Kontaktinė alergija: aprašymas
Kontaktinė alergija – tai perdėta imuninės sistemos reakcija į tam tikrą medžiagą, su kuria liečiasi oda. Pažeistos odos sritys alergiškai reaguoja, atsiranda uždegimas, niežulys.
Kontaktinė alergija yra gana dažna. Vokietijoje serga apie aštuonis procentus suaugusiųjų – moterys dažniau nei vyrai.
Kontaktinė alergija yra vadinamoji uždelsto IV tipo arba vėlyvojo tipo alergija. Jai būdinga tai, kad simptomai pasireiškia tik po 24 valandų iki trijų dienų nuo kontakto su alergijos sukėlėju (alergenu). Nikelis yra labiausiai paplitęs kontaktinis alergenas. Tačiau kontaktinę alergiją gali sukelti ir kiti metalai, augalai ar kvapai.
Kas nutinka alergijos metu?
Kontaktinė alergija: simptomai
Kontaktinė alergija pasireiškia odos pokyčiais, atsirandančiais praėjus maždaug vienai ar trims dienoms po kontakto su alergenu. Tose vietose, kur oda liečiasi su alergiją sukeliančia medžiaga, gali atsirasti šie simptomai:
- Odos paraudimas (eritema)
- patinimas (angioneurozinė edema)
- išsiliejusios pūslelės
- bangų susidarymas
- pluta ar pleiskanojimas
- niežulys ar deginimas
Jei sąlytis su oda užsitęsęs, išsivysto lėtinis kontaktinis dermatitas: oda tampa šiurkštesnė, suragėja, susidaro įdubos (lichenifikacija).
Kontaktinė alergija: priežastys ir rizikos veiksniai
Bet kuri aplinkoje esanti medžiaga teoriškai gali sukelti kontaktinę alergiją. Tačiau ypač dažni kontaktiniai alergenai yra:
- Metalai (pvz., nikelis papuošaluose, užtrauktukuose, sagose)
- Kvepalai (pvz., kvepaluose, muiluose, kosmetikoje)
- konservantai
- augalai (pvz., ramunėlės, skroblai, arnika)
- eteriniai aliejai (pvz., citrinų arba pipirmėčių aliejus)
- valymo priemonės (pvz., minkštikliai)
- lateksas (pvz., latekso pirštinės)
Kontaktinė alergija: tyrimai ir diagnostika
Kad galėtų diagnozuoti „kontaktinę alergiją“, gydytojas pirmiausia turi surinkti paciento ligos istoriją (anamnezę). Norėdami tai padaryti, jis paprašo paciento, pavyzdžiui:
- Kada pirmieji simptomai pasireiškė?
- Ar simptomai apsiriboja viena odos vieta?
- Ar yra kas nors, kas gali palengvinti simptomus, pavyzdžiui, vengti tam tikrų drabužių ar papuošalų?
- Ar turite žinomų alergijų?
Tada gydytojas išsamiau ištiria atitinkamas odos vietas. Tada jis atlieka epikutaninį tyrimą (lopo testą), kad nustatytų galimus alergenus. Aptariamų alergiją sukeliančių medžiagų mėginys uždedamas atskirai ant paciento nugaros ir užklijuojamas pleistrais. Po vienos ar dviejų dienų gydytojas nuima pleistrus ir patikrina, ar viena iš užteptų medžiagų tikrai nesukėlė vietinės odos padidėjusio jautrumo reakcijų (paraudimo, paburkimo).
Išimtis: toksinis kontaktinis dermatitas
Kontaktinė alergija: gydymas
Kontaktinė alergija negali būti visiškai išgydyta. Imuninės sistemos jautrinimas atitinkamam alergenui paprastai išlieka visą gyvenimą. Tačiau galima stengtis išvengti odos sąlyčio su alergenu. Jei tai (visada) neįmanoma, kontaktinės alergijos simptomus galima bent jau palengvinti vaistais ar UV terapija. Be to, pažeistos odos vietos turi būti gerai nuvalytos, kad būtų skatinamas gijimo procesas. Drėkinančios ir odos priežiūros priemonės padeda odai atstatyti. Rekomenduojami rehidratuojantys kremai, aliejai ar vonios.
Vaistas
Jei reikia, odą galima tepti tepalu, kuriame yra kortizono. Kortizonas slopina pernelyg didelį imuninį atsaką ir taip sumažina uždegiminę odos reakciją. Gydytojas turi atidžiai įvertinti kortizono rūšį ir vartojimo trukmę, atsižvelgiant į žinomą šalutinį gydymo poveikį: ilgą laiką naudojant kortizoną, be kita ko, oda gali suplonėti ir atsirasti dėmėmis. Todėl preparatais, kurių sudėtyje yra kortizono, reikia tepti tik trumpą laiką ir nedidelius odos plotelius.
Lėtinės rankų egzemos atveju gydytojas gali skirti vartoti veikliąją medžiagą alitretinoiną (panašios struktūros kaip vitaminas A). Jis turi priešuždegiminį poveikį ir reguliuoja imuninę sistemą. Dėl vaisingumui žalingo poveikio vaisingo amžiaus moterys gydymo metu ir dar keturias savaites po jo turi užtikrinti veiksmingą kontracepciją.
UV terapija
Lėtinės egzemos (ypač lėtinės rankų) atveju gali padėti UV terapija (šviesos terapijos forma). Naudojamas arba švitinimas UV-B šviesa (UVB terapija), arba švitinimas UV-A šviesa kartu su veikliąja medžiaga psoralenu (PUVA terapija). Psoraleną galima nuryti arba tepti ant odos.
Venkite kontakto su alergenu
Žmonės, turintys kontaktinę alergiją, turėtų kiek įmanoma vengti alergiją sukeliančios medžiagos. Jei reikia, odą galima apsaugoti specialiais drabužiais ir pirštinėmis, pavyzdžiui, jei yra alergija valymo priemonėms. Tačiau kartais tam tikros veiklos reikia visiškai vengti, pavyzdžiui, darbe.
Kontaktinė alergija: ligos eiga ir prognozė
Kontaktinė alergija paprastai išlieka visą gyvenimą. Priklausomai nuo to, į kokius alergenus paveiktas asmuo reaguoja, kaip stipriai buvo įjautrinta imuninė sistema ir kiek laiko trunka kontaktas su alergiją sukeliančia medžiaga, simptomai gali būti švelnesni arba sunkesni. Jei vengiama provokuojančių medžiagų, simptomai dažnai išnyksta savaime per dvi ar tris savaites.
Jei kontaktinė alergija išlieka ilgą laiką, pažeistos odos vietos gali užsikrėsti grybeliais ar bakterijomis. Tada oda tampa šilta, labai raudona arba patinsta ir skausminga. Priklausomai nuo patogeno, infekcija gydoma antimikotikais (nuo grybelių) arba antibiotikais (nuo bakterijų).
Kontaktinė alergija: ar galima prevencija?
Kontaktinė alergija dažniausiai pasireiškia be pirmtakų, nėra profilaktikos. Tačiau apskritai galima sumažinti alergijos riziką. Pavyzdžiui, žinoma, kad žindomi kūdikiai rečiau kenčia nuo alergijos. Jei vaikai auga namuose su gyvūnais, tai taip pat sumažina jų alergijos, pvz., kontaktinės alergijos, riziką.
