Kas yra imunosupresija?
Jei organizmo imuninė sistema yra nuslopinta ir nebegali tinkamai funkcionuoti, tai vadinama imunosupresija. Priklausomai nuo masto, organizmo apsauga tik susilpnėja arba net visiškai išjungiama. Jei norite suprasti, kodėl imunosupresija gali būti ir nepageidaujama, ir pageidautina, pirmiausia turite suprasti, kaip veikia imuninė sistema.
Imuninės sistemos pagrindai
Su specifine imunine gynyba įmanoma labai tikslinga kova su patogenais. Tai apima vadinamuosius B limfocitus – specialius baltuosius kraujo kūnelius, kurie gali gaminti specifinius antikūnus prieš patogeną, pirmą kartą su juo susilietus – atitinkančius būdingus baltymus (antigenus) įsibrovėlio paviršiuje.
Imunosupresija kaip terapija, šalutinis poveikis ar simptomas
Norint gydyti autoimunines ligas, pacientas sąmoningai skatina imunosupresiją, kad būtų apribotas netinkamas imuninės gynybos elgesys. Taip pat po transplantacijos pacientams skiriami imunosupresiniai vaistai. Tikslas yra neleisti imuninei sistemai atakuoti ir atstumti svetimą organą.
Be to, imunosupresija gali būti įvairių ligų simptomas. Du gerai žinomi pavyzdžiai yra kraujo vėžys (leukemija) ir AIDS. Jeigu leukemijos atveju organizmas pats gamina brokuotus baltuosius kraujo kūnelius (leukocitus) ir taip susilpnina imuninę apsaugą, tai AIDS atveju ligos sukėlėjas – HI virusas – sunaikina tam tikrus leukocitus. Imuninė sistema taip pat kartais nusilpsta po didelio psichologinio ar fizinio streso.
Yra dvi pagrindinės dirbtinai sukeltos imunosupresijos – ty imunosupresinės terapijos – taikymo sritys: autoimuninės ligos ir organų transplantacijos. Tokiais atvejais imuninė sistema yra ypač susilpnėjusi, nes priešingu atveju tai pakenktų pacientui. Tačiau abiem atvejais intervencijos laipsnis skiriasi.
Imunosupresija po organų transplantacijos
Nors šiuo atveju imuninė sistema tik atlieka savo darbą, jei ji nėra slopinama, tai turi pavojingų pasekmių paciento gyvybei. Deja, po organo persodinimo nėra kitos išeities, kaip visą gyvenimą trunkanti imunosupresija. Tai reiškia, kad pacientas turi nuolat vartoti vaistus, slopinančius imunines reakcijas.
Imunosupresija sergant autoimuninėmis ligomis
- Reumatoidinis artritas
- Jungiamojo audinio ligos (kolagenozės: dermatomiozitas/polimiozitas, sisteminė raudonoji vilkligė)
- Kraujagyslių uždegimai (vaskulitai)
- Lėtinės uždegiminės žarnyno ligos (Krono liga, opinis kolitas)
- autoimuninis kepenų uždegimas (autoimuninis hepatitas)
- plaučių fibrozė, sarkoidozė
- išsėtinė sklerozė (IS)
- myasthenia gravis
- inkstų kūnelių uždegimas (glomerulonefritas) – inkstų uždegimo forma
Ką daryti, jei turite imunosupresiją?
- Indukcinė fazė: pradžioje gydytojas skiria didelę vaistų dozę, kad kuo greičiau pasiektų didelę veikliosios medžiagos koncentraciją kraujyje (indukcija). Paprastai šiam tikslui derinami trys ar keturi skirtingi imunosupresiniai vaistai (triguba arba keturguba terapija).
Dauguma autoimuninių ligų progresuoja recidyvais. Tokio uždegimo epizodo metu reikalinga ypač stipri intervencija (indukcinė terapija). Remisijos fazėse, kai liga iki tam tikro laipsnio „snaudžia“, imuninė sistema dažniausiai slopinama žymiai lengvesnėmis priemonėmis (palaikomoji terapija). Tikslas yra užkirsti kelią naujam uždegimo epizodui arba bent jį atidėti.
Vaistai imunosupresijai (imunosupresantai)
Kalcineurino inhibitorius
Kalcineurinas yra fermentas, esantis įvairiose kūno ląstelėse, įskaitant tam tikras imuninės sistemos ląsteles. Ten jis svarbus signalo perdavimui. Kalcineurino inhibitoriai neleidžia perduoti šio signalo ir taip suaktyvinti imuninę sistemą. Kalcineurino inhibitoriai, kurie ypač dažnai naudojami imunosupresijai, yra ciklosporinas ir takrolimuzas.
Ląstelių dalijimosi inhibitoriai
Atsižvelgiant į taikinį, ląstelių dalijimosi inhibitoriai skirstomi į citostatikus (pvz., azatioprinas, mikofenolio rūgštis = MPA ir mikofenolato mofetilas = MMF) ir mTOR inhibitorius (pvz., everolimuzą ir sirolimuzą).
Antikūnai
Imunosupresijai taip pat naudojami dirbtinai pagaminti antikūnai (pvz., infliksimabas, adalimumabas, rituksimabas). Tai priklauso vadinamiesiems biologiniams preparatams – tai biotechnologiškai pagaminti vaistai.
Kadangi biologiniai preparatai ypač stipriai slopina imuninę sistemą, tam tikromis situacijomis (pvz., nėštumo metu arba ūminės ar lėtinės infekcijos atveju) jų vartoti negalima.
Gliukokortikoidai ("kortizonas")
Kokia yra imunosupresijos rizika?
Terapinė imunosupresija tam tikra prasme yra 22-oji padėtis. Viena vertus, imuninė sistema turi būti slopinama, nes kitaip ji gali pakenkti (pvz., po organų transplantacijos). Kita vertus, kiekvienam žmogui reikia veikiančios gynybos, kad galėtų apsiginti, pavyzdžiui, nuo patogenų. Be to, naudojami vaistai turi platų šalutinį poveikį.
Padidėjęs jautrumas infekcijoms ir navikams
Pacientams, kuriems yra ilgalaikė imunosupresija, taip pat padidėja rizika susirgti vėžiu. Kadangi susilpnėjusi imuninė sistema tinkamai nebeatpažįsta ir nesunaikina išsigimusių ląstelių, piktybiniai navikai išsivysto dažniau nei sveikiems žmonėms. Todėl sergantys asmenys turėtų būti reguliariai tikrinami dėl tam tikrų navikų (naviko atranka).
Toksinis poveikis audiniams (toksiškumas)
Kaulų čiulpų pažeidimas (mielosupresija).
Kaulų čiulpus taip pat dažnai puola imunosupresija. Dėl to sutrinka kraujo kūnelių (raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių, taip pat trombocitų) susidarymas. Galimos pasekmės – padidėjęs jautrumas infekcijoms, anemija ir padidėjęs polinkis kraujuoti.
Riebalų ir cukraus kiekio kraujyje padidėjimas
Kitas daugelio imunosupresantų (ypač steroidų) šalutinis poveikis yra padidėjęs cukraus kiekis kraujyje. Gali net išsivystyti cukrinis diabetas, kurį gydytojas turi reguliariai stebėti ir gydyti.
Osteoporozė ir aukštas kraujospūdis
Virškinimo problemos
Kai kuriuos imunosupresantus virškinimo traktas blogai toleruoja. Pavyzdžiui, mikofenolato mofetilas arba azatioprinas gali sukelti pykinimą, vėmimą ar viduriavimą iš karto po jų vartojimo. Šie šalutiniai poveikiai gali turėti didelės įtakos asmens gyvenimo kokybei. Jei tokių problemų atsiranda vartojant imunosupresantus, reikia pasitarti su savo gydytoju.
Ką turėčiau žinoti vartojant imunosupresantus?
Iškart po transplantacijos imunosupresantai skiriami didelėmis dozėmis. Per šį laiką imuninė sistema yra labai pažeidžiama, todėl reikia kiek įmanoma užkirsti kelią kontaktui su mikrobais. Todėl pacientai, kuriems buvo atlikta nauja transplantacija, yra izoliuoti ir dėvi burnos apsaugą. Lankytojai turi būti sveiki, net nedidelis peršalimas gali kelti pavojų persodintam žmogui.
Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei netrukus po organo persodinimo atsiranda šie įspėjamieji požymiai:
- Karščiavimas ar kiti infekcijos požymiai (silpnumas, nuovargis, kosulys, deginimo pojūtis šlapinantis)
- skausmas persodinto organo srityje
- sumažėjęs arba padidėjęs šlapimo išsiskyrimas
- Svorio padidėjimas
- viduriavimas ar kraujingos išmatos
