Reumatoidinis faktorius

Kas yra reumatoidinis faktorius?

Reumatoidinis faktorius yra vadinamasis autoantikūnas. Tai yra imuninės sistemos apsauginės medžiagos, kurios atakuoja paties organizmo audinius ir gali sukelti ligą (autoimuninę ligą). Kaip rodo pavadinimas, reumatoidiniai veiksniai pirmiausia turi įtakos autoimuniniam reumatui.

Reumatoidiniai veiksniai atakuoja tam tikras kitų antikūnų dalis (Fc sekciją), būtent imunoglobuliną G. Todėl jie praktiškai yra antikūnai prieš antikūnus.

Priklausomai nuo jų struktūros, reumatoidiniai faktoriai – kaip ir visi antikūnai (imunoglobulinai) – skirstomi į skirtingas klases. Tai, pavyzdžiui, imunoglobulinas M (IgM), imunoglobulinas A (IgA) ir imunoglobulinas G (IgG). Paprastai nustatyti reumatoidiniai faktoriai priklauso IgM klasei (RF-IgM arba RhF-IgM).

Kada nustatote reumatoidinį faktorių?

Įtarus reumatinę ligą – ypač reumatoidinį artritą, gydytojas nustato reumatoidinius veiksnius. Tačiau diagnozei nustatyti vien teigiamo testo rezultato nepakanka. RF nėra labai specifinė laboratorinė vertė – jis gali būti padidėjęs sergant įvairiomis reumatinėmis ligomis, bet ir sergant nereumatinėmis ligomis ar sveikiems žmonėms.

Ištyrimui gydytojas paima iš paciento kraujo mėginį. Reumatoidinis faktorius paprastai matuojamas kraujo serume. Laboratorijos gydytojai gali naudoti įvairius aptikimo metodus (pvz., ELISA, radioimuninį tyrimą). Priklausomai nuo matavimo metodo, taikomos skirtingos slenkstinės vertės, kurias viršijus vadinamos padidėjusiu reumatoidiniu faktoriumi.

Kada padidėja reumatoidinis faktorius?

Reumatoidinis faktorius yra tik vienas iš kelių parametrų, naudojamų ligai diagnozuoti.

Reumatoidinis faktorius sergant reumatu

Be reumatoidinio artrito, reumatoidinių faktorių testas gali būti teigiamas ir sergant kitomis reumatinėmis ligomis, t.y. rodo padidėjusį rodmenį. Tai apima, pavyzdžiui, šias ligas (skliausteliuose nurodyta pacientų, kuriems nustatytas teigiamas reumatoidinis faktorius, dalis):

  • Krioglobulinemija: kraujagyslių uždegimo forma (50–100 proc.)
  • Sjögreno sindromas (70–95 proc.)
  • sisteminė raudonoji vilkligė (nuo 15 iki 35 proc.)
  • Mišri kolagenozė: klinikinis vaizdas su įvairių autoimuninių jungiamojo audinio ligų simptomais, tokiais kaip sisteminė raudonoji vilkligė, sklerodermija ir polimiozitas, taip pat Raynaud sindromas (50–60 proc.)
  • Sklerodermija (sisteminė sklerozė): bendras terminas autoimuninėms ligoms, susijusioms su jungiamojo audinio sukietėjimu (20–30 proc.)
  • Jaunatvinis lėtinis artritas (10–15 proc.)
  • polimiozitas ir dermatomiozitas (5–10 proc.)

Kitos priežastys

  • Kepenų cirozė
  • Lėtinis kepenų uždegimas (lėtinis hepatitas)
  • Lėtinės uždegiminės plaučių ligos
  • Vidinės širdies gleivinės uždegimas (endokarditas)
  • Tuberkuliozė
  • Salmoneliozė
  • Sarkoidozė
  • Sifilis
  • Ūminės bakterijų, virusų ar parazitų infekcijos (pvz., mononukleozė, maliarija)
  • Piktybiniai navikai
  • Po kraujo perpylimo
  • Po skiepų
  • Po chemoterapijos ar radioterapijos

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas yra tai, kad reumatoidinis faktorius yra aptinkamas maždaug penkiems procentams sveikų žmonių – be jokios ligos reikšmės. Ypač vyresniame amžiuje daugelis šiaip sveikų žmonių yra RF teigiami (apie dešimt procentų vyresnių nei 60 metų).

Padidėjęs reumatoidinis faktorius be jokių simptomų neturi reikšmės.