Daugialypis asmenybės sutrikimas: aprašymas
Daugialypės asmenybės sutrikimas dabar specialistų vadinamas disociaciniu tapatybės sutrikimu. Taip yra todėl, kad griežtai kalbant, tai nėra tikras asmenybės sutrikimas. Daugialypės asmenybės sutrikimo ypatybė yra ta, kad skirtingos žmogaus asmenybės dalys atsiranda atskirai viena nuo kitos, jų netrikdoma.
Dažnai nukentėję asmenys išsiugdė savo asmenybės dalį, kuri sustojo vaikystėje. Tada ši asmenybės dalis pagal savo protinius ir fizinius gebėjimus yra vaiko lygyje. Tai gali reikšti, pavyzdžiui, kad tokios būsenos žmogus nemoka nei rašyti, nei skaityti.
Daugialypės asmenybės sutrikimas pasireiškia apie 1.5 procento gyventojų. Moterys ir vyrai kenčia beveik vienodai dažnai.
Daugialypis asmenybės sutrikimas: simptomai
Pagal Tarptautinę psichikos sutrikimų klasifikaciją (TLK-10), norint diagnozuoti daugialypį asmenybės sutrikimą, turi būti šie simptomai:
- Kiekviena asmenybė turi savo prisiminimus, pageidavimus, sugebėjimus ir elgesį.
- Kiekvienas iš jų tam tikru metu (net ir pakartotinai) visiškai kontroliuoja asmens elgesį.
- Nukentėjęs asmuo negali prisiminti svarbios asmeninės informacijos, jei ji susijusi su kita asmenybe, kurios tuo metu nėra.
Keli asmenybės sutrikimai: priežastys ir rizikos veiksniai.
Daugialypės asmenybės sutrikimas dažnai yra sunkios prievartos pasekmė. Tyrimų duomenimis, daugiau nei 90 procentų nukentėjusiųjų patyrė traumą ankstyvoje vaikystėje. Pavyzdžiui, nukentėjusieji praneša, kad keli žmonės juos seksualiai išnaudojo kaip ritualo dalį arba yra priversti užsiimti vaikų prostitucija. Smurtas ir kankinimai taip pat gali sukelti daugybę asmenybės sutrikimų.
Vaikai taip pat turi didesnį gebėjimą atsiriboti. Laikui bėgant jie suteikia įvairioms asmenybės dalims savo vardą, amžių ir lytį.
Kritika
Disociatyvus asmenybės sutrikimas visada yra ginčų objektas. Vadinamojo sociokognityvinio modelio atstovai neigia, kad daugialypės asmenybės sutrikimas yra klinikinis vaizdas. Jie daro prielaidą, kad terapeutas kalba pacientui apie skirtingas asmenybės dalis arba kad pacientai veikia simptomus, kad atkreiptų dėmesį.
Daugialypis asmenybės sutrikimas: tyrimai ir diagnostika
Pirmasis žingsnis yra išsami gydytojo ir paciento diskusija. Galimi klausimai, kuriuos gydytojas gali užduoti, yra šie:
- Ar kartais jaučiate, kad jūsų viduje kyla ginčas dėl to, kas jūs iš tikrųjų esate?
- Ar turi dialogų su savimi?
- Ar kiti žmonės tau sako, kad kartais elgiesi kaip kitas žmogus?
Klinikiniai klausimynai padeda diagnozuoti disociatyvų tapatybės sutrikimą.
Disociatyvaus tapatumo sutrikimo diagnozė yra sudėtinga. Klaidingos diagnozės nėra neįprasta. Taip yra todėl, kad nukentėjusieji dažniausiai kenčia nuo kitų psichikos sutrikimų (pvz., valgymo sutrikimų, depresijos), kurie slepia disociatyvų tapatybės sutrikimą. Be to, daugelis pacientų, sergančių daugybe asmenybės sutrikimų, sumenkina savo simptomus.
Daugialypis asmenybės sutrikimas: gydymas
Daugialypis asmenybės sutrikimas: psichoterapija
Pirmajame terapijos etape terapeutas stabilizuoja pacientą. Pacientas turi jaustis saugus ir stiprinti pasitikėjimą. Tik tada trauminius išgyvenimus galima įveikti kartu. Dažnai nukentėjusieji turi iškreiptą traumuojančių įvykių vaizdą ir mano, kad, pavyzdžiui, jie patys yra kalti dėl prievartos. Išgyvendamas traumą pacientas gali suprasti, kas iš tikrųjų atsitiko.
Kai pacientas pažįsta visas vidines dalis, jis vis labiau įgauna tapatumo jausmą. Kuo geriau asmenybės dalys yra integruotos, tuo lengviau atitinkamam asmeniui susidoroti su kasdieniu gyvenimu.
Daugialypis asmenybės sutrikimas: vaistai
Iki šiol nėra patvirtintų vaistų, skirtų daugialypės asmenybės sutrikimo gydymui. Tačiau kai kuriais atvejais gydytojai vartoja antipsichozinius vaistus (pvz., risperidoną) kartu esantiems miego ar nerimo sutrikimams gydyti arba selektyvius serotonino reabsorbcijos inhibitorius (pvz., fluoksetiną) depresijos simptomams gydyti.
