Trumpa apžvalga
- Priežastys: mąstymo sutrikimas, dažniausiai dėl psichikos ar neurologinės ligos, pvz., depresija, obsesinis-kompulsinis sutrikimas, demencija ir kt.
- Kada kreiptis į gydytoją? Jei mąstymo sutrikimą pastebi pats nukentėjęs asmuo arba pašaliniai asmenys
- Diagnozė: ligos istorija (anamnezė), psichologiniai testai ir anketos
- Gydymas: pagrindinės priežasties gydymas, ligai ar sutrikimui tinkami vaistai ir psichoterapijos metodai
- Prevencija: Ankstyva diagnozė ir gydymas, siekiant sumažinti psichikos ligos progresavimo riziką
Kas yra atkaklumas?
Atkaklumo metu paveiktas asmuo laikosi minčių, frazių, klausimų ir žodžių, kurie buvo naudojami anksčiau, bet yra beprasmiai naujame kontekste.
Jų mintys monotoniškai, monotoniškai sukasi aplink vieną ir tą patį minčių turinį. Pacientas tai kartoja stereotipiškai, nes nesugeba to užbaigti mintyse. Sutrinka perėjimas nuo vienos minties prie kitos.
Atkaklumas yra vienas iš formalių mąstymo sutrikimų. Tai mąstymo ir kalbos proceso sutrikimai. Kiti formalių mąstymo sutrikimų pavyzdžiai yra sulėtėjęs mąstymas, neologizmai ir prolixizmas.
Atkaklumas: priežastys
Depresinis sindromas yra terminas, naudojamas apibūdinti depresijos būseną ir sumažėjusią motyvaciją. Jis išsivysto, pavyzdžiui, depresijos, streso ir prisitaikymo sutrikimų arba kitų ligų, tokių kaip širdies nepakankamumas ar aukštas kraujospūdis, atvejais.
Afektiniam (bipoliniam) sutrikimui būdingas pasikartojantis depresijos ir manijos fazių pasikartojimas.
Atkaklumas taip pat dažnai pastebimas, pavyzdžiui, sergant demencija. Terminas demencija reiškia nuolatinį protinio pajėgumo mažėjimą.
Atkaklumas taip pat kartais pastebimas pacientams, sergantiems obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu (OKS). Šis psichikos sutrikimas pasireiškia įkyrių minčių ir kompulsinių veiksmų forma.
Atkaklumas: kada kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją patartina kreiptis pastebėjus, kad jums ar jūsų artimam žmogui įstrigo monotoniškos mintys ir žodžiai ir šios mintys nuolat kartojasi, nors dabartiniame kontekste jos ir neturi prasmės.
Atkaklumas: tyrimai ir diagnostika
Norėdami išsiaiškinti atkaklumo esmę, gydytojas pirmiausia renka ligos istoriją: surenka visą svarbią informaciją apie atkaklumo pasireiškimą, klausia apie kitus simptomus ir nusiskundimus bei teiraujasi apie bet kokias ankstesnes ar pagrindines ligas.
Kitas atkaklumo tyrimo žingsnis – gydytojas atlieka psichopatologinį įvertinimą (taip pat žinomą kaip psichiatrinis arba psichologinis įvertinimas). Gydytojas bando išsamiau nustatyti psichikos sutrikimą, dėl kurio kilo atkaklumas.
Tam jis ištirs paciento išvaizdą (pvz., tvarkingą, netvarkingą, neprižiūrimą ir pan.), jo elgesį ir bendrą psichinę būklę. Jis užduoda konkrečius klausimus apie tam tikrus simptomus, tokius kaip kompulsyvus elgesys, haliucinacijos, depresinė nuotaika ar orientacijos problemos.
Atsižvelgiant į įtariamą diagnozę, gali būti imtasi tolesnių veiksmų, pavyzdžiui, tam tikri psichologiniai testai.
Atkaklumas: gydymas
Pacientams, sergantiems atkaklumu, gydymas yra skirtas pagrindinei priežasčiai, tokiai kaip depresinis sindromas arba obsesinis-kompulsinis sutrikimas, gydyti. Be kita ko, atitinkamai ligai gydyti naudojami atitinkami vaistai ir psichoterapinės procedūros.
Atkaklumas: prevencija
Nėra jokios konkrečios priemonės, kurios būtų galima imtis siekiant išvengti atkaklumo. Paprastai tai yra rimtos psichinės ar neurologinės ligos išraiška. Jei negydoma, kyla pavojus, kad psichikos ligos pablogės ir sukels tam tikrą pavojų nukentėjusiems.
