Edema (vandens susilaikymas): priežastys, tipai

Trumpa apžvalga

Kas yra edema? Patinimas, kurį sukelia audinyje susikaupęs skystis
Kaip vystosi edema? Dėl per didelio slėgio mažiausiose kraujo ar limfinėse kraujagyslėse, dėl kurios skystis patenka į aplinkinius audinius
Klasifikacija pagal įvairius kriterijus: pvz., generalizuota ir regioninė edema, perifokalinė edema, specialios formos (pvz., limfedema, Kvinkės edema)
Priežastys: dažnai nekenksmingi (pvz., ilgalaikis stovėjimas ar sėdėjimas, karštis, nėštumas), bet kartais rimti, pvz., širdies, inkstų ar kepenų ligos, kraujotakos sutrikimai, venų nepakankamumas, trombozė, alergijos, uždegimai
Kada kreiptis į gydytoją? Jei pažeista kūno dalis nenatūraliai sušyla ar šalta ir pasidaro melsva ar rausva spalva; esant kitiems simptomams, tokiems kaip skausmas, karščiavimas, dusulys, sąmonės aptemimas; staiga atsiradus ar greitai padidėjus edemai
Apžiūra: ligos istorija (anamnezė), fizinė apžiūra, kraujo tyrimas, ultragarsas, jei reikia
Gydymas: pagrindinės ligos gydymas, jei reikia, dehidratacijos tabletės (diuretikai).
Profilaktika: jei priežastis nekenksminga, mankštintis, pakelti kojas ir pakaitinti šiltą-šaltą vonią; kartais padeda mažai druskos ir dehidratuojanti dieta

Edema: aprašymas

Sutrikęs skysčių balansas

Mūsų kūnas daugiausia susideda iš skysčių, kurie pasiskirsto ląstelėse, tarpuose tarp ląstelių (interstitium), jungiamajame ir poodiniame audinyje. Net mūsų kauluose yra vandens. Ir kraujas taip pat daugiausia susideda iš vandens, kuriame plūduriuoja daug skirtingų tipų ląstelių.

Kasdien iš mažiausių venų (kapiliarų) į tarpuplautį patenka keli litrai skysčių. Iš ten didesnė dalis grįžta į kraują, kur venos grąžina ją į širdį. Kita vertus, apie dešimt procentų intersticinio skysčio išteka limfos kanalais. Jei slėgis venose didėja, į aplinkinius audinius spaudžiama daugiau skysčių. Tai savo ruožtu sumažina slėgį induose.

Vandens balanso reguliavimas

Specialūs slėgio jutikliai (baroreceptoriai) miego arterijoje ir aortoje reguliariai matuoja slėgį kraujotakoje. Jei reikšmės yra per mažos, padidėja kraujospūdis: arterijos susitraukia ir širdis siurbia stipriau ir greičiau. Šis mechanizmas leidžia organizmui per trumpą laiką reguliuoti kraujospūdį.

Užburtas baltymų trūkumo ratas

Tačiau kartais tai veda į užburtą ratą. Pavyzdžiui, sergant kai kuriomis ligomis, kraujyje trūksta svarbių baltymų. Paprastai jie sulaiko vandenį kraujagyslių sistemoje. Jei jų trūksta, skystis lengviau patenka į audinį ir, atvirkščiai, nebėra tinkamai absorbuojamas. Dėl to atsiranda edema. Tačiau dėl to cirkuliacijoje taip pat trūksta vandens, kurį jutikliai greitai nustato. Dėl to organizmas išskiria mažiau vandens. Tačiau kadangi baltymų vis dar trūksta, sulaikytas skystis greitai grįžta į audinį – didėja edema, o kraujotakoje ir toliau trūksta vandens.

Edemos klasifikacija

Edema atsiranda, kai pasikeičia kraujo tekėjimas per kapiliarus. Priklausomai nuo priežasties, išskiriama:

Hidrostatinė edema: Tai atsiranda dėl to, kad padidėja slėgis kraujagyslėse (hidrostatinis slėgis), todėl į aplinkinius audinius išspaudžiama daugiau skysčių.
Koloidinė osmosinė edema: dėl baltymų trūkumo kraujyje sumažėja koloidinis osmosinis (onkotinis) slėgis, dėl to padidėja skysčių kaupimasis audiniuose ir išsivysto edema.
Uždegiminė edema: dėl uždegiminių procesų, taip pat dėl alergijos ar nudegimų kraujagyslių sienelės tampa pralaidesnės, todėl iš kraujo į audinį patenka daugiau skysčių.

Tačiau edema taip pat gali būti klasifikuojama pagal kitus kriterijus nei jos formavimosi mechanizmas. Pavyzdžiui, pagal patinimo vietą yra kategorijos:

Apibendrinta edema atsiranda visame kūne (pvz., hormonų sukeltas vandens susilaikymas moterims prieš menstruacijas, kaip priešmenstruacinio sindromo dalis),
Regioninė (regioninė) edema paveikia tik vieną kūno sritį (pvz., ant blauzdos po trombozės).
Perifokalinė edema susidaro sveikuose audiniuose aplink ligos židinį (esant navikams, abscesams ar spinduliuotei)
Ląstelėje išsivysto tarpląstelinė edema, dėl kurios ji išsipučia.
Tarpląstelinė edema yra tarp ląstelių.

Kitas klasifikavimo kriterijus yra edemos eiga:

Ūminė edema (pvz., ūminis širdies nepakankamumas, inkstų nepakankamumas, uždegimas, nudegimai, trombozė)
Lėtinė edema (pvz., kepenų cirozė, lėtinis venų nepakankamumas)

Taip pat yra specialių edemos formų, tokių kaip limfedema ir Quincke edema.

Limfoedema

Esant limfedemai (limfoedemai), limfos skystis kaupiasi limfagyslėse: limfa nėra tinkamai nutekėjusi, taip pat nuteka į aplinkinius audinius, todėl ji paburksta. Kartais to priežastis yra įgimta – limfinės sistemos išsigimimas.

Išsamią informaciją apie šią konkrečią edemos formą rasite straipsnyje Limfedema.

Quincke edema

Kvinkės edema (angioneurozinė edema) yra ūmus dermos ir poodinio audinio arba gleivinės su jais esančiu jungiamojo audinio sluoksniu (pogleivinės) patinimas. Dažniausiai susidaro ant veido, akių vokų ir lūpų srityje, ant gerklės gleivinės, ant antgerklio ir liežuvio.

Quincke edema kartais yra įgimta. Tačiau jį taip pat galima įsigyti. Šiuo atveju tai dažniausiai pasireiškia kaip alerginės reakcijos dalis, pvz., alerginė dilgėlinė (dilgėlinė). Angioedema taip pat dažnai skauda arba nudegina.

Quincke edema gali būti pavojinga gyvybei, jei ji pažeidžia ryklės gleivinę ar gerklas ir sukelia ūminį kvėpavimo sutrikimą!

Edema: priežastys

Edema taip pat dažnai pasireiškia nėščioms moterims, ypač paskutinėmis savaitėmis prieš gimdymą. Vandens balanso ir jungiamojo audinio būklės hormoniniai pokyčiai bei padidėjęs spaudimas stambioms pilvo ertmės venoms ir dėl to sutrikęs drenažas gali lemti vandens susilaikymą audinyje.

Viso kūno edema

Tačiau gali būti ir rimtesnių edemos priežasčių. Apibendrinta edema gali atsirasti, pavyzdžiui, su

Širdies liga: Patinusios kojos dažnai yra širdies nepakankamumo, ypač dešinės širdies (dešinės širdies nepakankamumo) pasekmė.
Inkstų ligos, tokios kaip nefrozinis sindromas, uždegiminiai inkstų kraujo kūneliai (glomerulonefritas), inkstų silpnumas ar net inkstų nepakankamumas, gali sukelti baltymų trūkumą arba elektrolitų pusiausvyros sutrikimą ir vandens susilaikymą kojose.

Kepenų ligos: kepenys paprastai gamina per mažai baltymų ir krinta koloidinis osmosinis slėgis kraujagyslių sistemoje. Vandens susilaikymas pilvo ertmėje (ascitas, ascitas) dažnai pasireiškia esant kepenų vėžiui arba kepenų metastazėms, kepenų cirozei ir kepenų silpnumui.
Sergant antinksčių ligomis dažnai sutrinka hormono aldosterono gamyba, todėl pilve ir kojose susilaiko vanduo.
Netinkama mityba: ilgo badavimo požymis yra „alkanas pilvas“, kurį sukelia baltymų trūkumas.
Vaistai: Antidepresantai, vaistai nuo aukšto kraujospūdžio, gliukokortikoidai ("kortizonas") ir vaistai nuo uždegimo taip pat gali sukelti edemą.

Edema tam tikroje kūno vietoje

Regioninę edemą daugiausia sukelia:

Limfos drenažo sutrikimai: audinių skystis limfos kanalais patenka atgal į venines kraujagysles. Įgimti ar mechaniniai sutrikimai (išorinis spaudimas, mėlynės) sutrikdo limfos nutekėjimą ir taip sukelia audinių patinimą. Priežastys yra navikai, operacijos ir radiacija. Tačiau užsikrėtimas parazitinėmis filariazės siūlinėmis kirmėlėmis gali sukelti ir ekstremalią edemos formą – drambliozę.

Kraujotakos sutrikimai gali paveikti venas ar arterijas ir, be edemos, gali sukelti audinių nepakankamumą.
Lėtinis venų nepakankamumas (lėtinis venų nepakankamumas, CVI): pažeisti venų vožtuvai ypač neleidžia kraujui tinkamai tekėti atgal į širdį. Vietoj to, jis kaupiasi dėl gravitacijos, ypač kojose. Tai gali sukelti sunkų vandens susilaikymą.
Uždegimai, nudegimai ir sužalojimai: tai gali padaryti kraujagyslių sieneles pralaidesnes, o tai skatina vandens susilaikymą aplinkiniuose audiniuose.

Alergijos: sąlytis su alergijos sukėlėju (alergenu) suaktyvina imunines ląsteles, kurių pasiuntinių medžiagos daro kraujagyslių sieneles pralaidesnes. Dėl to iš kraujagyslių į audinį nuteka daugiau skysčių, sukeliančių patinimą. Tai taip pat gali sukelti Quincke edemą (žr. aukščiau).
Paveldima angioedema (HAE): šiai paveldimai ypatingai Quincke edemos formai būdingas ūmus ir protarpinis patinimas, ypač galūnėse, bet taip pat ir pilvo organuose. Šių patinimų atsiradimas yra nenuspėjamas.

Edema: tyrimai

Daugelis edemų išnyksta savaime. Tai ypač pasakytina apie vandens susilaikymą po ilgo stovėjimo ar sėdėjimo ir akių vokų patinimą dėl alerginės reakcijos. Tokiais atvejais paprastai nereikia kreiptis į gydytoją. Tačiau yra situacijų, kai būtinai turėtumėte kreiptis į gydytoją.

Edema: Kada kreiptis į gydytoją?

Visada turėtumėte pasikonsultuoti su gydytoju, jei jums tinka šie dalykai:

Edema išsivystė tik vienoje pusėje ir greitai
Edema savaime neišnyksta arba tampa didesnė
Patinimas taip pat yra šiltas, paraudęs arba skausmingas
Pažeista kūno dalis nenatūraliai įšyla ar šalta ir įgauna melsvą arba rausvą spalvą
Su karščiavimu
Su dusuliu
Esant sąmonės aptemimui iki delyro

Gydytojo atliekami tyrimai

Pirmiausia gydytojas paklaus jūsų ligos istorijos (anamnezės). Ši informacija yra ypač svarbi:

Kada atsirado edema?
Kaip tai pasireiškia (skausmas, plitimas, progresavimas)?
Kokius vaistus vartojate?
Ar kenčiate nuo kokių nors ankstesnių ligų ar alergijų?
Ar jums taip pat trūksta oro?
Ar tenka dažnai šlapintis naktį? (Priežastis: gulint vanduo iš edemos lengviau nuteka atgal į širdį, iš kur pumpuojamas į inkstus ir pasišalina)

Kitas žingsnis yra fizinė apžiūra. Pačią edemą paprastai lengva atpažinti. Jo vieta suteikia gydytojui pirmuosius įkalčius ieškant priežasties. Pavyzdžiui, patinusios kojos dažniau nustatomos sergant širdies nepakankamumu, tromboze ar venų ligomis, o vandens susilaikymas pilve (ascitas) dažnai rodo kepenų pažeidimą.

Kraujo tyrimai rodo, ar nėra baltymų trūkumo ar kraujo druskų sutrikimų. Be to, šlapimas gali būti tiriamas dėl baltymų (proteinurija) – sergant inkstų ligomis, organizmas paprastai netenka baltymų su šlapimu.

Kartais taip pat naudojamos vaizdo gavimo procedūros. Pavyzdžiui, ascitą galima aptikti ultragarsu. Tai leidžia įvertinti, kiek vandens susikaupė pilvo ertmėje ir ar priežastis gali būti kepenyse. Ultragarsu taip pat galima aiškiai matyti kojų venas ir galimas trombozes.

Edema: gydymas

Edemos gydymas priklauso nuo priežasties. Pavyzdžiui, esant venų nepakankamumui, kompresinės kojinės padeda kovoti su edema. Jie taip pat naudojami esant trombozei, kai tik atslūgsta edema (iki tol uždedamas kompresinis tvarstis). Tromboze sergantiems pacientams taip pat skiriami antikoaguliantai (antikoaguliacija).

Kartais gydytojas turi skirti dehidratuojančių vaistų (diuretikų), pavyzdžiui, esant su širdies ar inkstų veikla susijusiai edemai. Svarbu vartoti tinkamą vaistų dozę ir užtikrinti tinkamą skysčių vartojimą. Svarbu rasti balansą tarp skysčių suvartojimo ir išskyrimo bei neprarasti svarbių druskų.

Kilpiniai diuretikai, tokie kaip furosemidas ar torazemidas, yra veiksmingi, tačiau taip pat pašalina druskas, tokias kaip kalis ir natris.
Kalį tausojantys diuretikai, tokie kaip spironolaktonas, ypač vartojami esant ascitui su kepenų pažeidimu arba pacientams, kuriems yra širdies nepakankamumas.
Tiazidiniai diuretikai dažnai yra kartu vartojami antihipertenzinio gydymo vaistai, tačiau taip pat sutrikdo kraujo druskų (natrio (!), kalio, magnio) pusiausvyrą.

Edema: ką galite padaryti patys

Jei tai normalus, nekenksmingas vandens susilaikymas, galite švelniai ištaisyti situaciją naudodamiesi keliais patarimais. Tačiau jei turite sveikatos problemų, pvz., širdies ar inkstų liga, prieš naudodami šiuos patarimus būtinai pasitarkite su gydytoju.

Pratimas: Aktyvūs kojų raumenys veikia kaip „raumenų siurblys“, užtikrinantis, kad vanduo per kraują būtų transportuojamas atgal į širdį.
Nusausinančios arbatos: Teigiama, kad kai kurie augalai palaiko kūno drenažą. Geri pavyzdžiai yra dilgėlių arbata arba žalioji arbata. Arbata iš jonažolių taip pat turi sausinamąjį poveikį, tačiau netinka moterims, kurios vartoja kontraceptines tabletes.
Sausinantis maistas: Teigiama, kad kai kurie maisto produktai taip pat turi sausinantį poveikį. Tai visų pirma ryžiai ir bulvės. Ananasai, braškės, pankoliai ir salotos taip pat išstumia skysčius iš organizmo.
Pakelkite kojas: kojų pakėlimas dažnai padeda nuo patinusių kojų.
Kraujo apytaką skatinančios priemonės: Kneipo vonios su kaitaliojamu šiltu ir šaltu vandeniu palaiko kraujagysles ir raumenis sveikus. Padidėja pėdų kraujotaka, venos grąžina daugiau kraujo atgal į širdį ir sumažėja polinkis į edemą. Daugiau apie tai galite perskaityti straipsnyje Hidroterapija.

Tai išlieka svarbu: jei edema nuolat atsiranda arba ji visai nepraeina, pasitarkite su gydytoju. Tik taip jis gali nustatyti priežastį ir rekomenduoti tinkamą edemos gydymą.

Dažnai užduodami klausimai

Atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus šia tema rasite mūsų straipsnyje Dažnai užduodami klausimai apie edemą.