Pleiskanos: priežastys, simptomai, gydymas

Trumpa apžvalga

• Kilmė: pleiskanos atsiranda, kai išsiskiria didesnės negyvų odos ląstelių sankaupos
• Priežastys: dažnai paveldimos, bet galimos ir odos ligos (pvz., psoriazė), hormonų svyravimai, netinkama plaukų priežiūra, tam tikros klimato sąlygos, stresas
• Kas padeda? Daugelis sergančiųjų gali padėti sau, pvz., šampūnais nuo pleiskanų, tinkama plaukų priežiūra ir sveika mityba, taip pat apsauga nuo saulės. Tačiau, jei yra pagrindinių būklių, gali prireikti gydytojo paskirto gydymo (pvz., vaistų).
• Kada kreiptis į gydytoją? Esant nuolatinėms ar pasikartojančioms pleiskanoms, įtariamoms odos ligoms, plaukų slinkimui, galvos odos paraudimui, uždegimui, niežėjimui ir (arba) niežėjimui.

Kas padeda nuo pleiskanų?

Yra keletas produktų, kurie pasirodė esą veiksmingi kovojant su pleiskanomis. Kai kuriuos iš jų gali skirti tik gydytojas, kitus galima įsigyti be recepto. Norint rasti tinkamą vaistą konkrečiam atvejui, reikia žinoti pleiskanų atsiradimo priežastį. Tačiau iš esmės yra, pavyzdžiui, toliau nurodytos galimybės suvaldyti pleiskanų slinkimą.

Pleiskanos: ką daro gydytojas

Ypač nuo psoriazės, kuri dažnai pasireiškia erzinančiomis galvos pleiskanomis, dermatologui (dermatologui) siūlomos įvairios terapijos galimybės:

• Vitamino D3 analogai: tai vitamino D dariniai, turintys priešuždegiminį poveikį. Jie taip pat lėtina ir normalizuoja pleiskanų susidarymo procesą. Preparatai tinka ilgalaikei terapijai iki vienerių metų.

Esant riebioms pleiskanoms ir grybeliui, dermatologas gali griebtis priešgrybelinių preparatų kaip pleiskanų šampūnų. Juose yra veikliųjų medžiagų, tokių kaip ketokonazolas arba klotrimazolas.

Pleiskanos: ką galite padaryti patys

Lengvos pleiskanos paprastai yra nekenksmingos, tačiau erzina ar nemaloni. Taikydami šias „priemones nuo pleiskanų“ daugelis nukentėjusių žmonių gali padėti sau:

• Teisingai naudokite šampūną nuo pleiskanų: šampūnai nuo pleiskanų gali užkirsti kelią naujų pleiskanų susidarymui. Juose dažnai yra ir fungicidinių veikliųjų medžiagų (pvz., cinko piritiono). Tačiau būkite atsargūs: šampūnai nuo pleiskanų dažniausiai netinka kasdieniam ar ilgalaikiam naudojimui. Priešingu atveju jie gali išsausinti galvos odą ir sustiprinti pleiskanas, o ne jas palengvinti. Tepkite juos tik vieną ar tris kartus per savaitę ir ne ilgiau kaip mėnesį.

• Tinkama sausos galvos odos priežiūra: neplaukite plaukų kasdien. Po plovimo plaukus kruopščiai išskalaukite švariu vandeniu. Nedžiovinkite karštu plaukų džiovintuvu, kad išvengtumėte sausos galvos odos. Paprastai sausai, jautriai galvos odai naudokite švelnų šampūną.

• Plaukų priežiūros priemonės: kondicionieriai, putos, plaukų lakas ir plaukų gelis gali papildomai dirginti galvos odą ir skatinti pleiskanų atsiradimą. Todėl naudokite tik keletą plaukų priežiūros priemonių, o tada tik tas, kurios tarpusavyje derinamos.

• Alyvuogių aliejus: Kad galvos oda būtų lygi, galite įmasažuoti nedidelį kiekį alyvuogių aliejaus, palikti kurį laiką (pavyzdžiui, per naktį) ir tada nuplauti. Tai naudinga sausai galvos odai, kuri dažnai patiria didelį stresą plaunant šampūnu.

• Apsauga nuo saulės: galite apsisaugoti nuo pernelyg didelio saulės poveikio ant galvos, naudodami lengvą, erdvų galvos apdangalą. Tačiau saikingai saulės spinduliai nekenkia odai ir plaukams.

• Tinkama mityba: alkoholis, kvietiniai miltai, cukrus ir kava yra nepalankūs, nes skatina odos mikroorganizmų aprūpinimą maistu. Taip pat venkite daug riebalų turinčių dietų, nes jos gali padidinti odos riebalų gamybą. Vietoj to, jūsų racione turėtų būti pakankamai „odos vitaminų“ vitamino A, vitamino E ir biotino. Jie suteikia gražią odą ir plaukus iš vidaus, todėl gali padėti nuo pleiskanų.

Kaip vystosi pleiskanos?

Tik didesnės klasteriai iš maždaug penkių šimtų ląstelių yra matomi kaip svarstyklės. Jie susidaro, kai oda per greitai atstumia dribsnius ir jie sulimpa. Tipiškas požymis yra galvos odos niežėjimas. Tai rodo, kad galvos oda yra sudirgusi, pavyzdžiui, dėl agresyvaus šampūno arba per dažno plovimo ir džiovinimo.

Dažniausiai pleiskanos, kurios nuteka žemyn, yra nekenksmingos ir suvokiamos tik kaip estetiškai nepatrauklios, ypač ant tamsių drabužių. Tačiau pleiskanos taip pat gali būti ligos, tokios kaip psoriazė ar neurodermitas, požymis.

Sausos ir riebios pleiskanos

Pleiskanos gali būti suskirstytos į dvi kategorijas:

Sausos pleiskanos: Sausas, baltas pleiskanas daugiausia sukelia sausa galvos oda, šildomas oras žiemą, džiovinami šampūnai ir priežiūros priemonės, plaukų džiovinimas arba karštas, sausas klimatas. Moterys kenčia taip pat dažnai, kaip ir vyrai. Sausos pleiskanos taip pat atsiranda sergant tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, psoriaze vulgaris.

Pleiskanos: priežastys ir galimos ligos

Daugeliu atvejų pleiskanų atsiradimo priežastys yra nekenksmingos. Tačiau už to gali slypėti ir ligos. Įprasti pleiskanų atsiradimo veiksniai yra šie:

• Hormonų svyravimai: Sebumo gamybai įtakos turi hormonai ir gali tapti erzinančia problema, pavyzdžiui, brendimo metu. Oda riebėja, o tai skatina inkštirų ir spuogų susidarymą bei geltonas, įstrigusias galvos odos pleiskanas. Kita vertus, sausos pleiskanos dažnai yra moterų menopauzės simptomas.
• Neteisinga plaukų priežiūra: Dažnas plaukų plovimas agresyviais šampūnais ir džiovinimas karštu smūgiu gali sukelti galvos odos sausumą ir pleiskanas.
• Nepalankus klimatas: Karštis ir sausas oras išsausina galvos odą, o tai skatina niežėjimą ir smulkių baltų pleiskanų susidarymą. Kita vertus, riebios pleiskanos linkusios atsirasti esant didelei drėgmei.
• Paveldimas polinkis: Ekspertai mano, kad paveldimumas taip pat turi įtakos pleiskanų atsiradimui. Tiesą sakant, kai kuriose šeimose pleiskanos atsiranda dažniau, o tai patvirtina šią teoriją.
• Stresas: Psichologinis stresas veikia ragenos metabolizmą – atsiranda pleiskanų. Kadangi taip pat yra pažeistas odos apsauginis barjeras, odos grybeliai taip pat gali lengviau kolonizuotis.
• Malassezia furfur: Šis mielių grybelis yra normalios odos floros dalis ir ypač maitinasi riebalinėje odoje esančiomis riebalų rūgštimis. Jei galvos odos riebalų gamyba padidėja, jos augimas gali smarkiai išaugti ir sukelti uždegimą. Galvos odos niežėjimas ir riebios pleiskanos yra tipiški to simptomai. Bakterijos gali nusėsti ir ant subraižytų odos vietų.
• Atopinė egzema: ši liga, taip pat žinoma kaip neurodermitas, dažnai pasireiškia ankstyvoje vaikystėje. Tai pasireiškia pleiskanojančiais, labai niežtinčiais odos bėrimais. Netipiniu variantu atopinė egzema taip pat gali paveikti tik galvą ir kaklą ir sukelti pleiskanojimą dėl labai niežtinčios galvos.
• Seborėjinė egzema: Šis neužkrečiamas, lėtinis uždegiminis odos bėrimas ypač paveikia veidą ir galvos odą. Būdingi simptomai yra niežulys ir gelsvos pleiskanos.
• Kontaktinė alergija: kai kurie žmonės reaguoja į sudedamąsias dalis, pvz., plaukų priežiūros produktus ar kosmetikos gaminius, niežti, pleiskanodami, niežti ir sudirginti odą.

Pleiskanos: kada reikia kreiptis į gydytoją?

Pleiskanos yra daugelio sergančiųjų kosmetinė problema, tačiau dažniausiai su ja galima susidoroti be medicininės pagalbos naudojant šampūnus nuo pleiskanų, tinkama plaukų priežiūra ir sveika mityba. Tačiau šiais atvejais turėtumėte kreiptis į dermatologą (dermatologą):

• stiprus galvos odos niežėjimas, paraudimas ar patinimas
• plaukų slinkimas
• galvos odos deginimas ar uždegimas
• verkiančios ar sudirgusios galvos odos vietos

Pirminė konsultacija ir apžiūra

Siekdamas išsiaiškinti pleiskanų atsiradimo priežastį, gydytojas pirmiausia surinks jūsų ligos istoriją (anamnezę). Jis paklaus, pavyzdžiui:

• Kiek laiko turite pleiskanų?
• Ar jau išbandėte įvairias priemones (pvz., šampūną nuo pleiskanų)? Su kokia sėkme?
• Ar jus kamuoja stiprus niežėjimas?

Tada jis žiūri į tavo kūno odą. Odos pokyčiai kitose kūno dalyse gali suteikti gydytojui ryžtingų užuominų. Odos ligos ant galvos odos dažnai pasireiškia kitaip nei ant mažiau plaukuotų kūno dalių.

Taip pat svarbu atskirti sausas ir riebias pleiskanas. Ypač jei galvos oda yra uždegusi, patogeno tyrimas gali parodyti, ar nėra grybelio, bakterinės infekcijos ar parazitų. Jei reikia, dermatologas taip pat gali paimti kraujo ir (arba) audinių mėginius.

Jei galiausiai paaiškės, kas sukelia pleiskanas, gydytojas gali pasiūlyti tinkamą gydymą.