujavimą: lengvai paspauskite sterilų tvarstį ant žaizdos penkias–dešimt minučių, kol kraujavimas sumažės.
- Uždenkite žaizdą: nedideliam pjūviui paprastai pakanka tvarsčio. Didesnes, labiau kraujuojančias žaizdas reikia gydyti steriliu įklotu ir marlės kompresu. Jei reikia, praverčia ir spaudimo tvarstis.
- Pakelkite sužeistą kūno dalį, kad į ją tekėtų mažiau kraujo.
- Kreiptis į gydytoją: stipriau kraujuojant, didesnes žaizdas, žaizdas su nudilusiais ar dygstančiais žaizdos kraštais ir labai suteptas turi gydyti gydytojas!
Žaizdos turi likti kuo sterilesnės. Todėl:
- Susilaikykite nuo „naminių gynimo priemonių“, pvz., miltų, sviesto ar svogūnų sulčių.
- Nelieskite žaizdos burna, nečiulpkite, nepūskite („blow away ouch“) – seilėse yra daug mikrobų.
- Netrinkite ir nespauskite žaizdos.
Nupjaukite ant piršto
- Išvalykite ir dezinfekuokite pjūvį.
- Nupjaukite lipnios juostos gabalėlį apytiksl. 10 cm ilgio.
- Iškirpkite nedidelį trikampį juostelės viduryje dešinėje ir kairėje pusėje.
- Pirmiausia uždėkite tinką vienoje piršto pusėje, kad trikampės išpjovos būtų pačioje piršto galiuko viršuje.
- Tada užlenkite kitą pusę ir stipriai paspauskite.
Jei pjūvis ant piršto pulsuoja, tai dažniausiai yra infekcijos požymis.
Nupjautas piršto galiukas
Tai gali įvykti greitai pjaustant ar pjaustant daržoves: piršto galiuke išsiskleidžia gili pjūvis, gali būti, kad jis yra iš esmės arba visiškai nupjautas. Paprastai tuomet teka daug kraujo. Štai ką daryti tokiais atvejais:
- Atsilaisvinusį piršto galiuką turėtumėte tvirtai prispausti steriliu kompresu.
- Pritvirtinkite kompresą gipsu arba marlės tvarsčiu.
Plyšimas: rizika
Dažniausiai pjūvio žaizdos gyja be problemų. Tačiau gali atsirasti komplikacijų.
Įpjauta žaizda: infekcija
Apsauginis odos barjeras pažeistoje žaizdoje yra pažeistas, todėl mikrobai gali lengvai patekti į žaizdą. Jei dėl to pjūvis užsikrečia, gydytojas infekciją gydo tepalais arba tabletėmis, kuriose yra antibiotikų.
Jei negydoma, žaizdos infekcijos gali išplisti į audinius ar kitus organus. Blogiausiu atveju išsivysto gyvybei pavojingas kraujo apsinuodijimas (sepsis).
Įpjovimo atveju atkreipkite dėmesį į įspėjamuosius infekcijos požymius, tokius kaip stiprus patinimas, skausmas arba žaizdos sekreto ir pūlių išsiskyrimas. Atsiradus tokiems simptomams, būtinai reikia kreiptis į gydytoją!
Didesni sužalojimai
Pjūvis: kada kreiptis į gydytoją?
Paviršutinį pjūvį, kuris beveik nekraujuoja ir kurio žaizdos kraštai yra arti vienas kito, galite gydyti patys, naudodami dezinfekavimo priemonę ir tvarsčius. Naudingi spaustukai, kurie uždaro žaizdą be įtempimo.
Kita vertus, gilus pjūvis, kuris stipriai kraujuoja arba kurio žaizdos kraštai atsiskleidžia, yra priežastis apsilankyti pas gydytoją.
Apsilankyti pas gydytoją patartina ir esant giliam pjūviui, nes pacientą gali prireikti pasiskiepyti nuo stabligės. Tai turėtų būti atliekama kuo greičiau po traumos.
Pjautinė žaizda: gydytojo apžiūra
Pirmiausia gydytojas pasikalbės su pacientu (arba tėvais, jei vaikas sužeistas), kad gautų ligos istoriją. Galimi klausimai, kuriuos reikia užduoti:
- Kada ir kuo jūs (ar jūsų vaikas) nusipjovėte?
- Ar atsirado karščiavimas?
- Ar yra kokių nors nusiskundimų, pvz., tirpimas ar problemų judant paveiktą kūno dalį?
- Ar yra kokių nors anksčiau buvusių būklių (pvz., diabetas – pablogina žaizdų gijimą)?
- Ar jūs (ar jūsų vaikas) vartojate kokių nors vaistų (pvz., kortizono ar kitų imuninę sistemą slopinančių vaistų)?
Medicininė apžiūra
Kraujo tyrimas
Gydytojas gali atlikti kraujo tyrimą, kad nustatytų, ar dėl sužalojimo pacientas neteko daug kraujo. Infekcija taip pat pasireiškia kraujo skaičiuje: kai organizme yra uždegimas, pvz., baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) skaičius paprastai būna padidėjęs.
Nupjauta žaizda: gydymas atliekamas gydytojo
- Pjūvio valymas
- Žaizdų drėkinimas druskos tirpalu
- Žaizdų uždarymas gipsu, audinių klijais, kabėmis arba siūlais
- Bakterinės žaizdos infekcijos gydymas antibiotikais
- Vakcinacija nuo stabligės gilioms, užterštoms žaizdoms
- jei reikia, sužalotos kūno dalies imobilizavimas (ypač žaizdos infekcijos atveju)
- jei reikia, stacionarus gydymas (esant sunkioms ar labai užkrėstoms pjautinėms žaizdoms)
- jei reikia, operacija, pvz. esant kraujagyslių, raiščių ir nervų pažeidimams ar ryškioms žaizdų infekcijoms
