Trumpa apžvalga
- Kas yra prostatos vėžys? Piktybinis prostatos augimas ir vienas iš labiausiai paplitusių vėžio atvejų vyrams.
- Simptomai: iš pradžių dažnai jokių simptomų, vėliau nespecifiniai simptomai, tokie kaip skausmas šlapinantis ir ejakuliuojant, kraujas šlapime ir (arba) sėklų skystis, erekcijos sutrikimai
- Priežastys: tiksliai nežinoma; galimi rizikos veiksniai daugiausia yra vyresnis amžius ir genetinis polinkis
- Gydymas: Ankstyvosiose stadijose, galbūt tik „aktyvi priežiūra“. Priešingu atveju chirurgija, chemoterapija, radioterapija ir (arba) hormonų terapija.
- Atsakingas specialistas: urologas.
- Prognozė: Anksti diagnozavus ir gydant, didelės išgydymo galimybės. Jei vėžys jau išplitęs, gyvenimo trukmė gerokai sumažėja.
Prostatos vėžys: aprašymas
Prostatos vėžio negalima painioti su gerybine prostatos hiperplazija, kuri taip pat dažniausiai pasireiškia sulaukus 50 metų, o su amžiumi dažniau: nuo 50 iki 59 metų serga du iš dešimties, o vyresni nei 70 metų – septyni iš dešimties.
Prostatos anatomija ir funkcija
Prostata yra vienas iš vyrų reprodukcinių organų. Pagrindinė jo užduotis – gaminti sekretą, kuris ejakuliacijos metu pridedamas prie sėklinio skysčio. Vienas iš šios sekrecijos komponentų yra vadinamasis prostatos specifinis antigenas arba sutrumpintai PSA. Šis fermentas plonina sėklinį skystį. PSA gamina tik prostatos liauka. Jo nustatymas naudojamas prostatos vėžio diagnostikai ir progresavimui.
Prostatos vėžys: simptomai
- Šlapimo pūslės ištuštinimo problemos, pvz., skausmas šlapinantis, silpna arba nutrūkusi šlapimo srovė, šlapimo susilaikymas (= nesugebėjimas spontaniškai ištuštinti šlapimo pūslę)
- Skausmas ejakuliacijos metu, sumažėjusi ejakuliacija
- Erekcijos problemos (sumažėjusi erekcija arba impotencija)
- Kraujas šlapime arba sėklų skystis
- Skausmas prostatos srityje
- Problemos su žarnyno judėjimu
- Skausmas apatinėje nugaros, dubens, klubų ar šlaunų srityje
Jei kenčiate nuo kai kurių iš aukščiau paminėtų nusiskundimų, neturėtumėte iš karto manyti, kad yra prostatos karcinoma. Tačiau tikrai patartina pasitikrinti pas urologą. Jis gali pasakyti, ar iš tikrųjų sergate prostatos vėžiu, ar ne. Jei taip, jis nedelsdamas pradės gydymą, kad galėtumėte kuo greičiau pasveikti.
Prostatos vėžys: priežastys ir rizikos veiksniai
amžius
Vyresnis amžius yra svarbiausias prostatos vėžio rizikos veiksnys. Iki 50 metų piktybinis prostatos auglys beveik nepasireiškia. Pavyzdžiui, 45 metų amžiaus grupėje vienas iš 270 vyrų per ateinančius dešimt metų susirgs prostatos vėžiu. 75 metų grupėje taip nutinka jau vienam iš 17 vyrų.
Genetinis polinkis
Tačiau apskritai toks šeiminis prostatos vėžys yra retas – 90–95 procentai visų prostatos vėžio atvejų greičiausiai atsiranda „spontaniškai“ (be paveldimos rizikos genų).
Etniniai veiksniai
To priežastys tikriausiai slypi skirtinguose mitybos įpročiuose (pvz., pirmenybė riebiai, gyvulinės kilmės dietai JAV, palyginti su dieta, kurioje gausu grūdų ir daržovių su daug sojos) ir socialiniuose bei ekonominiuose veiksniuose. Genetiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos.
Dieta, testosteronas, seksas, rūkymas, alkoholis, uždegimai?
Anksčiau buvo manoma, kad vyriškas lytinis hormonas testosteronas padidina prostatos vėžio riziką. Šiandien ši nuomonė laikoma pasenusia. Tačiau tiesa, kad piktybinis navikas auga priklausomai nuo testosterono. Tai reiškia, kad testosteronas skatina jau esamos prostatos karcinomos augimą, bet nesukelia vėžio.
Taip pat laikoma paneigta prielaida, kad lytiniai santykiai turi įtakos rizikai susirgti prostatos vėžiu: nesvarbu, ar vyras lytinių santykių neturi, mažai ar daug – pagal dabartinius tyrimus tai neturi įtakos susirgimų rizikai.
Remiantis tyrimais, gali būti bent jau silpnas ryšys tarp prostatos vėžio ir tabako vartojimo. Tačiau tai turi būti toliau tiriama. Atrodo, kad yra ir ryšys su alkoholio vartojimu (bent jau su dideliu alkoholio vartojimu).
Prostatos vėžys: tyrimai ir diagnostika
Prostatos vėžio patikra
Pirmas žingsnis – pokalbis: gydytojas teiraujasi apie bendrus sveikatos nusiskundimus (šlapinimosi, vidurių užkietėjimo, aukšto kraujospūdžio, erekcijos problemų ir kt.), taip pat apie buvusias ligas ir vaistų vartojimą. Jis taip pat klausia, ar vyro šeimoje nėra žinomų prostatos vėžio atvejų.
Tai reiškia, kad skaitmeninis tiesiosios žarnos tyrimas gali parodyti didelius prostatos pokyčius. Šie pokyčiai gali atsirasti dėl jau pažengusios prostatos karcinomos (ankstyvosiose stadijose pokyčiai dar nėra apčiuopiami) arba gali turėti nekenksmingesnę priežastį. Tai galima išsiaiškinti tik atlikus papildomus tyrimus.
Prostatos vėžio diagnozė
Kiekvienas, kuris savyje atranda galimus prostatos vėžio simptomus, būtinai turi kreiptis į gydytoją. Tinkamas kontaktinis asmuo, įtariamas prostatos vėžiu, yra urologijos specialistas. Pirmiausia jis pasikalbės su pacientu, kad sužinotų jo ligos istoriją (anamnezę). Norėdami tai padaryti, gydytojas gali paprašyti, pavyzdžiui:
- Ar jūsų šeimoje yra prostatos ar krūties vėžio atvejų?
- Ar turite problemų su šlapinimu?
- Ar turite erekcijos problemų?
- Ar pastaruoju metu netyčia numetėte svorio?
- Ar pastaruoju metu karščiavote ar prakaitavote naktį?
- Kokia jūsų bendra fizinė veikla?
- Ar turite problemų su virškinimu?
- Ar pastebėjote kraujo šlapime ar išmatose?
- Ar jaučiate skausmą apatinėje nugaros dalyje („sėdmenų skausmas“)?
Po to atliekama skaitmeninė tiesiosios žarnos palpacija (žr. aukščiau: prostatos vėžio patikra).
PSA vertė
Šiandien, be palpacijos tyrimo, kraujyje dažnai nustatoma ir specifinė reikšmė – PSA reikšmė. PSA (prostatos specifinis antigenas) yra baltymas, kurį sudaro beveik vien tik prostatos ląstelės ir kuris paprastai patenka į kraują tik nedideliais kiekiais. Todėl padidėjęs kiekis kraujyje rodo padidėjusį prostatos audinio aktyvumą, pvz., sergant prostatos vėžiu.
PSA reikšmė neabejotinai naudinga kaip kontrolinis parametras vertinant prostatos vėžio eigą po gydymo. Tačiau jo naudingumas ankstyvam aptikimui yra prieštaringai vertinamas. Taip yra dėl to, kad PSA vertė taip pat nustato prostatos ląstelių pokyčius, kurie kitu atveju tikriausiai niekada nebūtų išryškėję ir nesukeltų prostatos vėžio. Todėl testo rezultatas atitinkamiems vyrams reiškia nereikalingą psichologinę naštą ir nereikalingą gydymą.
Transrektalinis ultragarsas (TRUS)
Be tiesiosios žarnos palpacijos ir PSA reikšmės nustatymo, prostatos vėžio diagnozei nustatyti dažniausiai reikia atlikti papildomus tyrimus. Tai apima transrektalinį ultragarsą (TRUS). Čia prostata tiriama ultragarsu per tiesiąją žarną. Tai leidžia gydytojui tiksliau įvertinti prostatos dydį ir formą.
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) kartais naudojama kaip vaizdinė procedūra, siekiant išsiaiškinti įtariamą prostatos vėžį. Jis suteikia daug išsamesnius vaizdus nei transrektalinis ultragarsas (TRUS).
Audinių mėginių ėmimas iš prostatos
Jei atliekant ankstesnius tyrimus (tiesiosios žarnos tyrimą, PSA matavimą, ultragarsą) nustatoma prostatos vėžio požymių, sekantis žingsnis – iš prostatos paimti audinio mėginį ir jį detaliai ištirti laboratorijoje (prostatos biopsija). Tik tada galima tiksliai pasakyti, ar prostatos vėžys iš tikrųjų yra, ar ne.
Nėra pavojaus, kad dėl audinių pašalinimo vėžio ląstelės išsibarstys aplinkiniuose audiniuose. Tačiau procedūra gali sukelti vietinį uždegimą. Todėl pacientas profilaktiškai gauna antibiotikus procedūros dieną ir galbūt dar kelias dienas.
Audinių mėginių tyrimas
Prostatos audinių mėginius patologas tiria po mikroskopu vėžinėms ląstelėms nustatyti (histopatologinis tyrimas). Tai taip pat atskleidžia, kokiu mastu vėžio ląstelės pasikeitė (degeneravo), palyginti su normaliu prostatos audiniu.
Kitas naviko klasifikavimo variantas yra TNM sistema.
Prostatos vėžys: stadija
Jei histopatologinis audinių mėginių tyrimas patvirtina įtarimą dėl prostatos vėžio, būtina ištirti naviko išplitimą organizme. Tokiu būdu galima nustatyti, kurioje stadijoje yra prostatos vėžys (stadija). Nuo to priklauso individualus gydymo planas.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): gali vizualizuoti padidėjusius dubens limfmazgius – galimą vėžio ląstelių užkrėtimo požymį – taip pat tolimesnes dukterų kolonizacijas. Alternatyva MRT yra kompiuterinė tomografija (KT).
- Skeleto scintigrafija (kaulų scintigrafija): atlikus šį branduolinės medicinos tyrimą, tipas gali išsiaiškinti, ar prostatos vėžys jau metastazavo į kaulus.
- Ultragarsinis pilvo tyrimas: jis naudojamas, pavyzdžiui, norint aptikti galimas prostatos vėžio metastazes kepenyse. Galimas šlapimo sąstingis dėl naviko spaudimo šlaplėje taip pat gali būti aptiktas ultragarsu.
Prostatos vėžys: klasifikacija
- Taigi T1 reiškia mažą prostatos karcinomą, kuri nesukelia diskomforto ir nėra nei apčiuopiama, nei matoma vaizduojant, bet buvo aptikta tik atlikus biopsiją. Kitame skalės gale T4 yra pažengęs navikas, išaugęs į prostatą supantį audinį (pvz., tiesiąją žarną).
- Galimos dvi N reikšmės išraiškos: N0 reiškia „nėra paveiktų limfmazgių“ ir N1 reiškia „regioniniuose limfmazgiuose yra vėžio ląstelių“.
Prostatos vėžys: gydymas
Kaip atrodo prostatos vėžio gydymas atskirais atvejais, priklauso nuo kelių veiksnių. Svarbiausia yra vėžio stadija ir paciento amžius. Gydytojas, kiek įmanoma, atsižvelgs ir į kitus veiksnius, pvz., bet kokias gretutines ligas ir paciento gydymo norus (pavyzdžiui, chemoterapijos atsisakymą).
Jei auglys neauga arba auga labai lėtai, nesukelia jokių simptomų ir pacientas jau senyvo amžiaus, kol kas gydymo galima atsisakyti ir tiesiog reguliariai tikrinti naviką pas gydytoją. .
Apie tai, kokia terapija prasminga, kada ir kokį šalutinį poveikį gali turėti atskiros gydymo formos, galite perskaityti straipsnyje Prostatos vėžys – gydymas.
Prostatos vėžys: priežiūra
- Prostatos vėžio pasikartojimą (pasikartojimą) nustatykite kuo anksčiau. Tam padeda fizinis patikrinimas ir kraujo tyrimai (pvz., PSA vertės nustatymas).
Stebėjimas turi prasidėti ne vėliau kaip po dvylikos savaičių nuo prostatos vėžio gydymo pabaigos. Pirmuosius dvejus metus stebėjimas turėtų būti atliekamas kas ketvirtį, o trečiaisiais ir 3 metais – kas du kartus per metus. Nuo 4 metų rekomenduojama kartą per metus stebėti prostatos vėžį. Esant galimybei, tyrimus turėtų atlikti urologas, turintis vėžiu sergančių pacientų priežiūros patirties (onkologijos fokuso praktika).
Prostatos vėžys dažnai auga lėtai ir gali būti gerai gydomas, todėl prognozė paprastai yra palanki. Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai auglys plinta labai greitai ir agresyviai. Tada tikimybė pasveikti yra blogesnė.
Remiantis statistika, praėjus penkeriems metams po diagnozės nustatymo, 89 procentai pacientų tebėra gyvi, o likę vienuolika procentų mirė nuo piktybinio naviko prostatoje (santykinis 5 metų išgyvenamumas). Taigi, gyvenimo trukmė sergant prostatos vėžiu yra gana gera, palyginti su kitomis vėžio rūšimis.
