Kova su demencija: patarimai sergantiems
Demencijos diagnozė daugeliui sergančiųjų sukelia baimę, nerimą ir klausimus: kiek laiko galiu toliau rūpintis savimi? Kaip turėčiau elgtis su didėjančiais demencijos simptomais? Ką daryti, kad jas palengvinčiau?
Ankstyvosiose demencijos stadijose patirtis parodė, kad sergantieji geriausiai kasdieniame gyvenime susidoroja, jei yra gerai informuoti apie ligą, atvirai su ja susiduria ir prireikus kreipiasi pagalbos.
Socialinių ryšių palaikymas ir pomėgiai
Norint gerai susidoroti su demencija, svarbu išlikti aktyviems. Reguliarūs susitikimai su draugais, ekskursijos ir pomėgiai, kurie buvo puoselėjami prieš diagnozę, turėtų būti palaikomi kuo ilgiau. Aktyvūs gali ilgiau išlaikyti tai, ko išmoko, ir lavinti savarankiškumą. Pakankamas aktyvumas dienos metu taip pat užtikrina gerą miegą.
Taip pat prasminga dalyvauti pramoginėse ar senjorų grupėse. Pažengusiais demencijos etapais sergantieji turėtų prisijungti prie demencija sergančių pacientų priežiūros grupės.
Planuodami ir organizuodami laisvalaikį, nukentėjusieji neturėtų pervargti: geriau laisvalaikiu užsiimti mažiau užsiėmimų, nei skubėti per dieną nuo vienos veiklos prie kitos.
Pritaikykite veiklą ir išmokite naujų dalykų
Pavyzdžiui, galite skaityti trumpas istorijas ir laikraščių straipsnius, spręsti lengvesnius galvosūkius arba gauti lengvesnius modelius su didesniais komponentais.
Tokia veikla yra geras smegenų ir atminties lavinimas. Tačiau sergantieji demencija turėtų ne tik prisirišti prie išbandytų veiklų, bet ir išmokti naujų, tokių kaip šokiai, muzikavimas, tapymas ar dėlionių dėliojimas. Ne mažiau naudingi yra žaidimai pacientams, sergantiems demencija, pavyzdžiui, saloniniai žaidimai (galbūt supaprastinti), žaidimai su kamuoliu arba žaidimai su žodžiais (pavyzdžiui, atspėti ar užbaigti patarles).
Dienos struktūrizavimas
Sergantiems žmonėms lengviau susidoroti su demencija ir jos simptomais, jei jie gerai suplanuoja savo dieną. Visoms veikloms, tokioms kaip miegas, valgymas, prausimasis, ėjimas pasivaikščioti, susitikimas su draugais, sportas ir t. t., žmonės turėtų kuo labiau įsisavinti nustatytą laiką. Tai padeda orientuotis ir padeda išvengti streso.
Likite mobilūs
Tinkamas demencijos gydymas leidžia daugeliui sergančių žmonių ilgą laiką patiems tvarkyti namų ūkį, pavyzdžiui, gaminti maistą, apsipirkti, skalbti ar dirbti sode. Jei reikia, pagalbą gali suteikti artimieji ar globėjai.
Jei vaikščiojimas ir stovėjimas sukelia problemų, gali padėti vaikštynės ir riedučiai.
Valgykite subalansuotą mitybą ir gerkite daug
Jei pacientai nevalgo subalansuotos mitybos ir geria per mažai, tai gali pabloginti demencijos simptomus. Todėl įvairi mityba ir pakankamas skysčių vartojimas yra labai svarbūs.
Tačiau kai kurie pacientai praranda skonio pojūtį, malonumą maistu ir apetitą. Strategijos prieš tai – intensyvesnis maisto pagardinimas ir įvairesnis meniu. Mažus dubenėlius su vaisių, daržovių ir šokolado gabalėliais taip pat galima pasidėti po namus. Tai vilioja demencija sergančius pacientus vėl ir vėl to siekti. Tie, kurie nebegali gaminti patys, turi galimybę užsisakyti „maitinimą ant ratų“.
Kasdienis gėrimo kiekis turi būti ne mažesnis kaip 1.5 litro, geriausia sriubos, vandens, sulčių ar arbatos pavidalu. Vėlgi, prasminga gėrimų butelius pastatyti keliose namų vietose.
Patarimai prieš užmaršumą
Demencija sergantys pacientai turėtų stengtis, kad svarbūs daiktai, kurių jiems dažnai reikia (raktai, piniginė, akiniai ir kt.), visada būtų toje pačioje vietoje. Svarbūs telefono numeriai ir adresai visada turi būti pasiekiami, geriausia ir fiksuotoje namų vietoje, ir rankinėje/piniginėje.
Susitikimai ir datos turi būti įrašyti kalendoriuje.
Su demencija artimiesiems ir globėjams lengviau susidoroti, kaip ir sergantiesiems, jeigu jie žino apie ligos rūšį ir galimą eigą. Taip pat yra kitų patarimų, kurie gali pagerinti ir palengvinti demencija sergančių pacientų elgesį.
Teisingai bendraukite
Gera demencijos priežiūra apima tinkamą bendravimą su pacientais. Tačiau ligai progresuojant tai darosi vis sunkiau – pacientai vis labiau užsimiršta, nebeprisimena vardų, datų, žodžių reikšmių ir dažnai tik lėtai formuluoja sakinius. Tam iš kitų reikia didelio supratimo ir kantrybės.
Čia gali praversti priminimai: Pavyzdžiui, informaciją apie kasdienybę arba atsakymus į dažnus pacientų klausimus (pvz., savaitės dieną, kur jie gyvena ir pan.) galima užrašyti ant nedidelių lapelių. Tada šiuos užrašus galima įklijuoti dažnai lankomose vietose, pavyzdžiui, šaldytuvo ar vonios kambario duryse.
Kitas priminimas, galintis palengvinti ir skatinti bendravimą sergant demencija, yra prisiminimų knyga. Į knygą įstrigo svarbių įvykių ir žmonių iš paciento gyvenimo nuotraukos, o apačioje parašytas trumpas užrašas (įvykio tipas, vardas ir kt.).
Kalbant su demencija sergančiais pacientais, reikia atsižvelgti į šiuos bendravimo patarimus:
- Kantriai laukite, kol pacientas atsakys į klausimus arba įvykdys prašymą.
- Jei įmanoma, suformuluokite klausimus taip, kad pacientas galėtų atsakyti „taip“ arba „ne“.
- Prieš kiekvieną pokalbį užmegzkite akių kontaktą ir kreipkitės į pacientą vardu.
- Kalbėkite lėtai, aiškiai ir trumpais sakiniais.
- Venkite ironiškų ar satyrinių pastabų – demencija sergantysis dažniausiai jų nesupranta.
- Kelis kartus pakartokite svarbią informaciją, pvz., laiką, kada reikia išvykti pas gydytoją arba pasivaikščioti.
- Venkite diskusijų.
- Kiek įmanoma nekreipkite dėmesio į demencija sergančio žmogaus kaltinimus ir priekaištus – jie dažnai nėra skirti asmeniškai, o tik atspindi nukentėjusio žmogaus baimę, nusivylimą ir bejėgiškumą.
- Nesiūlykite daugiau nei dviejų pasirinkimų (pvz., maisto ar gėrimų) – bet kas kitas suklaidins demencija sergančius pacientus.
Svarbus bendravimo su demencija sergančiais žmonėmis modelis vadinamas patvirtinimu: demencija sergančius pacientus bandoma pasiekti ten, kur jie yra, taip sakant. Palieka juos savo pasaulyje ir neabejoja jų nuomone bei pažiūromis. Todėl demencija sergantį pacientą reikia vertinti ir rimtai vertinti (= patvirtinti).
Tiek pagalbos, kiek reikia – ne daugiau!
Tačiau geriau ne viską nuimti iš paciento rankų, o duoti laiko viską atlikti pačiam. Tai ne tik treniruoja smegenis, bet ir neleidžia demencija sergantiems pacientams jaustis su vaiku.
Nelabai naudinga ir nekantriai stovėti šalia. Tada demencija sergantys pacientai jaučia papildomą spaudimą.
Pojūčių stimuliavimas
Pažįstami kvapai iš praeities gali pažadinti prisiminimus, kurie, kaip manoma, buvo palaidoti. Tai gali būti mamos kvepalai arba mašinų alyvos kvapas, jei demencija sergantis žmogus dirbo autoservise.
Kiti jutiminiai dirgikliai (lytėjimas, skonis, regėjimas) taip pat gali stimuliuoti demencija sergančius pacientus, suteikti jiems malonumą ir pažadinti prisiminimus.
Pasirūpinkite savo palengvėjimu
Kantrybė, stiprybė, laikas, supratimas – bendravimas su demencija sergančiais pacientais vargina ir daug reikalauja iš šeimos narių bei globėjų. Todėl reguliarus poilsis ir palengvėjimas yra labai svarbūs.
