Žvairumas: aprašymas
Paprastai abi akys visada juda kartu ta pačia kryptimi. Taip užtikrinama, kad smegenyse būtų sukurtas trimatis vaizdas. Tačiau ši pusiausvyra gali būti sutrikdyta taip, kad regėjimo ašys nukrypsta viena nuo kitos, nors iš tikrųjų dėmesys sutelkiamas į kažką konkretaus. Tai žinoma kaip žvairumas.
Jei žvairumas yra nuolatinis, yra akivaizdus žvairumas (heterotropija). Kita vertus, esant latentiniam žvairavimui (heteroforijai), sergantis asmuo tik retkarčiais prisimerkia. Abiem atvejais galimos skirtingos žvairumo kryptys. Žvairumas taip pat gali būti skirstomas į lydintį žvairumą ir paralyžinį žvairumą pagal tai, kaip jis vystosi.
Akivaizdus žvairumas (heterotropija)
Priklausomai nuo to, kaip pasislenka regėjimo ašis, išskiriama:
- Strabismus convergens (ezotropija): pasireiškia vidinis žvairumas (vidinis žvairumas) – prisimerkusios akies regėjimo ašis nukrypsta į vidų.
- Žvairumas divergens (egzotropija): pasireiškia išorinis žvairumas (išorinis žvairumas) – prisimerkusios akies regėjimo ašis nukrypsta į išorę.
- Ciklotropija: pasireiškęs žvairumas – prisimerkusi akis aplink regėjimo ašį „rieda“ į vidų (inciklotropija) arba į išorę (eksciklotropija).
Latentinis žvairumas (heteroforija)
Latentinis žvairumas atsiranda, pavyzdžiui, kai paveiktas asmuo yra pavargęs arba kai yra uždengta viena akis. Panašiai kaip akivaizdus žvairumas, čia taip pat skiriamos aukščiau minėtos žvairumo kryptys: latentinis žvairumas į išorę (egzoforija) arba į vidų (ezoforija), latentinis vienos akies pakilimas (hiperoforija) arba nuleidimas (hipoforija) ir latentinis žvairumas (cikloforija). .
Daugiau apie latentinio žvairumo simptomus ir gydymą galite perskaityti straipsnyje Heteroforija.
Kartu su strabizmu
Esant gretutiniam žvairumui, dar vadinamam strabismus concomitans, prisimerkimo kampas išlieka pastovus visų akių judesių metu, ty viena akis „lydi“ kitą. Erdvinis matymas neįmanomas, o primerktos akies regėjimo aštrumas dažniausiai būna silpnesnis. Dažniausiai žvairumas pasireiškia vaikams.
Yra įvairių formų gretutinis žvairumas. Labiausiai paplitęs ankstyvosios vaikystės žvairumo sindromas, pasireiškiantis per pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius, ty dar prieš tai, kai kūdikis išmoko matyti abiem akimis (žiūrėjimas žiūronu). Tai sudaro didžiąją dalį akivaizdaus žvairumo.
Kita gretutinio žvairumo forma yra mikrostrabizmas. Šiuo atveju prisimerkimo kampas yra mažesnis nei penki procentai, todėl dažnai prisimerkimas aptinkamas tik vėlai.
Paralyžinis žvairumas
Sergant paralyžiniu žvairumu, dar vadinamu strabismus paralyticus arba strabismus incomitans, sugenda raumuo arba nervas, aprūpinantis akies raumenis. Tai reiškia, kad akis nebegali visiškai pajudėti ir dėl to atsiranda nelygybė.
Skirtingai nuo žvairumo, žvairumas paveikia visas amžiaus grupes. Paprastai tai atsiranda kaip staigus žvairumas be jokių įspėjamųjų požymių. Tipiškos savybės yra dvigubas matymas ir neteisingas erdvinis sprendimas. Jei galva laikoma kampu į šoną, žvairumas dažnai gali būti sumažintas, nes kaklo raumenys visą galvą nukreipia į įstrižą padėtį, kad akis žvelgtų tiesiai į priekį, nors žiūri į šoną iš akiduobės.
Strabizmas vaikams
Žvairumas: simptomai
Žvairumas savaime tik apibūdina dvi nukrypstančias regėjimo ašis ir todėl yra simptomas. Tie, kurie kenčia, kartais turi prastą erdvinį matymą arba suvokia dvigubą regėjimą.
Dažnai nėra taip lengva nustatyti, ar žmogus tikrai turi žvairumą. Vienas iš galimų klaidingų kūdikių žvairumo aiškinimų yra dėl dažnai žemai esančių akių vokų perėjimo prie nosies (epikanto). Tai gali sudaryti klaidingą įspūdį apie nukrypstančias regėjimo ašis, nors abiejų akių regos ašys yra vienodos. Tai ypač būdinga Azijos kūdikiams. Šis reiškinys taip pat žinomas kaip pseudostrabizmas. Jis neturi patologinės vertės, nes negalima išmatuoti prisimerkimo kampo.
Jei prarandamas regėjimas viena akimi, per kelerius metus lėtai vystosi išorinis žvairumas. Kai kurie žmonės turi tik išorinį žvairumą, kai žiūri į tolį. Tai vadinama protarpiniu išoriniu žvairumu.
Žvairumo simptomai
Primerkimo kampas priklauso nuo žvilgsnio krypties. Kai kuriomis žvilgsnio kryptimis žvairumas nepastebimas, nes dažniausiai nuo pagrindinio paralyžiaus pažeidžiamas tik vienas konkretus raumuo ir ne visi akių raumenys visada dalyvauja visuose akių judesiuose.
Strabizmas: priežastys ir rizikos veiksniai
Strabizmas gali turėti daug priežasčių. Jei žvairumas atsiranda staiga, reikia atmesti nervų pažeidimo, infekcijų, navikų ar kraujavimo galimybę.
Kartu atsirandančio žvairumo priežastys
Ragenos pažeidimai ir tinklainės pokyčiai gali sukelti kartu esantį žvairumą. Jei prarandamas regėjimas viena akimi, per kelerius metus lėtai vystosi išorinis žvairumas.
Visų pirma reikia atmesti vaikų regėjimo sutrikimus, pavyzdžiui, žvairumo atveju, nes tai sukelia išorinį žvairumą. Gimimo defektai ir smegenų vystymosi sutrikimai taip pat gali sukelti žvairumą. Ypač dažnai tai paveikia neišnešiotus kūdikius: vienam iš penkių vaikų, sveriančių 1250 g ar mažiau, vėlesniame amžiuje išsivystys žvairumas.
Suaugusiesiems kartu atsiranda žvairumas. Galimos priežastys čia taip pat įvairesnės nei vaikų – mažiesiems žvairumas dažnai gali būti priskiriamas toms pačioms priežastims, priklausomai nuo amžiaus.
Žvairumo priežastys
Žvairumas gali išsivystyti gimimo metu dėl smegenų traumos arba sutrikusio smegenų vystymosi. Atskirų raumenų paralyžius kartais sukelia ir smegenų uždegimas (encefalitas) arba infekcija vaikystėje. Pavyzdžiui, tymų virusai gali prasiskverbti į smegenis ir padaryti didelę žalą.
Insultas, navikai ir kraujo krešuliai taip pat gali sutrikdyti nervų kelią ir sukelti staigų paralyžinį žvairumą. Kadangi regėjimo kelio laidai yra labai sudėtingi, o galimos žalos vieta yra įvairi, norint išsiaiškinti žvairumo priežastį, dažnai reikia atlikti išsamų vaizdą (MRT).
Žvairumo rizikos veiksniai
Negydomas regėjimo sutrikimas, priešlaikinis gimdymas ir deguonies trūkumas gimdymo metu gali sukelti žvairumą. Jei žmogus per gyvenimą apaksta viena akimi, ši akis nebedalyvauja regėjimo procese, netaisyklingi judesiai nebekompensuojami ir per kelerius metus pažeista akis pradeda svilti.
Taip pat šeimos istorijoje yra žvairumo, o tai rodo genetinę priežastį.
Strabizmas: tyrimai ir diagnostika
Pirminės konsultacijos metu surenkama paciento ligos istorija (anamnezė). Gydytojas, be kita ko, gali užduoti šiuos klausimus (kūdikių atveju užduodami tėvai):
- Kuri akis pažeidžiama?
- Ar visada pažeidžiama ta pati akis?
- Kuria kryptimi nukrypsta akis?
- Koks kampas didelis?
- Ar kampas yra vienodas visomis matymo kryptimis?
- Ar matote dvigubą regėjimą?
- Ar turite kitų regėjimo nusiskundimų?
Kai kuriems pacientams žvairumas yra aiškiai atpažįstamas, bet kitais atvejais – ne – pavyzdžiui, dėl to, kad žvairumo kampas mažesnis nei penki laipsniai (mikrostrabizmas). Tas pats pasakytina ir apie itin retą žvairumą, kai viena akis sukama pagal laikrodžio rodyklę arba prieš laikrodžio rodyklę aplink regėjimo ašį.
Apskritai žvairumas gali būti aptiktas šiais metodais:
Viršelio testas
Atliekant dangtelio testą, pacientas abiem akimis turi fiksuoti kryžiaus (Maddox kryžiaus) centrą ant sienos. Tada oftalmologas uždengia vieną akį ir ją stebi. Prisimerkusi akis atsiskleidžia reguliuojančiu judesiu fiksuoto taško kryptimi.
Hirschbergo metodas
Gydytojas oftalmologas iš 30 centimetrų atstumo stebi savo vizitinio žibinto šviesos refleksus ant kūdikio ar mažo vaiko vyzdžių. Jei refleksai nėra identiškose padėtyse, atsiranda prisimerkimo kampas.
Žvairumo gydymas
Mažų vaikų žvairumas gydomas keliais etapais. Jei yra nepataisytas regėjimo defektas (pvz., toliaregystė), vaikui uždedami akiniai. Esant vienpusiam regėjimo sutrikimui (pvz., lęšiuko drumstimui), būtina atitinkamai gydyti pagrindinę ligą. Tada oftalmologas kelis mėnesius stebi, ar nedingsta prisimerkimo kampas.
Jei taip nėra, akis – pradedant nuo silpnesnės – reikia pakaitomis užklijuoti lipnia juosta (okliuzijos gydymas). Tokiu būdu galima išvengti ambliopijos (silpno regėjimo) arba, jei reikia, ją sumažinti. Taip yra todėl, kad nepaisant žvairumo, smegenys yra priverstos naudoti ir treniruoti silpną akį. Okluzijos gydymas gali užtrukti metus – kol pakankamai pagerės silpnesnės akies regėjimo aštrumas. Tada likęs prisimerkimo kampas gali būti koreguojamas chirurginiu būdu.
Jei lydimas žvairumas atsiranda sulaukus šešerių metų, sąkandžio gydymas nebereikalingas. Priešingu atveju vaikai, paaugliai ir suaugusieji gydomi taip pat, kaip ir maži vaikai.
Žvairumo gydymas
Žvairumo atveju reikia kuo geriau pašalinti priežastį (pvz., insultą). Kartais žvairumo kampą galima pakoreguoti ir prizminiais akiniais. Tačiau taip būna retai. Žvairumo operacija yra galimybė kai kuriems pacientams.
Strabizmas: progresavimas ir prognozė
Nėra bendros žvairumo prognozės. Jei kas nors turi žvairumą dėl vienpusio regėjimo praradimo, tai savaime nepagerės. Taip nėra dėl žvairumo, atsirandančio dėl regėjimo sutrikimo: jei sutrikęs regėjimas gydomas greitai, žvairumas gali pagerėti per kelis mėnesius ar kelerius metus.
Todėl žvairumo progresavimas labai priklauso nuo priežasties. Kuo geriau trigerį galima gydyti, tuo geresnė prognozė. Kuo vėliau ir staigesnis žvairumas atsiranda gyvenime, tuo sunkiau jį gydyti. Todėl gydantis gydytojas turi sudaryti individualią prognozę. Siekiant aprėpti visas žvairumo priežastis, dažnai reikalingas tarpdisciplininis požiūris, įtraukiant neurologus, oftalmologus, pediatrus, radiologus ir internistus.
