Kas yra jodas?
Jodas yra gyvybiškai svarbus mikroelementas, kuris skubiai reikalingas žmogaus skydliaukės funkcijai. Tai yra pagrindinis skydliaukės hormonų komponentas, kuris daugiausia reguliuoja energijos apykaitą.
Be to, jie dalyvauja kaulų formavimosi, augimo ir smegenų vystymosi procesuose. Jeigu yra užsitęsęs (lėtinis) jodo trūkumas, padidėja skydliaukė (gūžys).
Kaip veikia jodas?
Jodas absorbuojamas su maistu ir metabolizuojamas skydliaukėje. Su jodu skydliaukė sudaro tiroksiną (T3) ir trijodtironiną (T4) – du svarbius skydliaukės hormonus.
Puikiai suderinta abiejų hormonų sąveika žymiai kontroliuoja organizmo energijos apykaitą.
Jei organizmas gamina per mažai skydliaukės hormonų, atsiranda skydliaukės veiklos nepakankamumas (hipotirozė). Tai gali turėti daug priežasčių. Pavyzdžiui, tai gali būti autoimuninės reakcijos prieš skydliaukę (pvz., Hashimoto tiroiditas), chirurginio skydliaukės pašalinimo arba (lėtinio) ryškaus jodo trūkumo rezultatas.
Priklausomai nuo priežasties, hipotirozė taip pat gali išsivystyti klastingai ir, be kita ko, pasireiškia koncentracijos problemomis arba neigiamai veikia psichiką.
Kiek jodo jums reikia kasdien?
Vidutiniškai organizmui kasdien reikia apie 150–200 mikrogramų jodo, kad susidarytų pakankamas skydliaukės hormonų kiekis, tačiau tikrasis kiekis priklauso nuo amžiaus.
Nėščioms ar krūtimi maitinančioms moterims gali padidėti jodo poreikis. Tačiau jodo nėštumo metu tyrimai dar nėra aiškūs – visus klausimus dėl galimo jodo papildymo nėštumo metu iš anksto pasitarkite su savo gydytoju.
Vokietijos mitybos draugija siūlo tokias rekomendacijas dėl rekomenduojamo paros jodo suvartojimo:
- Kūdikiams ir mažiems vaikams iki 12 mėnesių: 40–80 mikrogramų
- Vaikams iki 10 metų: 100 – 140 mikrogramų
- Vaikams iki 15 metų: 180 – 200 mikrogramų
- Paaugliams ir suaugusiems nuo 15 iki 51 metų: 200 mikrogramų
- Suaugusiesiems nuo 51 metų: 180 mikrogramų
- Nėščios moterys: 230 mikrogramų
- Krūtimi maitinančios moterys: 260 mikrogramų
Kokiuose maisto produktuose yra jodo?
Tačiau Vokietijoje jodo kiekis žemėje yra mažas. Todėl ant jo gaminamame maiste taip pat paprastai yra mažai jodo. Priklausomai nuo dirvožemio tręšimo tipo, jodo kiekio, pridedamo prie gyvulių pašaro ar joduotos valgomosios druskos į perdirbtus maisto produktus, kiekis gali labai skirtis.
Paprastai kasdienį jodo poreikį šiais laikais galima pakankamai patenkinti subalansuota ir sąmoninga mityba. Netgi saikingas, saikingas joduotos valgomosios druskos naudojimas paprastai gali veiksmingai užkirsti kelią trūkumui. Tačiau niekada neturėtumėte vartoti (mažų dozių) jodo tablečių, kurias galima įsigyti vaistinėse, nepasitarę su gydytoju! Jei įtariate, kad jums gali trūkti jodo, būtinai turėtumėte tai išsiaiškinti gydytojui.
Kas nutinka jodo trūkumo atveju?
Tačiau jei jodo trūkumas išlieka ilgą laiką, jis tampa lėtinis. Kūnas reaguoja skatindamas skydliaukės augimą (gūžį). Tokiu būdu ji bando gaminti didesnį kiekį skydliaukės hormonų. Tačiau tai nepavyksta esant nuolatiniam jodo trūkumui.
Daugiau informacijos apie jodo trūkumą rasite čia.
Kaip organizme pasireiškia per didelis jodo kiekis?
Per didelis jodo vartojimas gali būti pavojingas kai kuriems žmonėms. Ypač vyresnio amžiaus žmonėms arba pacientams, kurių skydliaukės mazgai nepastebėti, gali išsivystyti gyvybei pavojinga hipertireozė, jei jie vartoja per daug jodo.
Kiti pritaikymai ir jodo vaidmuo medicinoje
Medicinoje jodas taip pat turi kitų svarbių pritaikymų: Pavyzdžiui, jis naudojamas skydliaukės vėžio radioaktyviojo jodo terapijoje. Tai apima tikslinį lokalų skydliaukės apšvitinimą sąmoningai skiriant radioaktyvaus jodo molekules.
Gydytojai diagnostikoje naudoja ir jodo molekulių savybes: kadangi jos gali turėti įtakos rentgeno spinduliams, tam tikroms branduolinės medicininės apžiūros procedūroms (scintigrafijai) naudojamos jodo turinčios kontrastinės medžiagos (pvz.: jodobenzenkarboksirūgštis).
Be to, elementinis jodas turi dezinfekuojantį poveikį. Todėl tai yra pagrindinis Betaisodona komponentas – baktericidinis antiseptikas, skatinantis žaizdų gijimą.
