Paranoidinis asmenybės sutrikimas: aprašymas
Paranoidiniam asmenybės sutrikimui būdinga tai, kad sergantieji nepasitiki kitais žmonėmis. Jie nuolat mano, kad kiti nori jiems pakenkti, neturėdami jokių tai patvirtinančių įrodymų.
Pavyzdžiui, jei kolega jiems draugiškai nusišypso, jie jaučiasi išjuokti. Jei jų pačių partnerio nėra namuose, jie yra įsitikinę, kad jis apgaudinėja. Jei žmonės, turintys paranoidinį asmenybės sutrikimą, jaučia grėsmę, jie supyksta ir imasi kontratakų. Jie yra nepaprastai atkaklūs priešiškai ir negali būti įsitikinę, kad jų įtarimai yra nepagrįsti.
Dėl įtaraus ir priešiško pobūdžio žmonės, turintys paranojišką asmenybės sutrikimą, nemėgsta kitų ir dažnai ginčijasi su aplinkiniais. Kadangi jie taip pat nepasitiki draugais, jie mažai bendrauja.
Yra ir kitų asmenybės sutrikimų. Juos visus sieja tai, kad individualūs asmenybės bruožai yra tokie itin ryškūs, kad sukelia problemų nukentėjusiam asmeniui arba jo aplinkai. Probleminės asmenybės bruožai yra stabilūs ir ilgalaikiai, juos galima atsekti iki paauglystės ar ankstyvo pilnametystės.
Paranojinis asmenybės sutrikimas: dažnis
Paranoidinis asmenybės sutrikimas laikomas retu asmenybės sutrikimu. Ekspertai apskaičiavo, kad nuo 0.4 iki 2.5 procento visų gyventojų kenčia nuo jo. – Vyrai dažniau nei moterys. Tikriausiai nukentėjusių žmonių skaičius yra didesnis, nes tik nedaugelis kreipiasi į specialistus.
Asmenybės sutrikimams iš esmės būdingos mintys, suvokimas, emocijos ir elgesys, kurie labai skiriasi nuo to, kas yra socialiai priimta. Jie išsivysto paauglystėje arba ankstyvame pilnametystėje ir yra nuolatiniai.
Be šių bendrųjų asmenybės sutrikimo kriterijų, paranojinis asmenybės sutrikimas pagal Tarptautinę psichikos sutrikimų klasifikaciją (TLK-10) yra, jei pasireiškia bent keturi iš šių simptomų:
Paveikti asmenys:
- yra pernelyg jautrūs nesėkmėms
- linkę laikyti nuolatinį pyktį; jie neatleidžia įžeidimų ar nepagarbos
- yra labai įtartini ir iškraipantys faktus, neutralius ar draugiškus kitų veiksmus aiškinantys kaip priešiškus ar niekinančius
- yra argumentuoti ir reikalauja savo teisės, net jei tai nepagrįsta
- dažnai nepasitiki savo partnerio ištikimybe, net kai nėra jokios priežasties tai daryti
- Dažnai įsitraukia į konspiracinį mąstymą, kuriuo aiškina įvykius savo aplinkoje ar apskritai pasaulyje
Paranoidinis asmenybės sutrikimas: priežastys ir rizikos veiksniai
Tikslios asmenybės sutrikimų priežastys dar nėra išaiškintos – tai galioja ir paranojiniam asmenybės sutrikimui. Ekspertai daro prielaidą, kad sutrikimo vystymuisi turi įtakos įvairios įtakos. Viena vertus, tam tikrą vaidmenį vaidina genetinis polinkis; kita vertus, auklėjimas ir kiti aplinkos poveikiai taip pat prisideda prie (paranojinio) asmenybės sutrikimo išsivystymo.
Tai ypač apima stresinius įvykius – jie paprastai paruošia dirvą psichikos sutrikimų vystymuisi. Taigi žmonės, turintys paranojišką asmenybės sutrikimą, taip pat dažnai praneša apie vaikystėje patirtus trauminius išgyvenimus, pavyzdžiui, fizinę ar emocinę prievartą.
Asmens temperamentas taip pat vaidina svarbų vaidmenį vystantis paranojiniam asmenybės sutrikimui. Vaikams, kurie turi iš esmės didelį polinkį į agresyvumą, ypač gresia pavojus.
Paranoidinis asmenybės sutrikimas: tyrimai ir diagnostika
Žmonės, turintys paranoidinį asmenybės sutrikimą, retai kreipiasi į specialistus. Viena vertus, jie nesuvokia savo suvokimo ir elgesio kaip sutrikusio, o dėl kito – nepasitiki psichologais ar gydytojais. Kai jie kreipiasi į gydymą, tai dažnai būna dėl papildomų psichikos sutrikimų, tokių kaip depresija.
Medicinos istorija
Norint diagnozuoti paranojinį asmenybės sutrikimą, vyksta keletas psichiatro/terapeuto ir paciento diskusijų (anamnezė). Šio proceso metu specialistas gali užduoti tokius klausimus:
- Ar dažnai įtariate paslėptą prasmę už tai, ką kiti sako ar daro?
- Asmens temperamentas taip pat vaidina svarbų vaidmenį vystantis paranojiniam asmenybės sutrikimui. Vaikams, kurie turi iš esmės didelį polinkį į agresyvumą, ypač gresia pavojus.
Paranoidinis asmenybės sutrikimas: tyrimai ir diagnostika
Žmonės, turintys paranoidinį asmenybės sutrikimą, retai kreipiasi į specialistus. Viena vertus, jie nesuvokia savo suvokimo ir elgesio kaip sutrikusio, o dėl kito – nepasitiki psichologais ar gydytojais. Kai jie kreipiasi į gydymą, tai dažnai būna dėl papildomų psichikos sutrikimų, tokių kaip depresija.
Medicinos istorija
Norint diagnozuoti paranojinį asmenybės sutrikimą, vyksta keletas psichiatro/terapeuto ir paciento diskusijų (anamnezė). Šio proceso metu specialistas gali užduoti tokius klausimus:
Ar dažnai įtariate paslėptą prasmę už tai, ką kiti sako ar daro?
Kognityvinė elgesio terapija
Yra įvairių būdų gydyti paranoidinį asmenybės sutrikimą. Kognityvinė elgesio terapija siekiama pakeisti nepalankius mąstymo būdus ar mąstymo modelius. Tikslas yra, kad paveiktas asmuo suabejotų savo nepasitikėjimu kitais žmonėmis ir išmoktų socialinių būdų, kaip elgtis su kitais. Taip yra todėl, kad daugelis nukentėjusių žmonių kenčia nuo izoliacijos, kuri yra jų elgesio pasekmė. Todėl socialinių įgūdžių lavinimas yra svarbi terapijos dalis. Siekdamas suvaldyti agresyvius impulsus, terapeutas kartu su pacientu kuria naujas strategijas.
Židinio terapija
Paranojinis asmenybės sutrikimas: artimieji
Žmonės, turintys paranojinį asmenybės sutrikimą, turi didelių sunkumų užmegzdami tarpasmeninius santykius. Jie nuolat tikisi, kad kiti juos išduos ir įskaudins. Dėl šio įsitikinimo jie sukuria priešišką klimatą.
Artimiesiems nuolatinis nepasitikėjimas yra sunki našta. Jie dažnai jaučiasi bejėgiai, nes negali paveikti nukentėjusio asmens elgesio. Tačiau ką galite padaryti kaip giminaitis:
- Supraskite, kad netinkamas nukentėjusio asmens elgesys yra jo asmenybės sutrikimo pagrindas.
- Stenkitės nepriimti atakų asmeniškai.
- Gaukite profesionalios pagalbos. Net jei pacientas pats atsisako terapijos, terapeutas ar konsultavimo centras gali pasiūlyti jums pagalbą.
Paranoidinis asmenybės sutrikimas: ligos eiga ir prognozė
Tačiau terapija gali padėti teigiamai paveikti nepalankius elgesio modelius. Tačiau palankaus rezultato tikimybė yra gana maža. Viena vertus, nukentėjusieji retai kreipiasi į terapinį gydymą, kita vertus, jiems sunku įsitraukti į terapinį procesą. Tačiau kuo anksčiau paranojinis asmenybės sutrikimas nustatomas ir gydomas, tuo geresnė prognozė.
