Trumpa apžvalga
- Apibrėžimas: ląstelių proliferacija ir (arba) ląstelių padidėjimas skydliaukėje. „Karšti“ („šilti“) mazgai gamina skydliaukės hormonus, o „šalti“ – ne.
- Simptomai: esant didesniems mazgams, rijimo sutrikimai, užkimimas, poreikis valyti gerklę, bendras spaudimo pojūtis gerklėje. Galimas skausmas, kai tiesiogiai spaudžiami mazgai. Netiesioginiai simptomai su karštais mazgais: padidėjusi hormonų gamyba sukelia hipertiroidizmo simptomus.
- Priežastys: įskaitant gerybinius audinių navikus skydliaukėje (daugiausia autonominė adenoma – dažniausiai dėl jodo trūkumo), cistos, retai skydliaukės vėžys ar metastazės.
- Kada kreiptis į gydytoją? Kai tik pastebite mazginius skydliaukės pokyčius. Tik gydytojas gali pasakyti, ar būtinas gydymas.
- Diagnozė: pirminė konsultacija, fizinė apžiūra, ultragarsinis tyrimas, scintigrafija didesniems mazgams, audinių mėginys (biopsija) peršalusiems mazgams.
- Profilaktika: Jodo turtinga dieta su daug jūros žuvų ir joduotos valgomosios druskos (nerekomenduojama sergant hipertireoze!). Nėščios moterys gauna jodo tabletes.
Skydliaukės mazgai: pavojingi ar ne?
Dauguma skydliaukės mazgų yra nekenksmingi. Tai ypač pasakytina apie vadinamuosius karštuosius (hormonus gaminančius) mazgelius. Esant peršalusiems (neaktyviems) mazgeliams, vėžio rizika yra šiek tiek didesnė – apie keturis procentus. Apskritai mažiau nei vienas procentas visų skydliaukės mazgų yra piktybiniai.
Skydliaukės mazgai: apibrėžimas
Skydliaukės mazgai susidaro, kai ląstelėms atskirose hormonus gaminančio organo vietose daugėja ir (arba) padidėja. Kai kurie mazgeliai auga tik ribotai, o kiti auga vis didesni. Tačiau skydliaukės mazgas taip pat gali regresuoti savaime.
Skydliaukės mazgeliai: dažnis
Skydliaukės mazgai yra labai dažni ir dažnėja su amžiumi. Apskritai apie 30 procentų suaugusiųjų pastebimi mazginiai pokyčiai hormonus gaminančioje liaukoje, o vyresnių nei 65 metų žmonių – net daugiau nei 50 procentų.
Moterys keturis kartus dažniau kenčia nuo skydliaukės mazgų nei vyrai.
Maždaug dešimčia procentų atvejų skydliaukės mazgeliai atsiranda kartu su struma.
Šaltas mazgas, karštas mazgas
Skydliaukės mazgų diferencijavimas į „karštus“ ar „šaltus“ neturi nieko bendra su jų temperatūra. Greičiau kalbama apie mazgelių veiklą, ty ar jie gamina hormonus, ar ne.
- Karštieji mazgai: jei skydliaukės mazgeliuose gaminasi daugiau hormonų nei likusiame skydliaukės audinyje, tai yra karšti arba šilti mazgeliai.
Iš kur kilo terminai „karšta“ ir „šalta“?
Sąvokos „karštas“ ir „šaltas“ skydliaukės mazgeliams yra kilusios iš scintigrafijos – branduolinės medicinos tyrimo, kuriuo galima atskirti dviejų tipų skydliaukės mazgus:
Tyrimui pacientui suleidžiamas radioaktyvaus jodo turintis skystis, kuris su krauju patenka į skydliaukę. Skydliaukės mazgeliui, gaminančiam hormonus, reikia daug jodo. Todėl įšvirkštas radioaktyvusis jodas daugiau kaupiasi šiame audinių regione. Jis suyra, skleisdamas radioaktyvius spindulius, kuriuos galima aptikti specialia kamera – pažeista skydliaukės vieta vaizde pasirodo kaip geltonai raudona zona, tai yra šiltomis spalvomis.
Skydliaukės mazgai: simptomai
Kiekvienas skydliaukės mazgas prasideda mažu. Kai kurie mazgeliai nuolat auga, kol galiausiai būna tokie dideli, kad sukelia rijimo problemų, užkimimą, poreikį išvalyti gerklę arba bendrą spaudimo jausmą gerklėje.
Paspaudus tiesiai ant mazgo, gali pakenkti. Ypač jei mazgeliai išsivysto kaip struma mazginės dalies dalis, kurioje skydliaukė apskritai yra padidėjusi, gali atsirasti skausmingų simptomų.
Paprastai skydliaukės mazgeliai auga labai lėtai ir ilgą laiką nesukelia jokio diskomforto. Todėl jie dažniausiai aptinkami kaip atsitiktiniai radiniai atliekant įprastinius tyrimus. Tačiau karštas mazgelis gali netiesiogiai sukelti simptomus, jei dėl to padidėja hormonų gamyba. Tokiu atveju pasireiškia tie patys simptomai kaip ir hipertiroidizmo atveju.
Skydliaukės mazgai: priežastys
- Skydliaukės audinių gerybiniai navikai (dažniausiai adenomos, rečiau lipomos, teratomos ar hemangiomos).
- Cistos: Šios skysčių užpildytos ertmės dažnai susidaro, kai auga skydliaukės audinys.
- Skydliaukės vėžys: Vokietijoje skaičiuojama, kad mažiau nei vienas procentas visų skydliaukės mazgų yra piktybiniai – karštų mazgų beveik niekada, šaltų – kiek dažniau, bet apskritai retai.
- Metastazės: Kiti vėžio organizme gali sudaryti dukterinius navikus skydliaukėje. Tokie piktybiniai skydliaukės mazgeliai gali išsivystyti, pavyzdžiui, sergant krūties vėžiu, plaučių vėžiu ir storosios žarnos vėžiu.
- Kaklo navikai: vietiniai kaklo navikai gali išaugti į skydliaukę.
Autonominė adenoma
Jei skydliaukė gauna per mažai jodo, ji išskiria augimo stimuliatorių. Dėl to skydliaukės ląstelės dauginasi. Be to, kai trūksta jodo, hipofizė išskiria hormoną, kuris skatina skydliaukės hormonų (skydliaukę stimuliuojančio hormono, TSH) gamybą. Padidėjęs TSH kiekis padidina skydliaukės ląsteles, todėl atsiranda gerybinis skydliaukės navikas, kuris nekontroliuojamai gamina skydliaukės hormonus (autonominė adenoma).
Nors Vokietijos gyventojų aprūpinimas jodu pastaraisiais metais pagerėjo, skydliaukės mazgelių, atsiradusių dėl jodo trūkumo, vis dar pasitaiko dažnai.
Autonominė adenoma taip pat gali atsirasti dėl tam tikrų genetinių pokyčių (mutacijų): TSH prijungimo vietos (receptoriai) gali būti pakeistos dėl mutacijos taip, kad hormonų gamyba vis labiau suaktyvėja ir nekontroliuojama.
Skydliaukės mazgai: kada reikia kreiptis į gydytoją?
Skydliaukės mazgai: ką daro gydytojas?
Ypač vyresnio amžiaus pacientams bendrosios praktikos gydytojas reguliariai tikrina skydliaukės (TSH, T3/T4, kalcitonino) kiekį kraujyje. Pastebėjus nukrypimų nuo normos, atliekami tolesni tyrimai.
Tačiau kadangi skydliaukės mazgeliai dažnai nesukelia jokių hormonų pusiausvyros pokyčių, retkarčiais turėtumėte pasitikrinti skydliaukę, net jei kraujo rodikliai yra normalūs.
Diagnozė
Pirmasis diagnozės žingsnis – pirminės konsultacijos metu surinkti ligos istoriją (anamenes). Gydytojas užduos įvairius klausimus, pavyzdžiui:
- Kada pirmą kartą pastebėjote skydliaukės srities pokyčius?
- Ar nuo to laiko mazgas išaugo?
- Kokių nusiskundimų turite (pvz., miego sutrikimai, neramumas ir pan.)?
Ypač svarbu piktybinius mazgus atskirti nuo gerybinių. Todėl taip pat reikia išsiaiškinti visus veiksnius, didinančius skydliaukės vėžio riziką:
- Ar skydliaukės vėžys kada nors buvo pasireiškęs artimiems giminaičiams?
- Ar gumulas greitai išaugo?
- Ar kenčiate nuo užkimimo, kosulio ar kvėpavimo problemų?
Po to atliekama fizinė apžiūra. Tai reiškia, kad gydytojas palpuoja skydliaukę. Jis ypač atkreipia dėmesį į piktybinių pakitimų požymius, tokius kaip nelygus mazgo paviršius arba prastas mazgo poslinkis ryjant. Limfmazgiai taip pat apčiuopiami dėl patinimų.
Po fizinės apžiūros atliekamas ultragarsinis tyrimas (sonografija). Patyręs gydytojas gali aptikti net trijų milimetrų mazgus. Jei gumbas didesnis nei vienas centimetras arba kraujo rodikliai rodo hormonų disbalansą, patartina atlikti scintigrafiją. Šis tyrimas leidžia gydytojui nustatyti, ar mazgas yra karštas (hormonus gaminantis), ar šaltas (neaktyvus).
Gydymas
Esant normalioms skydliaukės funkcijoms ir mažiems gerybiniams mazgeliams, gydymas iš pradžių nereikalingas. Tačiau skydliaukę turėtų reguliariai tikrinti specialistas. Tik taip galima patikrinti, ar skydliaukės mazgai didėja ir ar nesikeičia skydliaukės veikla.
Jei gydytojas nusprendžia, kad gydymas yra būtinas, galimi trys gydymo būdai:
- Chirurgija: pašalinama visa skydliaukė (subtotal tiroidektomija), tik viena skydliaukės skiltis (hemitiroidektomija) arba tik pats skydliaukės mazgelis. Operacija gali būti atliekama atvira arba laparoskopiškai (minimaliai invazinė, su atspindžiu). Chirurginė intervencija yra naudinga, jei skydliaukės mazgas įtariamas vėžiu arba jei skydliaukė yra labai padidėjusi (struma, struma).
- Gydymas vaistais: Galimas tik mažiems šaltiems mazgeliams. Pacientai gauna skydliaukės hormonų, dažniausiai kartu su jodu. Vaistai slopina liaukinio audinio augimą. Tačiau jei mazgelis yra didesnis ir sukelia diskomfortą, toks gydymas dažniausiai nebetinkamas.
Skydliaukės mazgai: prognozė
Tinkamai gydant, gerybiniai skydliaukės mazgeliai paprastai yra išgydomi. Tačiau piktybiniai skydliaukės navikai taip pat paprastai turi gerą prognozę.
Skydliaukės mazgai: ką galite padaryti patys
Dieta, kurioje gausu jodo, gali užkirsti kelią skydliaukės ligoms. Jodo yra, pavyzdžiui, jūros žuvyje ir joduotoje valgomojoje druskoje. Kadangi Vokietija yra viena iš jodo trūkumo zonų, turėtumėte pasirūpinti, kad su maistu visada būtų pakankamai jodo. Lengviausias būdas tai padaryti – naudoti joduotą valgomąją druską.
Jei laikysitės šių rekomendacijų, jau darote daug, kad išvengtumėte skydliaukės mazgų.
