Trumpa apžvalga
- Simptomai: Eozinofilinis ezofagitas, be kita ko, sukelia rijimo pasunkėjimą ir skausmą už krūtinkaulio. Kita vertus, vaikai dažniausiai skundžiasi rėmuo, pykinimu ar pilvo skausmais.
- Gydymas: skrandžio rūgšties gamybos slopinimas, gynybą slopinantys vaistai (imunosupresantai) arba eliminacinė dieta.
- Priežastys: Eozinofilinis ezofagitas yra a.e. alergijos maistui forma, sukelianti stemplės gleivinės uždegimą.
- Rizikos veiksniai: eozinofiliniu ezofagitu ypač dažnai kenčia žmonės, sergantys alerginėmis ligomis ir polinkis į jas (atopija).
- Apžiūra: ezofagoskopija; norėdamas patikimai nustatyti eozinofilinį ezofagitą, gydytojas endoskopu paima audinių mėginius iš stemplės gleivinės.
Kas yra eozinofilinis ezofagitas?
Eozinofilinis ezofagitas yra lėtinė uždegiminė stemplės liga. Medicinos specialistai mano, kad tai yra maisto alergijos forma. Terminas eozinofilinis ezofagitas konkrečiai apibūdina stemplės uždegimą su alergijai būdingomis imuninėmis ląstelėmis:
Eozinofilinis ezofagitas tapo viena iš labiausiai paplitusių ezofagito formų. Ja serga ir suaugusieji, ir vaikai. Dabartinėmis žiniomis, berniukai ir vyrai turi du ar tris kartus dažniau nei moterys.
Kokia gyvenimo trukmė sergant eozinofiliniu ezofagitu?
Eozinofilinio ezofagito gyvenimo trukmė neribojama nuosekliai gydant. Tačiau gydymas dažniausiai tęsiasi visą gyvenimą, nes negydomas uždegimas dažniausiai vėl greitai paūmėja.
Taip būna visada, pavyzdžiui, kai eozinofilinis ezofagitas gydomas laikantis specialios dietos ir vengiama priežastinio maisto. Jei maistas vėl suvalgomas, liga atsinaujina (pasikartoja). Priežastis: imuninė sistema ir toliau jautriai reaguoja į tam tikrus maisto komponentus. Atnaujinus kontaktą, stemplės gleivinė vėl užsidega ir sukelia būdingus simptomus.
Negydant eozinofilinio ezofagito, uždegimas dažniausiai tampa lėtinis. Laikui bėgant stemplės audinys atsinaujina ir stemplė tampa mažiau judri. Be to, dėl to vietomis susidaro didelio laipsnio susiaurėjimas (susiaurėjimas). Nukentėjusiesiems tampa vis sunkiau nuryti ir jie pastebi, kad maistas stringa.
Kokie yra eozinofilinio ezofagito simptomai?
Eozinofilinis ezofagitas suaugusiems ir vaikams dažniausiai sukelia skirtingus simptomus. Suaugusiesiems ir paaugliams dažnai sunku ryti ir skauda už krūtinkaulio. Maistas gali įstrigti stemplėje (boluso obstrukcija). Paveikti asmenys kartais jaučia skausmingą gumbų pojūtį ir norą atsitraukti.
Kartais sergantieji pajunta ir nemalonų pojūtį ar net skausmą stemplėje iškart suvalgę tam tikro maisto. Tai vadinama maisto sukelta neatidėliotina stemplės reakcija (FIRE).
Eozinofilinio ezofagito simptomai dažnai prasideda klastingai ir dažnai jų neįvertina. Verčiau jie koreguoja savo mitybos įpročius, nes liga lėtai progresuoja. Dažnai sergantieji net nepastebi, kad bėgant metams pakeitė savo mitybos įpročius.
Sergant lėtiniu eozinofiliniu ezofagitu dažniausiai nustatomi šie mitybos įpročiai: pacientai
- valgo gana lėtai,
- kruopščiai kramtyti,
- labai smulkiai supjaustyti maistą,
- dažnai naudokite didelius padažo kiekius,
- gerti su kiekvienu kąsniu, kad „išplautumėte“ maistą,
- vengti valgyti viešoje vietoje, nes nori išvengti nepatogios situacijos dėl rijimo sunkumo.
Eozinofilinis ezofagitas kūdikiams ir vaikams dažniausiai pasireiškia rėmuo, pykinimu ir vėmimu, pilvo skausmu. Sergantys vaikai yra nervingi, atsisako gerti ar valgyti ir gali vystytis lėčiau nei jų sveiki bendraamžiai (augimo sulėtėjimas). Nepakankamai valgantys vaikai dažnai būna pavargę ir mieguisti.
Kaip vystosi eozinofilinis ezofagitas?
Tiksli eozinofilinio ezofagito priežastis vis dar neaiški. Šiandien ekspertai mano, kad eozinofilinis ezofagitas yra maisto alergijos forma. Tokiu atveju imuninė sistema ypač jautriai ir audringai reaguoja į tam tikrus maisto produktus (pvz., karvės pieną ar kviečius).
Susilietus su atitinkamais maisto komponentais, stemplės gleivinėje išsivysto alerginė reakcija ir ji užsidega. Proceso metu jį kolonizuoja alergijai būdingos imuninės ląstelės, ypač eozinofiliniai granulocitai. Taip pat gali būti, kad alergiją sukeliančios medžiagos ore (aeroalergenai, pvz., žiedadulkės) gali sukelti eozinofilinį ezofagitą.
Atrodo, kad eozinofilinio ezofagito išsivystymo rizikos veiksnys yra tada, kai vaikystėje imuninė sistema buvo mažai veikiama aplinkos nešvarumų ir mikrobų. Ši teorija dar vadinama higienos hipoteze.
Remiantis šia teorija, vaikams, kurie auga ypač švariuose namuose, alergija pasireiškia dažniau nei vaikams, kurie intensyviai bendravo su aplinka. Mokslininkai įtaria: imuninė sistema išmoksta toleruoti šias medžiagas per dažną kontaktą su galimais alergenais ankstyvame amžiuje.
Kaip gydytojas diagnozuoja eozinofilinį ezofagitą?
Jei turite nusiskundimų dėl virškinimo trakto, pirmieji kontaktai yra šeimos gydytojai. Jei reikia, jie nukreipia nukentėjusįjį pas specialistą – gastroenterologą. Jis apžiūri stemplę fotoaparato pagalba (ezofagoskopija) ir taip gali aptikti eozinofilinį ezofagitą.
Medicinos istorija ir fizinė apžiūra
Pirmiausia gydytojas išsamiai apklausia pacientą (anamnezę). Jis teiraujasi apie simptomus, kiek laiko jie egzistuoja ir ar jie pasireiškia tik tam tikrose situacijose. Jis taip pat klausia apie visas žinomas ankstesnes ligas: eozinofiliniu ezofagitu ypač dažnai serga astma ir (kiti) alergiški žmonės.
Ezofagoskopija (ezofagoskopija)
Jei gydytojas įtaria (eozinofilinį) ezofagitą, kitas žingsnis yra suplanuoti stemplės endoskopiją. Gydytojai tai vadina ezofagoskopija arba esophago-gastro-duodenoskopija (ÖGD), nes paprastai taip pat įvertina skrandį (skrandžio) ir dvylikapirštės žarnos būklę.
Endoskopijai gydytojas per burną įveda lankstų vamzdelį su kamera į stemplę. Sergančiam eozinofiliniu ezofagitu jis kai kuriose vietose gali būti susiaurėjęs. Gleivinė atrodo paburkusi ir paraudusi, dažniausiai turi išilgines vagas, dažnai žiedinius audinių pažeidimus, lengvai kraujuoja.
Šio tyrimo metu gydytojas taip pat paima nedidelius audinių mėginius, kuriuos vėliau laboratorija ištiria mikroskopu. Čia tyrėjai mato tipiškus eozinofilinius granulocitus.
Kraujo vertės
Nėra laboratorinės vertės, kuri aiškiai rodytų eozinofilinį ezofagitą. Kas antram pacientui taip pat yra padidėjęs eozinofilų granulocitų kiekis kraujyje (eozinofilija). Kai kuriems pacientams taip pat yra padidėjęs endogeninio antikūno imunoglobulino E (IgE) kiekis. IgE paprastai vaidina svarbų vaidmenį alerginėse reakcijose, o padidėjęs jo kiekis gali rodyti alerginę ligą.
Kaip gydomas eozinofilinis ezofagitas?
Yra trys eozinofilinio ezofagito gydymo būdai. Įprastos gydymo galimybės yra gynybą slopinantys vaistai („kortizonas“), skrandžio rūgšties inhibitoriai arba speciali dieta.
Gydymas gliukokortikoidais
Vienas iš galimų eozinofilinio ezofagito gydymo būdų yra gliukokortikoidai („kortizonas“), kurie lokaliai veikia gleivinę (vietinis gydymas). Dažniausiai gydytojai skiria tirpstančią tabletę su veikliąja medžiaga budezonidu. Gliukokortikoidai slopina imuninį atsaką audiniuose, todėl uždegimas išnyksta.
Pacientai vaistus vartoja maždaug šešias savaites, po to gydytojai vėl atspindi stemplę. Jei uždegimas visiškai neatslūgo, jie paprastai skiria vaistą dar šešioms savaitėms.
Gydymas skrandžio rūgšties inhibitoriais (protonų siurblio inhibitoriais)
Skrandžio rūgšties inhibitoriai taip pat gali padėti nuo eozinofilinio ezofagito. Gydytojai skiria dideles tablečių dozes maždaug aštuonioms savaitėms, o tada vėl žiūri į stemplę. Iki šiol atlikti tyrimai rodo, kad maždaug vienas iš dviejų ar trijų pacientų po savimi nebejaučia simptomų. Šiems pacientams skrandžio rūgštis tikriausiai paskatino stiprią imuninę reakciją.
Eliminacinė dieta – mitybos planas sergant eozinofiliniu ezofagitu
Žinios apie tai pagrįstos ankstesne patirtimi ir mokslo išvadomis. Todėl ji taip pat vadinama „empirine“ pašalinimo dieta.
Mitybos pakeitimas reikalauja daug pacientų pastangų, nes jie turi vengti didelių savo įprastinės dietos dalių. Specialūs mitybos reikalavimai taip pat dažnai lemia didesnes išlaidas. Sergantieji vis dar gali valgyti vaisius, daržoves, mėsą, paukštieną, ryžius, pupeles ir grūdus, išskyrus kviečius.
Po šešių iki dvylikos savaičių eliminacinės dietos atliekamas pakartotinis stemplės veidrodinis tyrimas. Jei per tą laiką eozinofilinis ezofagitas pagerėjo, pacientas gali vieną kartą vėl išbandyti vengtus maisto produktus. Šio proceso metu gydytojas reguliariais intervalais apžiūri stemplės gleivinę.
Pavyzdys: paveiktas asmuo vėl tiriamas kiaušinėlis vieną ar du mėnesius. Tada seka kontrolinis tyrimas ir gydytojas patikrina, ar stemplė vėl neužsidegė. Tokiu būdu galima išfiltruoti, kurie maisto produktai sukėlė uždegimą, o paveiktas asmuo turėtų jų vengti visą gyvenimą.
Jei dėl eliminacinės dietos simptomų nėra, eozinofilinis ezofagitas gali būti gydomas visą gyvenimą.
Be 6 maisto produktų pašalinimo dietos, yra ir kitų dietų, skirtų eozinofiliniam ezofagitui gydyti. Jie taip pat gali padėti, bet vargu ar naudingi dėl įvairių priežasčių:
Elementari dieta: sergantys asmenys valgo tik skystą maistą, sumaišytą su vandeniu ir specialiais maistinių medžiagų milteliais (maisto mišiniu). Elementari dieta yra labai veiksminga, tačiau daugumai žmonių ji nėra tvari. Kartais nemalonus skonis trikdo, vaikams gali prireikti maitinimo vamzdelio.
Alergijos testu pagrįsta dieta: Pirma, alergijos testas (pvz., dūrio testas) naudojamas siekiant nustatyti, į kuriuos maisto produktus pacientas reaguoja. Tada pacientas jų specialiai vengia. Tačiau tai padeda tik maždaug vienam iš trijų pacientų, sergančių eozinofiliniu ezofagitu. Todėl gydytojai nerekomenduoja šios dietos.
Ilgalaikis eozinofilinio ezofagito gydymas
Gliukokortikoidai arba skrandžio rūgšties inhibitoriai XNUMX–XNUMX savaičių daugeliui pacientų pagerina eozinofilinį ezofagitą. Šis pirmasis gydymo etapas dar vadinamas indukcine terapija. Tačiau jei po to pacientai nustotų vartoti vaistus, stemplė greitai vėl užsidegtų.
Jie pasirenka vaistą iš sėkmingo pirmojo gydymo etapo ir paprastai sumažina dozę. Po vienerių ar dvejų metų jie vėl patikrina stemplę naudojant stemplės endoskopiją.
Tas pats ir su sėkminga dieta. Jei pacientai vėl pradės normaliai maitintis, ezofagito pasikartojimas yra tikras. Todėl būtina, kad jie nuolat susilaikytų nuo priežastinio maisto.
Jei pirmasis gydymas nepadėjo palengvinti eozinofilinio ezofagito, gydytojai rekomenduoja vieną iš kitų galimų gydymo būdų.
Striktūrų gydymas
Dažnai dėl užsitęsusio uždegimo stemplė būna nejuda ir susiaurėja (susiaurėja). Tokiu atveju gali padėti baliono išsiplėtimas. Šios procedūros metu gydytojai stumia balioną iki susiaurėjusios stemplės dalies ir ją pripučia. Taip išplečiama pažeista vieta ir maistas vėl gali prasiskverbti pro ją lengviau.
Arba gydytojai susiaurėjusią vietą „apmuša“, pavyzdžiui, kūgio formos plastikiniais dangteliais („bugiais“). Apmąstymo metu jie kelis kartus spaudžia šiuos stulpelius per susiaurėjimą, kiekvieną kartą naudodami didesnius.
