Koks yra lauko asiūklio poveikis?
Sterilios, antžeminės lauko asiūklio dalys (taip pat žinomos kaip lauko asiūklis arba asiūklis) medicinoje naudojamos kaip asiūklio žolė. Svarbios sudedamosios dalys yra gausi silicio rūgštis (silicis), taip pat flavonoidai, silikatai ir kavos rūgšties dariniai.
Asiūklis turi įvairų poveikį organizmui:
Diuretikas
Sudėtis turi diuretikų poveikį. Kaip tradicinis augalinis vaistas, asiūklis naudojamas viduje kaip paraudimo terapija nuo bakterinių ir uždegiminių šlapimo takų ar inkstų žvyro ligų.
Preparatai, kurių sudėtyje yra asiūklio, taip pat gali pašalinti vandens susilaikymą organizme (edemą).
Naudinga kaulams
Taip pat yra tyrimų su gyvūnais ir mėgintuvėliuose įrodymų, kad asiūklis yra naudingas kaulams. Tokį poveikį mokslininkai sieja su dideliu silicio dioksido kiekiu ir jame esančiu silicio dioksidu. Silicio dioksidas gerina kaulinio ir kremzlinio audinio formavimąsi, tankį ir nuoseklumą, skatindamas kolageno sintezę ir pagerindamas kalcio įsisavinimą bei panaudojimą.
Tačiau norint patvirtinti šias prielaidas, reikalingi tyrimai su žmonėmis.
Įtaka plaukams
Viena iš tyrimų savybių yra ta, kad mokslininkai netyrė vien asiūklio, o naudotus plaukų augimo produktus sudarė įvairios sudedamosios dalys – pavyzdžiui, vitaminas C ir augalinės aminorūgštys.
Skatina žaizdų gijimą
Vartojant išoriškai, vaistinis augalas tikriausiai padeda gydyti blogai gyjančias žaizdas. Tačiau norint patvirtinti įrodymus, reikia atlikti tolesnius tyrimus.
Naudojimas liaudies medicinoje
Liaudies medicinoje teigiama, kad Equisetum arvense taip pat turi gydomąjį poveikį kitose naudojimo srityse, pavyzdžiui, sergant tuberkulioze ir sąnariams sergant reumatu bei podagra. Jo veiksmingumas šiose srityse moksliškai neįrodytas.
Kaip naudojamas lauko asiūklis?
Vaistinis augalas gali būti naudojamas tiek viduje, tiek išorėje. Galimos įvairios dozavimo formos, tokios kaip kapsulės, dengtos tabletės, tabletės ir skysti preparatai, tokie kaip asiūklio koncentratas.
Iš džiovintų žolelių taip pat ruošiamos arbatos ir ekstraktai. Pastarasis gali būti naudojamas kompresams ir vonelėms.
Kaip alternatyvą arbatai galite naudoti jau paruoštus preparatus, tokius kaip dengtos tabletės, kapsulės ar Equisetum arvense lašai – vadovaudamiesi atitinkamo pakuotės lapelio nurodymais arba gydytojo ar vaistininko rekomendacijomis.
Blogai gyjančioms žaizdoms galite paruošti skysto asiūklio ekstrakto kompresams: Tam dešimt gramų asiūklio žolės pusvalandį pavirkite viename litre vandens. Filtruokite skystį per audinį ir švelniai išspauskite. Nuovire pamirkykite marlės tvarsčius ir uždėkite ant pažeistų odos vietų.
Žaizdų gijimą galima palaikyti ir asiūklio vonele (daline vonia). Vienam litrui vandens vonios priedui naudokite du gramus asiūklio žolės.
Namų gynimo priemonės, pagrįstos vaistiniais augalais, turi savo ribas. Jei simptomai išlieka ilgesnį laiką ir nepagerėja arba net pablogėja nepaisant gydymo, visada turėtumėte pasikonsultuoti su gydytoju.
Kokį šalutinį poveikį gali sukelti asiūklis?
Skrandžio nusiskundimai po vidinio vartojimo atsiranda labai retai.
Į ką reikėtų atsižvelgti vartojant asiūklio žolę
Atlikdami paraudimo gydymą Equisetum, turite gerti pakankamai skysčių. Per dieną reikia bent dviejų litrų.
Kadangi nėra duomenų apie vartojimo saugumą, toleravimą ir veiksmingumą nėščioms moterims, maitinančioms motinoms ir vaikams iki dvylikos metų amžiaus, šios žmonių grupės turėtų vengti vaistinio augalo.
Kaip gauti asiūklio produktų
Nupjautą asiūklio žolę ir įvairias dozavimo formas galite įsigyti vaistinėje. Informacijos apie teisingą asiūklio vartojimą ir dozavimą ieškokite atitinkamame pakuotės lapelyje arba savo gydytojui arba vaistininkui.
Kas yra asiūklis?
Ypatingą vaidmenį botanikoje atlieka asiūkliai (Equisetum gentis, asiūklių šeima). Tai nedidelės didesnės augalų grupės liekanos, vyravusios augalijoje ankstesniais žemės istorijos laikotarpiais (anglies, permės). Kai kurie iš jų išaugo į aukštus medžius.
Priešingai, šiandieniniai asiūkliai, kurių vis dar yra apie 30 skirtingų rūšių, yra daugiamečiai, žoliniai sporiniai augalai, paplitę beveik visame pasaulyje. Tik Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje jų nerasi.
Vaistams naudojamas lauko asiūklis (Equisetum arvense) pavasarį formuoja derlingus ūglius. Jie yra nešakoti, statūs, šviesiai rudos spalvos, sporofilai, panašūs į lokio kūgį, rusvi sporofilai su keliomis sporų talpyklomis.
Stiebai yra šiurkštūs ir kieti dėl sukaupto silicio dioksido – taip yra ir kitų Equisetum rūšių atveju. Todėl anksčiau jie buvo naudojami kaip šveitimo priemonė, ypač alavo indams. Štai kodėl asiūklis taip pat populiariai žinomas kaip „alavinė žolelė“.
Didžiausias asiūklių šeimos atstovas – milžinas asiūklis (E. giganteum), kurio ploni, iki 20 metrų ilgio ūgliai kopia į kitus augalus. Kitos Equisetum rūšys yra žieminis asiūklis (E. hyemale), tvenkinis asiūklis (E. fluviatile) ir pelkinis asiūklis (E. palustre).
Jei norite patys rinkti lauko asiūklį ir naudoti jį vaistams, turėtumėte pasirūpinti, kad gautumėte tinkamą augalą, o ne giminingą rūšį – ypač ne pelkinį asiūklį. Jame yra daug nuodingo alkaloido palustrino.
