Trumpa apžvalga
- Aprašymas: skydliaukės padidėjimas, kuris gali būti matomas arba apčiuopiamas (šnekamojoje kalboje: gūžys).
- Priežastys: Jodo trūkumas, tiroiditas – kai kurios autoimuninės (pvz., Greivso liga, Hašimoto tiroiditas), gerybiniai ir piktybiniai skydliaukės navikai, skydliaukės užkrėtimas kitais piktybiniais navikais, skydliaukės autonomija, tam tikros maiste ir vaistuose esančios medžiagos ir kt.
- Simptomai: kartais ne, kartais matomas/apčiuopiamas skydliaukės padidėjimas, gumulingumo pojūtis, veržimas ar spaudimas gerklėje, gerklės valymas arba rijimo pasunkėjimas.
- Diagnostika: palpacija, ultragarsas, hormonų kiekio kraujyje matavimas, audinių mėginių ėmimas, jei reikia
- Gydymas: vaistais, chirurgija arba branduoline medicina (radiojodo terapija)
- Prevencija: tikslinis jodo suvartojimas tam tikromis gyvenimo situacijomis (nėštumas, augimo fazės, laktacija), dažniausiai jodo turtinga dieta
Gūžys: Aprašymas
Skydliaukė (med.: Thyroidea) yra svarbi organizmo hormonų liauka, esanti tiesiai po gerklomis. Jis gamina du hormonus T3 (trijodtironiną) ir T4 (tiroksiną), kurie yra svarbūs visai medžiagų apykaitai ir kraujotakai. Jis taip pat gamina hormoną kalcitoniną, kuris dalyvauja reguliuojant kalcio balansą.
Gūžės dydžio klasifikacija
Skydliaukės padidėjimui klasifikuoti pagal jo mastą galima naudoti svarstykles. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) naudoja tokią strumos dydžio skalę:
- 0 laipsnis: struma aptinkama tik ultragarsu
- 1 laipsnis: apčiuopiamas padidėjimas
- 1a laipsnis: apčiuopiamas padidėjimas, bet nematomas net pakreipus galvą atgal
- 1b laipsnis: apčiuopiamas ir matomas padidėjimas, kai galva pakreipta atgal
- 2 laipsnis: apčiuopiamas ir matomas padidėjimas net esant normaliai galvos laikysenai
- 3 laipsnis: labai didelis struma su vietinėmis komplikacijomis (pvz., kvėpavimo kliūtimi)
Gūžys: priežastys ir galimos ligos
Struma dėl jodo trūkumo
Skydliaukei reikia jodo, kad gamintų hormonus T3 ir T4. Mikroelementas turi būti reguliariai vartojamas su maistu. Tačiau vadinamosiose jodo trūkumo vietovėse, tarp kurių yra Vokietija, dirvožemyje ir vandenyje jodo beveik nėra. Todėl čia gaminamame maiste yra mažai mikroelementų. Kiekvienas, kuris to nekompensuoja savo mityba, pavyzdžiui, vartodamas joduotą valgomąją druską, gali susirgti jodo trūkumo struma:
Struma dėl skydliaukės uždegimo
Skydliaukės uždegimas (tiroiditas) taip pat gali sukelti gūžį. Tokiu atveju hormonų liaukos ląstelės nesidaugina ir nepadidėja, o dėl uždegimo audinys pabrinksta. Priežastys yra bakterijų ar virusų sukeltos infekcijos, skydliaukės pažeidimai arba kaklo srities spindulinė terapija.
Tačiau tiroiditas gali išsivystyti dėl tam tikrų vaistų vartojimo arba po gimdymo. Tokiais atvejais manoma, kad gedusios imuninės sistemos reakcijos (autoimuninės reakcijos) sukelia uždegiminius procesus. Autoimuninis tiroiditas taip pat pasireiškia lėtinėmis tiroidito formomis – Hashimoto tiroiditu ir Greivso liga:
Sergant Greivso liga, susidaro antikūnai, kurie prisitvirtina prie tam tikrų skydliaukės receptorių, kurie iš tikrųjų yra atsakingi už TSH atpažinimą. Šie netinkamai nukreipti antikūnai turi tokį patį poveikį kaip ir TSH ir taip skatina skydliaukę gaminti per daug T3 ir T4 bei daugiau augti – susidaro struma.
Gūžys dėl navikų
Gerybiniai ir piktybiniai skydliaukės navikai gali sukelti gūžį dėl nekontroliuojamo išsigimusių ląstelių dauginimosi. Be to, skydliaukėje gali užsikrėsti metastazės iš kitų pirminių navikų, todėl gali padidėti. Kai kuriais atvejais strumos priežastis taip pat yra navikas hipofizėje, dėl kurio padidėja TSH gamyba ir taip netiesiogiai atsiranda struma.
Struma dėl narkotikų ir kitų medžiagų
Tam tikros maisto produktuose esančios medžiagos (pvz., tiocianatas) taip pat gali būti laikomos gūžį sukeliančiomis priežastimis.
Kitos priežastys
Kartais struma yra vadinamosios skydliaukės autonomijos pasekmė. Tokiu atveju skydliaukė nekontroliuojamai gamina hormonus.
Retais atvejais periferinis hormonų atsparumas yra strumos priežastis. Tokiu atveju skydliaukės hormonai T3 ir T4 negali veikti tikslinėse kūno audinių ląstelėse. Vėliau per valdymo grandinę gaminama daugiau TSH, nes organizmas bando ištaisyti problemą dėl padidėjusios skydliaukės hormonų gamybos. Padidėjęs TSH kiekis sukelia gūžį.
Kitos strumos priežastys yra pakitę skydliaukės fermentai, cistos skydliaukėje, kraujavimas po skydliaukės pažeidimo, hormoniniai pokyčiai nėštumo, brendimo ar menopauzės metu.
Gumos apraiškos
Gūžą galima klasifikuoti ne tik pagal dydį, bet ir pagal kitus kriterijus:
- iš prigimties: struma diffusa yra tolygiai išsiplėtusi skydliaukė, kurios audinys atrodo vienalytis. Priešingai, struma mazgelyje skydliaukė turi vieną (struma uninodosa) arba kelis (struma multinodosa) mazgus. Tokie mazgeliai gali gaminti skydliaukės hormonus ir netgi daryti tai nepriklausomai nuo reguliavimo per TSH (autonominius mazgus). Tada jie vadinami šiltais arba karštais mazgeliais. Kita vertus, peršalimo mazgeliai negamina hormonų.
Jei išsiplėtusioje skydliaukėje atsiranda piktybinių pokyčių, tai dar vadinama piktybine struma. Kita vertus, švelni struma yra nepastebima audinių struktūra ir hormonų gamyba (nei piktybinė, nei uždegiminė, normali skydliaukės veikla).
Gūžys: simptomai
Nedidelio struma sergantis asmuo dažnai visai nepastebi; nei skauda, nei nevaržo paciento, nei matoma, nei apčiuopiama. Tačiau jei struma auga, tai gali sukelti vietinį diskomfortą, pavyzdžiui, spaudimo ar veržimo pojūtį gerklės srityje arba gerklės išvalymą. Jei padidėjusi skydliaukė spaudžia stemplę, gali atsirasti rijimo problemų. Jei jis suspaudžia trachėją, tai gali apsunkinti kvėpavimą. Kvėpavimas, taip pat širdies ir kraujagyslių sistema gali turėti įtakos, jei struma auga už krūtinkaulio (retrosterninė gūžys).
Gūžys: Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Gūžys: diagnostika ir gydymas
Pirmiausia gydytojas atliks įvairius tyrimus, kad nustatytų, ar tai tikrai struma ir kas ją sukėlė. Tada jis pradės tinkamą gydymą.
Diagnozė
Plika akimi dažnai galima pamatyti padidėjusią gūžį; ant kaklo kartais jaučiama šiek tiek padidėjusi skydliaukė. Tačiau skydliaukės ultragarsinis tyrimas (sonografija) yra daug tikslesnis – todėl tai yra tinkamiausias metodas diagnozuojant strumą. Ultragarsu galima nustatyti tikslų skydliaukės dydį. Be to, gydytojas dažnai jau gali atpažinti, ar tai mazginė struma, ar struma difuzinė.
Be šios pagrindinės diagnozės, yra ir kitų tyrimo metodų, leidžiančių toliau nustatyti gūžį:
- Laisvojo T3 ir T4 arba kalcitonino kiekio kraujyje matavimas.
- Skydliaukės scintigrafija: ši branduolinė medicininė apžiūra leidžia atskirti šaltus mazgus nuo šiltų/karštų mazgelių esant gūžiui. Tai svarbu, nes šalti mazgeliai taip pat gali būti skydliaukės vėžys.
- Audinių mėginių ėmimas naudojant tuščiavidurę adatą (smulkios adatos biopsija): paprastai atliekama, kai įtariamas piktybinis skydliaukės audinio pakitimas. Nedidelis audinio gabalėlis pašalinamas iš įtariamos vietos ir tiriamas mikroskopu. Tokiu būdu galima aptikti pakitusias ląsteles.
- Krūtinės ląstos rentgenograma (krūtinės ląstos rentgenograma): tai leidžia tiksliau nustatyti tikslią gūžės vietą.
Kai išsiaiškinta padidėjusios skydliaukės priežastis ir hormonų būklė, gydytojas pradeda tinkamą gydymą.
Terapija
Vaistų terapija
Pirma, esant eutiroidinei gūžei, jodidas skiriamas tablečių pavidalu, kad skydliaukės liaukoje būtų pakankamai jodo. Tokiu būdu jo apimtį dažnai galima sumažinti 30–40 procentų. Jei po šešių ar dvylikos mėnesių gydymas vien jodu neduoda patenkinamų rezultatų, pradedamas papildomai skirti L-tiroksino (T4 forma). Tai daugiausia sumažina TSH lygį ir prisideda prie strumos mažinimo.
Esant hipertiroidinei struma (su padidėjusia T3 ir T4 gamyba) arba autonominiais mazgeliais, jodo pakeitimas išvis negalimas, nes kitaip gali kilti hipertiroidinė krizė. Tai ūmus, gyvybei pavojingas medžiagų apykaitos sutrikimas, kurį sukelia staigus skydliaukės hormonų išsiskyrimas. Ypač vyresnio amžiaus pacientams turi būti tiksliai nustatytas hormonų gamybos lygis gūžyje, nes dažnai yra autonominių mazgų.
Operacija
Jei strumos priežastis yra piktybinis navikas, reikia pašalinti visą skydliaukę. Tada nukentėjusieji visą likusį gyvenimą turi vartoti gyvybiškai svarbius hormonus T3 ir T4.
Radiojodo terapija
Branduolinė medicininė radioaktyviojo jodo terapija yra alternatyva, jei, pavyzdžiui, padidėja operacijos rizika arba po gydymo vaistais struma nuolat kartojasi. Šiuo gydymo metodu pacientui skiriamas radioaktyvusis jodo izotopas, kuris kaupiasi skydliaukėje. Ten jis iš dalies pažeidžia audinį, sumažindamas skydliaukės tūrį iki 50 procentų.
Kitos strumos formos gydomos atsižvelgiant į priežastį:
Hashimoto tiroiditas yra gydomas, bet šiuo metu neišgydomas. Kai sunaikinama atitinkama endokrininės liaukos audinio dalis, pacientas kaip vaistus gauna trūkstamus skydliaukės hormonus.
Piktybinius skydliaukės navikus reikia visiškai pašalinti (rezekcija); radioaktyviojo jodo terapija taip pat gali būti taikoma gerybiniams navikams gydyti.
Esant periferiniam hormonų atsparumui, gali tekti gydyti dideles L-tiroksino dozes.
Gūžys: Ką galite padaryti patys
Kiekvienas gali padėti, kad galimas struma būtų aptiktas ankstyvoje stadijoje arba iš pradžių neišsivystytų:
Reguliariai tikrinkites: ypač vyresnio amžiaus žmones turėtų reguliariai tikrinti gydytojas, kad būtų galima kuo anksčiau nustatyti strumos atsiradimą. Į šeimos gydytoją turėtų kreiptis ir visi, kuriems staiga pasunkėjo rijimas ar pajuto gumbą gerklėje.
Atkreipkite dėmesį į mitybą: Jodo trūkumo strumos profilaktikai ir gydymui rekomenduojama jodo turtinga dieta. Tačiau daugumoje augalinio maisto, taip pat mėsos ir pieno produktų iš regionų, kuriuose trūksta jodo (pvz., Vokietijos), jodo beveik nėra. Todėl maistas dažnai praturtinamas jodu. Specialistai taip pat rekomenduoja naudoti joduotą druską (joduotą valgomąją druską).
Beje, jūros gėrybėse yra gana daug jodo. Taigi, valgydami poloką, silkę ar skumbrę, galite išvengti strumos.
