Trumpa apžvalga
- Simptomai: dažnas ir labai staigus noras šlapintis, kartais naktį, kartais su šlapimo nutekėjimu arba skausmu šlapinimosi pabaigoje
- Gydymas: kad būtų galima individualizuoti, galima pasirinkti šlapimo pūslės ar dubens dugno treniruotes, biologinį grįžtamąjį ryšį, nervų stimuliavimo metodus, vaistus ir chirurgines intervencijas, alternatyvius homeopatijos metodus ar namų gynimo priemones.
- Priežastys: tikslios priežastys dar neaiškios, nėštumo, gimdymo ir amžiaus pasekmės, taip pat estrogenų trūkumas, galimai sutrikęs impulsų perdavimas iš nervų, dalyvaujančių kontroliuojant šlapimo pūslės užpildymą, seksualinės ar psichologinės traumos.
- Diagnozė: medicininis pokalbis (anamnezė) ir fizinis urogenitalinio trakto tyrimas, pvz., ultragarsinis tyrimas ir moterų estrogenų kiekio nustatymas, šlapimo pūslės ištuštinimo registravimas (šlapinimosi protokolas), kitų ligų, pvz., šlapimo pūslės akmenligės, pašalinimas.
Kas yra dirgli šlapimo pūslė?
Esant dirgliai šlapimo pūslei (pernelyg aktyvi šlapimo pūslė, šlaplės sindromas), sutrinka šlapimo pūslės funkcija.
Šlapimo pūslė veikia kaip inkstų filtruojamo šlapimo surinkimo baseinas. Kadangi jis yra plečiamas, jame gali būti iki 500 mililitrų šlapimo. Tačiau esant maždaug 300 mililitrų šlapimo pūslė signalizuoja smegenims, kad nori greitai išsituštinti. Kai kas nors šlapinasi, šlapimo pūslės raumeninė sienelė susitraukia ir taip išneša šlapimą iš organizmo.
Kai kurie gydytojai dirglią šlapimo pūslę laiko atskirties diagnoze. Jei jie neranda jokių kitų simptomų priežasčių, jie diagnozuoja dirglią šlapimo pūslę. Anksčiau tai daugiausia buvo laikoma psichosomatine liga.
Dirgli šlapimo pūslė gali žymiai sumažinti paveiktų asmenų gyvenimo kokybę. Nepaisant to, daugelis sergančiųjų vengia kreiptis į medikus dėl įvairių priežasčių. Daugelis tikrai iš gėdos, kiti mažai tikisi gydymo arba mano, kad dirgli šlapimo pūslė yra normalus senatvės simptomas. Dirgli šlapimo pūslė nepriklauso nuo amžiaus, net jei ji dažnėja su amžiumi.
Ypač kenčia moterys, ypač nuo 30 iki 50 metų amžiaus. Apskritai klinikinis vaizdas yra plačiai paplitęs: penkiose šalyse atliktas tyrimas parodė, kad apie 13 procentų moterų ir dešimt procentų vyrų kenčia nuo dirgliosios šlapimo pūslės.
Kokie simptomai?
Iš esmės dirgliosios šlapimo pūslės simptomai yra panašūs į šlapimo takų infekcijos simptomus. Žmonės, turintys dirglią šlapimo pūslę, kenčia nuo dažno šlapinimosi (pollakiurija). Tai reiškia, kad žmogus turi šlapintis mažiausiai aštuonis kartus per 24 valandas. Daugeliui sergančiųjų su tuo susijęs labai staigus noras šlapintis, kuris dažnai prasideda be įspėjimo, yra labai varginantis. Kartais tai sukelia netyčinį šlapimo nutekėjimą – nuo kelių lašų iki didesnių kiekių. Didelis spaudimas, kai reikia eiti į tualetą, kartu su netyčiniu šlapimo netekimu, taip pat žinomas kaip priverstinis šlapimo nelaikymas.
Kitas galimas dirgliosios šlapimo pūslės simptomas vadinamas galutine dizurija – sergantieji jaučia skausmą šlapinimosi pabaigoje, nes šlapimo pūslė skausmingai susitraukia ištuštinant. Degimo pojūtis, kuris būdingas šlapimo takų infekcijai, paprastai nepasireiškia esant klasikinei dirgliai šlapimo pūslei be žinomos priežasties.
Dirglios šlapimo pūslės simptomai sukelia daug kančių ir pablogina gyvenimo kokybę. Nukentėję asmenys visada nori būti šalia tualeto. Šlapimo pūslės nelaikymo kontrolės praradimas kartais reiškia rimtą gyvenimo būdo sumažinimą. Nerimas gali dar labiau pabloginti simptomus.
Kaip gydoma dirgli šlapimo pūslė?
Vieno dirgliosios šlapimo pūslės terapijos nėra. Atvirkščiai, gydytojas parengs jį derindamas su pacientu ir jo individualiais tikslais. Pagrindinės dirgliosios šlapimo pūslės terapijos galimybės apima šlapimo pūslės lavinimą, dubens dugno treniruotę, biologinį grįžtamąjį ryšį, nervų stimuliavimo metodus, vaistus ir chirurgiją. Be to, yra tinkamas gydytojo išsilavinimas ir bendri patarimai.
Išsilavinimas ir bendri patarimai
Gydytojas taip pat turėtų informuoti pacientą apie paprastas, bet svarbias priemones, skirtas pagerinti jo gyvenimo kokybę. Tai apima informaciją apie tinkamą intymią higieną ir šlapimo takų infekcijų prevenciją. Pastarieji retkarčiais sustiprina dirgliosios šlapimo pūslės simptomus.
Dažnai net nedideli įpročių pokyčiai padeda pagerinti simptomus. Pavyzdžiui, dirgliosios šlapimo pūslės pacientai turėtų vengti diuretikų gėrimų prieš pat miegą. Vis dėlto visą dieną labai svarbu pakankamai gerti – to nereikėtų mažinti, baiminantis dar sunkesnių simptomų.
Šlapimo pūslės treniravimas, dubens dugno treniravimas, biofeedback
Šlapimo pūslės treniravimas, dubens dugno treniravimas ir biologinis grįžtamasis ryšys yra veiksmingi dirgliosios šlapimo pūslės gydymo būdai, atliekami atskirai arba kartu su vaistais. Jomis siekiama pagerinti aktyvią šlapimo skubos kontrolę.
Be to, individualią šlapimo pūslės talpą galima nustatyti naudojant šlapinimosi protokolą. Fiksuotas tualeto laikas nustatomas pagal tai, kad neatsirastų priverstinio šlapimo nelaikymo. Iš pradžių pagal tualeto lankymosi laikrodį nustatomi laiko intervalai, kurie vėliau laikui bėgant didinami.
Reguliarus dubens dugno treniruotės tinka ir dirgliosios šlapimo pūslės gydymui. Jis stiprina dubens dugno raumenis, kurie palaiko šlaplės sfinkterio funkciją. Dubens dugno treniravimo ir elektrostimuliacijos (elektroterapija, stimuliacinės srovės terapija) derinys laikomas ypač veiksmingu dirglioje šlapimo pūslėje.
Biofeedback taip pat gali padėti esant dirgliai šlapimo pūslei. Daugiau apie šį terapijos metodą galite sužinoti čia.
Vaistai nuo dirgliosios šlapimo pūslės
Plačiau apie tai, kaip dirglią šlapimo pūslę galima gydyti vaistais, skaitykite straipsnyje Dirgli šlapimo pūslė – vaistai.
Nervų stimuliavimas
Kitas terapijos variantas arba vaistų terapijos išplėtimas yra stimuliacinės srovės terapija: per tris ar šešis mėnesius dubens dugno raumenys yra specialiai aktyvuojami silpna stimuliavimo srove. Tai naudinga, pavyzdžiui, jei gydymas vaistais nebuvo sėkmingas arba vyrauja šalutinis poveikis, ypač burnos džiūvimas ar regėjimo sutrikimai.
Chirurginės intervencijos
Jei minėti gydymo metodai nepadeda, o simptomai yra labai sunkūs, chirurginės procedūros gali būti svarstomos kaip paskutinė išeitis. Pavyzdžiui, galima chirurginiu būdu padidinti šlapimo pūslę (padidinti šlapimo pūslę), galbūt su plonosios žarnos gabalėliu. Kitas variantas yra šlapimo pūslės pašalinimas (cistektomija) sukuriant pakaitinę šlapimo pūslę (neopūslę) iš žarnyno dalių.
Alternatyvi dirgliosios šlapimo pūslės terapija
Kai kurie ligoniai, be tradicinės medicinos, naudojasi alternatyviais dirgliosios šlapimo pūslės gydymo būdais – pavyzdžiui, homeopatija (pvz., homeopatiniais preparatais, kurių sudėtyje yra Nux vomica). Manoma, kad geltonasis jazminas, Gelsemium, taip pat padeda esant hiperaktyviai šlapimo pūslei. Yra duomenų, kad šis augalas turi antispazminį ir priešuždegiminį poveikį.
Kai kurie dirgliosios šlapimo pūslės pacientai praneša apie teigiamą akupunktūros patirtį.
Mokslinių įrodymų apie šių alternatyvių metodų ir namų gynimo priemonių veiksmingumą kol kas nėra. Jei simptomai išlieka ilgesnį laiką, nepalengvėja ar net pablogėja, patartina apsilankyti pas gydytoją.
Daugiau apie tai, kokius kitus augalinius vaistus galima vartoti dirgliai šlapimo pūslei gydyti, galite perskaityti straipsnyje Dirgli šlapimo pūslė – vaistai.
Kokios yra dirgliosios šlapimo pūslės priežastys?
Dirgli šlapimo pūslė dažnai atsiranda dėl nėštumo ir gimdymo, o ypač su amžiumi. Dirglios šlapimo pūslės priežastys dar nėra iki galo moksliškai suprantamos.
Retai seksualinės ar psichologinės traumos sukelia dirglią šlapimo pūslę.
Estrogeno, moteriško lytinio hormono, trūkumas, kuris paprastai atsiranda po menopauzės, kartais sukelia šlapimo nelaikymą.
Grybelinė infekcija nelaikoma dirgliosios šlapimo pūslės priežastimi. Ir atvirkščiai, kartais gali būti, kad dažnas šlapinimasis suminkština odą (vadinamas maceracija). Maceracija skatina infekciją, nes esant jiems palankiam drėgnam mikroklimatui, galimi mikrobai gali lengviau prasiskverbti į suminkštėjusią odą.
Šlapimo pūslės, makšties srities sumažėjimas arba gimdos iškritimas gali sukelti šlapimo nelaikymą, ypač fizinio krūvio metu (pvz., kosint). Be skausmingo šlapinimosi, čia kartais atsiranda pilvo ar stuburo skausmai, spaudimo pojūtis makštyje. Ekspertai to nelaiko pernelyg aktyvia šlapimo pūsle, nes kitų ligų sukeltas šlapimo nelaikymas neįtraukiamas.
Dirgli šlapimo pūslė dažnai laikoma „gėdinga“ problema. Nepaisant to, tai neturėtų niekam netrukdyti atvirai aptarti savo būklės su gydytoju. Įtarus hiperaktyvią šlapimo pūslę, pirmiausia patartina kreiptis į šeimos gydytoją. Jei diagnozė pasitvirtina, gydytojas siunčia pacientą pas urologą, o moterų atveju – pas ginekologą.
Visų pirma, gydytojas atlieka pokalbį, kad geriau suprastų problemas (anamnezę). Jis gali užduoti tokius klausimus kaip:
- Ar tenka šlapintis dažniau nei įprastai?
- Ar noras šlapintis dažnai yra skubus ir staigus?
- Ar kartais nespėji į tualetą?
- Ar dažnai tenka eiti į tualetą naktį?
- Ar jums skauda šlapinantis?
- Ar vartojate kokius nors vaistus?
- Kiek išgeriate per dieną?
Dažnai pravartu vesti šlapinimosi žurnalą dar prieš einant pas gydytoją. Joje kiekvieną dieną fiksuojamas išgerto gėrimo kiekis ir išvykos į tualetą. Šie įrašai padeda gydytojui nustatyti „nervinės“ šlapimo pūslės priežastis.
Tolesni tyrimai
Po pokalbio atliekama fizinė apžiūra, siekiant pašalinti organines priežastis, kurios gali sukelti dirgliosios šlapimo pūslės simptomus. Tai pagrįsta urogenitalinio trakto apžiūra. Šia proga vyrams tiriama prostata, o moterims – gimda. Šie du organai kartais sukelia panašius simptomus.
Svarbi alternatyvi dirgliosios šlapimo pūslės diagnozė yra šlapimo takų infekcija. Norint jį atmesti, paimamas šlapimo mėginys ir tiriamas, ar nėra patogeninių mikrobų. Dirglios šlapimo pūslės atveju patogeno aptikimas išlieka neigiamas.
Arba urologai atlieka vadinamąjį urodinaminį tyrimą. Slėgio zondų ir elektrodų pagalba tikrinama šlapimo pūslės ir šlapimo takų funkcija. Tai leidžia nustatyti šlapimo pūslės talpą ir išbandyti uždarymo mechanizmus (ypač šlapimo pūslės sfinkterius).
Tamponas iš apatinių šlapimo takų gali parodyti, ar vietinis estrogeno trūkumas sukelia dirgliosios šlapimo pūslės simptomus. Iš tiesų, toks hormono trūkumas sukelia paviršinių ląstelių pakitimus, kuriuos galima nustatyti pagal vadinamąjį kariopiknozinį indeksą.
Jau įtarus dirglią šlapimo pūslę galima pradėti terapijos bandymą su vadinamųjų anticholinerginių vaistų grupės vaistu. Jei tai veiksminga, diagnozė patvirtinama.
Jei gydytojas įtaria psichologinę ar seksualinę traumą kaip dirgliosios šlapimo pūslės simptomų sukėlėją, jis kuo jautriau spręs šią problemą ir prireikus į gydymą įtrauks psichosomatinius ligos aspektus.
Kokia yra ligos eiga ir prognozė?
Kartais hiperaktyvią šlapimo pūslę galima gerai išgydyti paprastomis priemonėmis, tačiau greitos priemonės dirgliai šlapimo pūslei nuraminti dar neegzistuoja. Terapija kartais būna sunki ir užsitęsusi. Tačiau daugeliu atvejų gydymas bent jau žymiai palengvina dirgliosios šlapimo pūslės simptomus, net jei ne visada juos visiškai pašalina.
Labai svarbus medicininis dirgliosios šlapimo pūslės stebėjimas. Gydantis gydytojas visada turi pasverti gydymo poveikį ir šalutinį poveikį. Be to, norint anksti nustatyti ir gydyti dirgliosios šlapimo pūslės sukeltus pažeidimus, patartina reguliariai tikrinti urogenitalinio trakto funkciją.
